„KALVOTOJI ŽEMAITIJA“ APIE ŽEMAIČIŲ MUZIEJAUS 75-ŲJŲ 
METINIŲ JUBILIEJAUS PAMINĖJIMĄ TELŠIUOSE

„Kalvotoji Žemaitija“.2002 m.rugpjūčio 13 d. 

Žemaičių muziejaus „Alka“ 70-mečio iškilmės

Giedra Akavickienė

Šeštadienį Žemaičių muziejaus “Alka” 70-mečio ir rekonstruotų rūmų atidarymo iškilmės prasidėjo Klaipėdos parašiutininkų klubo nariui, buvusiam telšiškiui A. Armaliui nuleidus Žemaitijos vėliavą.Iš padangių atskraidinta vėliava iškilmingai iškelta virš muziejaus. 
Dalyvaujant gausiam būriui garbingų svečių bei miestelėnų, iškilmingai atidengta restauruota patranka.Be to, pademonstruota, kaip ji šaudo. 
Žemaičių muziejaus “Alka” direktoriaus pavaduotoja Z. Dargaitė apžvelgė muziejaus 70 metų kelią.Šventėje pasisakė LR Seimo pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis, telšiškių išrinktas Seimo narys G. Vagnorius.Tuo tarpu Seimo narys, Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkas E. Skarbalius kalbėjo žemaitiškai ir palinkėjo nebijoti rokuotis žemaitiškai.Po to prie mikrofono priėjusiam Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkui E. Gentvilui, nors ir gimusiam prie Masčio ežero, ne taip gerai sekėsi kalbėti žemaitiškai. 
Daug gražių žodžių apie Žemaičių muziejų “Alka” pasakė Kultūros ministerijos viceministrė I. Marčiulionytė, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas R. Budrys, Telšių apskrities administracijos viršininkas K. Lečkauskas, Savivaldybės meras V. Urbanavičius, miesto seniūnas T. Kurlys, iš įvairių šalies kampelių atvykę Žemaičių kultūros draugijos nariai, kolegos muziejininkai ir kiti garbūs svečiai. 
Neliko pamiršti ir muziejaus pastatą rekonstravę statybininkai bei patys muziejininkai.Kultūros ministerijos padėkos raštus pelnė muziejaus direktorius S. Kasparavičius, kiti darbuotojai.Gerai dirbančius muziejininkus apdovanojo ir apskritis, savivaldybė bei kiti. 
Po dvi valandas užsitęsusių kalbų svečiai ir miestelėnai turėjo galimybę nemokamai apžiūrėti “Alkoje” saugomų Žemaitijos praeities, kultūros, meno eksponatus.Salėse lankytojai išvydo ir šiuolaikinių dailininkų darbus.Mat Žemaičių muziejaus “Alka” 70-mečio proga jame atidaryta Žemaitijos dailininkų sąjungos narių kūrybos paroda. 
Iškilmės tuo nesibaigė, o persikėlė į Žemaitijos kaimo muziejų, kur surengta tradicinių žemaičių amatų ir darbo dainų šventė.Medžio drožimu besiverčiantis Mažeikių rajono gyventojas R. Laima į šventę atsigabeno kaukes.Negalintis be drožybos praleisti nė vienos dienos telšiškis A. Kvasas šį kartą demonstravo, kaip išsidrožti peleninę.Rainiškiai Jonušai, pinantys pagal užsakymus, atsivežė pintus baldus.Degaitiškė R. Nostienė rodė, kaip iš šiaudų mišinio pasidaryti įvairias puošmenas. 
Žemaitijos kaimo muziejaus lankytojai ne tik apžiūrinėjo meistrų darbus, bet ir traukė iš kišenių pinigines.Telšiškis P. Citavičius džiaugėsi, jog šiaudinė skrybėlė iškeliaus Amerikon, o pinta dėžutė - Australijon.Kitas telšiškis meistras V. Banevičius sakė, jog Arklio metais populiariausios išdrožtos pasagos, nors žmonės graibstė ir kitus jo pagamintus suvenyrus. 
Prie kiekvienos trobos žiūrovus pasitiko spektaklių personažai (aktoriai iš klubo “Amplua”) ir vaišino tradiciniais žemaičių valgiais.Žmones linksmino Luokės etnografinis ansamblis “Šatrija”, Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis. 
Žemaitijos kaimo muziejuje sutiktas Seimo narys G. Vagnorius “Kalvotajai Žemaitijai” tvirtino turįs idėjų, kaip būtų galima plėtoti Žemaitijos tradicijas siekiant panaudoti Europos Sąjungos lėšas.Pasirodo, G. Vagnorius neabejingas tautodailininkų darbams: namuose turįs medinių statulėlių, kryželių ir kitų reliktų. 
© Žemaičių muziejus "ALKA", 2002
© Žemaičių kultūros draugijos Informaciniscentras, 2002

Atnaujinta 2013.01.07
Atsiliepimų laukiame adresu:
samogit@pub. osf. lt