BIBLIOTEKOS RINKINYS 

1992 metais Telšiuose, Žemaičių „Alkos” muziejuje, pradėjo kurtis biblioteka. Kol kas visuomenė apie ją mažai ką žino. Čia saugomi dideli turtai. Apie juos pasakoja muziejaus bibliotekos vedėja Irena Ramanauskienė:

  • Didžiausios vertybės į muziejų pateko po karo, kai iš Žemaitijos dvarų buvo renkami ir į muziejų vežami meno kūriniai, kuriems tuo laiku pradedamuose plėšti rūmuose, dvaruose buvo iškilusi grėsmė. Tada iš dvarų į Telšius suvežė ir daug knygų. Vietos čia buvo mažai, todėl jas sugrūdo į palėpes, kitas nešildomas patalpas. Tik 1991 metais, kai pastatė naujas patalpas muziejaus administracijai, viena salė buvo skirta bibliotekai. 
  • Darbo pradžia naujai kuriamoje muziejaus bibliotekoje buvo itin sunki. Pradėjus dirbti paaiškėjo, kad daugelio knygų viršeliai net apipeliję, kai kurios knygos suplyšusios. Daug bėdų turėta jas rūšiuojant, nes trūko knygų metrikų, kitų duomenų apie leidinius. 
  • Pamažu bibliotekoje tvarkos buvo vis daugiau. Šiandien biblioteka jau gali aptarnauti ne tik muziejaus darbuotojus, bet ir kitus žmones, kurie domisi Žemaitija, bibliotekos saugomomis vertybėmis. 
  • Jeigu muziejaus lankytojai nori pakliūti į biblioteką, jiems reikia turėti asmens dokumentą ir muziejaus direktoriaus pasirašytą leidimą. Knygų ir žurnalų išsinešti neduodame.
  • Vertingiausias yra bibliotekos mokslinis archyvas. Jame dabar apie 400 darbų. Daugiausiai - Žemaitijoje vykusių archeologinių kasinėjimų aprašymai, etnografinių ekspedicijų medžiaga.
  • Vertingi bibliotekoje – Juozo Perkovskio kraštotyriniai darbai. Kelias bylas sudaro jo parengti „Liaudies meno pavyzdžiai”. Ten - piešiniai, fotografijos, atvirutės, komentarai. Jie daugiausia domina tautodailininkus, profesionalius dailininkus, etnografus.
  • Muziejuje yra daug didžiojo Žemaičių Kalvarijos kraštotyrininko Konstantino Bružo darbų. Daugiausiai jie pasakoja apie Žemaičių Kalvariją, poetą Vytautą Mačernį. Žemaitijos kultūrinio gyvenimo tyrinėtojus. 
  • Daugelyje bylų saugomi Žemaitijos kultūrinio gyvenimo aprašymai. Nemažai jų parengta  sovietmečio laikais.
  • Dabar toks laikas, kai vis daugiau žmonių atsigręžia ne tik į savo tautos, bet ir giminės istoriją. Madinga daryti ir šeimos geneologinius medžius. Tiems, kurie norėtų susipažinti, kaip tai daroma, mes, kaip gerą pavyzdį, galėtume pasiūlyti Zenono Juškos „Būdų giminės geneologiją (1698-1992)". Įdomūs ir to paties autoriaus parengti Henriko Petkevičiaus (Juozo Valiulio) atsiminimai „Trisdešimt metų Vorkutoj”. 
  • Paskutiniais metais vertingiausius darbus muziejaus moksliniam archyvui yra pateikusi ilgametė muziejaus darbuotoja Laimutė Valatkienė. Iš jų vertėtų paminėti „Kuršių kapinyną”, „Telšių miesto herbą” (istorinė legenda), atsiminimą „Pažinojau Praną Genį”. 
  • Įdomus architekto A.Žebrausko darbas „Kubizmo apraiškos Telšiuose”, R.Lebedytės „Buvusi Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose” ir daug kitų.
  • Bibliotekoje nemažai vertingų knygų. Ne visos jos dar inventorizuotos - nespėjome dar to padaryti. Reikėtų išskirti tas, kurios išspausdintos jidiš kalba. Turime net 1895 metais Sankt Peterburge išleistą Žydų enciklopediją (15 tomų).
  • Didelę  bibliotekos fondų dalį sudaro knygos, išleistos Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje XIX a. pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje. Pačios gražiausios, geriausiai įrištos knygos tais laikais buvo leidžiamos Prancūzijoje.
  • Turime daug ir Prancūzijoje, Anglijoje praėjusio amžiaus pabaigoje išleistų spalvotų madų žurnalų komplektų, net iš 1856 ir vėlesnių metų. Daug bibliotekoje maldaknygių, žodynų, enciklopedijų. Yra ir lenkų bei lietuvių kalba atspausdinta Biblija. 
  • Bibliotekoje turime muzikos skyrių.
  • Įdomios ir Nepriklausomos Lietuvos laikais išleistos knygos. Čia galime rasti Petro Šalčiaus 1931 metų „Kooperaciją”, 1934 metais Mykolo Riomerio išleistą „Valstybę”, to paties autoriaus  knygą „Dabartinę Konsituciją” (1932 m.) .
  • Bibliotekoje sukauptas didelis sovietmečiu Lietuvoje pasirodžiusių dokumentų, Telšių rajone leistų laikraščių rinkinys. 

Parengta pagal publikaciją "Vertingiausias – mokslo archyvas", 
išspausdintą „Žemaičių žemės" žurnale. 1994 m. Nr. 1. P. 24

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt