ŽEMAIČIŲ MUZIEJUJE „ALKA” VEIKIANČIOS VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS DRAUGIJA  (ŽKD)

ŽKD skyriaiŽemaičių kultūros draugijos, Žemaičių akademijos ir Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos "Samogitia" žurnalas "Žemaičių žemė"
ŽKD bendrijos
ŽKD sekcijos
Apie draugiją plačiau
Žemaičių kultūros draugijos IV-asis suvažiavimas 

Žemaičių kultūros draugija – masiškiausia žemaičių visuomeninė kultūros organizacija, veikianti visoje Lietuvoje.
Draugijos pirmininkas - Stasys Kasparavičius. Tel.: (8-444) 70 282;

  • Draugijos pagrindą sudaro skyriai, bendrijos ir sekcijos, kurios veikia savarankiškai, laikydamosi draugijos suvažiavime patvirtintų Žemaičių kultūros draugijos įstatų.

Žemaitiu kultūras draugėjės skīrē

  • Akmenė ­ Rozga Leopolds, Juodpusis Apuolinars, „Vienībės” laikraštė redakcėjė, N. Akmenė.

  • Alītos ­ Orinienė Birutė, Naujuoji g. 28-38, Alītos.

  • Biržā, ŽKD klubs „Kūlgrinda” ­ Kvedaraviččienė Joana, Vīauta g. 38, LT-5280 Biržā.

  • Druskininkā ­ Markausks Rimants, M. K. Čiurliuonė g. 64, Druskininkā. ;

  • Juoniškis ­ Livuonėjės g. 4., Juonėškė kultūras skīrios. (Kreiptėis i L. Bertulienė);

  • Kauns ­ Stanios Petros, Partizanu g. 168­41, Kauns.

  • Kretinga ­ Kanapkienė Vida, Kretinguos moziejos, Vilniaus g. 20, Kretinga.

  • Kelmė - Armons Algimants (Laisvės Gīnieju - 1, Kelmės Mažāsis tētros.

  • Klaipieda, Žemaitiu kultūras bruolėjė „Žemaitiu alkierios” ­ Zvonkuvienė Jenina, Kretinguos g. 79-21, Klaipieda.

  • Klaipieda, Žemaitiu kultūras draugėjės grupė pri Lietuvuos Bajuoru Karalėškuosės sājungas Klaipiedas krašta bajuoru draugėjės - Stančėks Jūzaps, Sportininku g. 9-62, Klaipieda.

  • Klaipieda, ŽKD Klaipiedas skīrios - Bukantis Juons, Klaipiedas universitets, Humanitarėniu muokslu fakultets, Sportininku g. 13, Lt-5813 Klaipieda.

  • Mažeikē ­ Cholodinskienė Ada (Burbas g. 9, Mažeikiu muziejos).

  • Pabradė - Jocīs Alpuonsos, Pabradės kultūras cėntros, Pabradė, Švėnčiuoniu rajuons;

  • Paneviežīs ­ Staišiūnienė Violeta, beržū g. 37, Paneviežīs.

  • Palonga ­ Narmonts Augustis, Būtingės g. 6, Palonga.

  • Plungė ­ Beržonskātė Stasė, Mačernė g. 49­404.

  • Raseinē ­ Brauklīs Alfreds, Vītauta Dėdiuojė g. 10, Raseiniu kultūras rūmā.

  • Rėitavs (Plungės rajuons) ­ Rutkausks Vītauts, Vingė g. 1, Rėitavs, Plungės raj.;

  • Ruokėškis ­ Prušinskis Algėrds, Respublikas g. 96 arba Aukštaitiu g. 12-15, LT-4820 Ruokėškis.

  • Seda (Mažeikiu rajuons) ­ Gricienė Genovaitė, Seduos vėdorėnė muokīkla, Mažeikiu raj.

  • Skouds ­ Razgos Evalds, Loknės kaims, Skouda rajuons.

  • Šiaule ­ Sireikienė Alduona, Gitariū g. 11­12, Šiaulē.

  • Šėlalė ­ Juknios Vītauts, Šėlalė, Basanavīčiaus g. 19-2.

  • Šėlutė - Mažutis Juons, Lietuvninku g. 26-2, Šėlutė.

  • Telšē ­ Dacīs Andrios. Muziejaus g. 51, LT-5610 Telšē.

  • Utena - Gaižutienė Nijuolė, Aukštakalnė g. 100-18, LT-4910 Utena.

  • Ukmergies skīrios „Vilkmergė” - Lipeikātė Alduona, Pašėlės g. 6-13, Ukmergie.

  • Vėikšnē (Akmenės rajuons) ­ Gurauskaitė Aušrelė, Basanavīčiaus 6, Vėikšnē, Akmenės raj.

  • Vėlkavėškis ­ Kiuns Jurgis, Statībininku g. 6­46, Vėlkavėškis.

  • Vilnios ­ Dirgielienė Dalė, Tuskulienu g. 60­6, LT-2051 Vilnios.

  • Žemaitiu Kalvarėjė (Plungės rajuons) ­ Mickūns Edmunds, Šarnelės kaims, Žemaitiu

  • Kalvarėjės pašts, Plungės raj.

Apie draugiją išsamiau

  • Šio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas iš pat pradžių itin ryškus ir savitas buvo Žemaitijoje. Jį inicijavo ir jam vadovavo šiame krašte gyvenantys, iš Žemaitijos kilę ir ryšių su ja nenutraukę meno, mokslo ir kultūros darbuotojai. 1987 m. įvyko pirmoji Varnių konferencija, skirta Biržulio ežero baseino tyrinėjimo dešimtmečiui. Minėtoje konferencijoje pirmą kartą viešai buvo išsakyta mintis, kad reikėtų burtis į Žemaičių kultūros draugiją (toliau ­ ŽKD). Šią idėją konferencijoje kėlė Vaclovas Vaivada ir istorikas Antanas Kulakauskas. 1988 m. lapkričio 27 dieną Telšiuose, „Alkos” muziejuje, susirinko 46 Žemaitijos krašto kultūriniu palikimu, jos dabartimi ir ateitimi susirūpinę žemaičiai. Buvo įkurta ŽKD. Jos pirmininku išrinktas Stasys Kasparavičius. ŽKD ­ savarankiška visuomeninė organizacija. Svarbiausias jos tikslas ­ kelti Žemaitijos gyventojų kultūrą, istorinę savimonę, stiprinti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vienas iš svarbiausių to laikotarpio masinių renginių, turėjusių didelį atgarsį visuomenėjė ir suvienijusių žemaičius bendriems Atgimimo darbams ­ Rainių tragedijos 48-ųjų metinių minėjimas, įvykęs 1989 m. birželio 24-ąją. 1991 m. vasarą greta Rainių žudynių vietos už visuomenės paaukotas lėšas ŽKD rūpesčiu pastatyta koplyčia-paminklas.
  • Nuo pat įsikūrimo pradžios ŽKD rūpinosi, kad būtų tęsiamos tarpukario metais Prano Genio iniciatyva Žemaičių „Alkos” muziejuje įkurtos Žemaičių senovės mėgėjų draugijos veiklos tradicijos. Šiame muziejuje 1989 m. įkurtas ir ŽKD centras. Draugija rūpinasi Žemaitijos simbolikos atkūrimu, krašto istorijos tyrinėjimais, etnografija, literatūra, spauda, Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu. Per trumpą laiką ŽKD skyriai, bendrijos įsikūrė beveik visuose Žemaitijos rajonuose ir didesniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje. 1994-1997 m. draugijos veikla vis labiau ėmė dominti toliau nuo Žemaitijos gyvenančius žemaičius ­ įsisteigė nauji ŽKD skyriai Vilkaviškyje, Rietave, Druskininkuose, Biržuose, Panevėžyje, Joniškyje. Draugijos I-asis suvažiavimas įvyko 1991-ųjų m. gegužės 25 d. Aktyviai draugijos veikloje nuo pat pirmųjų metų dalyvavo 1989 m. įsteigta profesoriaus Juozo Girdzijausko vadovaujama S. Stanevičiaus bendrija. Ji savo veiklą plėtoja pietryčių Žemaitijoje: organizuoja mokslines konferencijas, leidžia metraštį „Aitvarai”.
  • Draugijoje didelis dėmesys skiriamas žemaitiškos kalbos reikalams, jos sugrąžinimui į viešąjį gyvenimą. Nuo 1991 m. gegužės Palangoje buvo leidžiamas pirmasis žemaitiškas laikraštis ­ „A mon sakaa?” (redaktorė Danutė Mukienė). Žemaitiški skyreliai, atskiri puslapiai žemaičių kalba buvo spausdinami daugelio Žemaitijos rajonų ir miestų laikraščiuose. Klaipėdoje „Žemaičių alkieriaus” vadovė Janina Zvonkuvienė ėmėsi organizuoti žemaitiškas televizijos laidas. 1993 m. rudenį išleistas pirmasis žemaitiškas žurnalas ­ „Žemaitija”, kuris nuo antrojo numerio vadinasi „Žemaičių žemė”. Šis leidinys pakeitė iki tol ėjusį Žemaičių laikraštį „A mon sakaa?”. 1995 m. redakcija iš Palangos persikėlė į Vilnių. Čia, redakcijoje, įsikūrė ŽKD Informacinis kultūros centras, jo bazėje 1996 m. pabaigoje - Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia”.
  • 1995-1998 metais draugija didelį dėmesį skyrė leidybai: ketvirtyje kartą leido „Žemaičių žemės” žurnalą, spaudai parengė ir išleido nemažai knygų. Populiarios žemaitės žurnalistės Jūratės Grabytės iniciatyva organizuojamos žemaitiškos radijo laidos „Būds žemaitiu”.
  • 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos Heraldikos komisija patvirtino Žemaitijos herbą ir vėliavą. 1994 m. vasarą Plungėje, Oginskių rūmuose, atidarytas Žemaičių dailės muziejus. 1994 m.
  • 1993-1997 m. draugija daugiausia rūpinosi Varnių architektūros ir kultūros paminklų atstatymo darbais. Užbaigtas atstatyti Varnių kunigų seminarijos pastatas, sukurtas paminklo Žemaičių vyskupui M. Giedraičiui ir kan. M. Daukšai projektas (skulpt. Arūnas Sakalauskas), 1995-ųjų m. rudenį padėtas paminklo kertinis akmuo, pradėtos rinkti aukos paminklo statybai.
  • Trečiasis ŽKD suvažiavimas įvyko 1996 m. sausio 6 dieną Telšiuose. Į jį atvyko delegatai iš 27 ŽKD skyrių ir bendrijų. Suvažiavime papildyti draugijos Įstatai, įkurta 11 ŽKD sekcijų. Suvažiavimo dieną ­ sausio 6-ąją ­ virš Žemaičių „Alkos” muziejaus pirmą kartą iškelta atkurta Žemaitijos vėliava.
  • Draugija plečiasi, stiprėja. Paskutiniais metais draugijos skyriai pradėjo kurtis jau ir nedideliuose miesteliuose. 1999 metais nauji draugijos skyriai įsikūrė Tauragėje, Prienuose, Švėkšnoje, Pabradėje. Jos centras, kaip ir anksčiaus - Žemaitijos sostinėje Telšiuose.

Tekstą parengė Danutė Mukienė

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt