PLATELIŲ DVARO DAILĖS RINKINIAI ŽEMAIČIŲ MUZIEJUJE "ALKA"

 Parengė Zita Dargaitė

Aplinkybės, kuriomis Žemaitijos dvarų vertybės, atsidūrė Žemaičių muziejuje „Alka”
Didikų Šuazelių giminė
Platelių dvaro kultūros vertybių paėmimo į Žemaičių muziejų „Alka” dokumentai (1940 m.)
Platelių dvarui priklausę tapybos kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”
Platelių dvarui priklausę grafikos kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”
Platelių dvarui priklausę taikomojo meno kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”
Platelių dvaro dailės rinkinių, saugomų Žemaičių „Alkos” muziejuje, sąrašas:
VAIZDUOJAMOJI DAILĖ
TAIKOMOJI DAILĖ

Šaltiniai ir literatūra
Sutrumpinimai

Aplinkybės, kuriomis Žemaitijos dvarų vertybės, atsidūrėemaičių muziejuje „Alka”

1936 m. šventinant „Alkos” muziejaus kertinį akmenį, Pr. Genys kalbėjo:
„- Čia ras sau malonų prieglobstį nežinomų liaudies dailininkų kūriniai, kupini liūdesio ir dieviško dvasios skausmo smūtkeliai, švelnių, lyriškų motyvų liaudies meno drožiniai (...) (Jasmontas A. 1998. P. 22.) Istorinės aplinkybės lėmė, jog prieglobstį „Alkoje” rado taip pat ir daugelio nacionalizuotų Žemaitijos dvarų meno turtai, kurie sudaro šiuo metu muziejaus aukso fondą.
Žemaitijoje priskaičiuojama keli šimtai didesnių ar mažesnių dvarų. (Lietuvos. V., 1976). Jie ilgą laiką buvo ne tik politiniai, ekonominiai, bet ir kultūrinio gyvenimo centrai. Tai buvo vieta, kur Lietuvos bajoriškoji kultūra greičiausiai perimdavo iš Vakarų ateinančių stilių pokyčius.
Istorinių įvykių eigoje dvarų padėtis keitėsi, deja, pastarųjų nenaudai. XX a. I pusėje Lietuvoje buvo diegiamas savo prigimtimi valstietiškos kultūros modelis ir Lietuvos bajoriškoji kultūra buvo atmetama. 1940 m. dvarai Lietuvoje visiškai sužlugdyti. Be šeimininkų likusiuose dvaruose gyveno atsitiktiniai žmonės, kurie tinkamai neprižiūrėjo pastatų bei jų aplinkos ir todėl dvarų pastatai, apie juos buvę parkai labai greitai ėmė nykti (Rimkus V. 1998. P. 48).
Laimė ne visas jų turtas žuvo. Nors ir jo nedidelė dalis, bet išliko.
1940 m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo įkurta Kultūros paminklų apsaugos įstaiga. Jos viršininku paskirtas V. K. Jonynas. Apskrityse iš karto buvo sudaromos paminklų registravimo komisijos. Jos turėjo iki 1941 m. sausio 1 d. suregistruoti kultūrinės, muziejinės, meninės ir mokslinės reikšmės turinčius daiktus.
1940 m. rugpjūčio 31 d. liaudies švietimo komisariatas įgaliojo „Alkos” muziejaus vedėją Pr. Genį, apskrities gydytoją J. Mikulskį ir apskrities viršininką K. Sideravičių surašyti Telšių, Kretingos, Tauragės apskrityse kultūros, meno ir istorijos turtą ir paimti jį apsaugon.” (Neinventorinta ŽMA byla. 1940. P. 21).
Tuo metu Pr. Genys rašė kultūros paminklų apsaugos įstaigai:
“ (...) Labai svarbus darbas teko atlikti 1940 m. rudenį, kai bolševikai griovė dvarus, jų likimą pavedė kumečių nuožiūrai, o kai kuriuose apgyvendino raudonarmiečius. Nukeliavau per 1000 km. lengva mašina lankydamas dvarus, surašinėdamas kultūros paminklus, juos tikrindamas ar jų ieškodamas ir per 2000 km. sunkvežimiu juos gabendamas į muziejų apsaugai. Mano darbas pasisekė ir labai mažas procentas nukentėjo karo metu, gal tik 5 procentai, nes bolševikai buvo įsilaužę į muziejų. (Neinventorinta ŽMA byla. 1940. P. 16.)
Komisijos nariai važinėjo po dvarus ir registravo paveikslus, skulptūras, baldus, porceliano, sidabro rinkinius, knygas. Suprantama, visko suregistruoti, tuo labiau atvežti nepavyko. Daugelyje dvarų jau buvo įsikūrę sovietų daliniai. Ten komisijų neįleido. Dvarų turtas buvo pavogtas arba barbariškai sulaužytas ir sudegintas.
Gausiausią „Alkos” muziejaus dailės skyriaus fondą sudaro grafų Šuazelių-Gufje turtai, atvežti iš Platelių dvaro, kurio medinis rūmas sudegė 1943 m.

Didikų Šuazelių giminė

Didikų Šuazelių giminė buvo viena garsiausių Prancūzijoje. Jie kilę iš kaimo Choiseull Aukštutinės Marnos departamento pietinėje Lotaringijoje (Dictionnaire. 1810. P. 410).
Pirmasis Šuazelis Platelių dvaro savininkas buvo Marijas Gabrielis Florentas Augustas Šuazelis-Gufje (1752-1817). Jis diplomatas, be to, domėjosi archeologija. 1784-1792 m. jis buvo Prancūzijos pasiuntinys Turkijoje. 1782 m. išleista jo knyga apie Turkiją. 1783 m. buvo išrinktas Prancūzijos Akademijos nariu.
Nuo 1792 m. Augustas Šuazelis-Gufje gyveno Rusijoje. Jį globojo imperatorė Jekaterina II (1762-1769). (Dictionnaire. 1842. P. 832).
Imperatorius Pavlas I paskyrė jį Dailės akademijos prezidentu, viešosios Peterburgo bibliotekos direktoriumi.
1797 m. Pavlas I jam padovanojo Platelių seniūniją su dvaru ir jam priklausančiu miesteliu. (Valančiūtė J. P. 6)
Augustas Šuazelis Plateliuose gyveno neilgai. Prancūzijoje į valdžią atėjus Bonapartui, 1802 m., grįžo į Paryžių, dvarą palikęs sūnui carinės armijos kavalerijos pulkininkui Antonijui Luisui Oktavijui Šuazeliui-Gufje (Bartkienė R. P. 16).
Pirmoji jo žmona buvo Viktorija Potocka. (Morawski S. 1924. P. 496). Išsiskyręs su ja, 1818 m., vedė grafaitę Sofiją Tyzenhauzaitę, didikų Tyzenhauzų giminės atstovę.
Mirus Oktavijui, dvaras atiteko žmonai, kuri rūpinosi dvaro sodybos plėtimu. Apie 1824 m. rekonstravo rūmus. Vėliau Platelius valdė jų sūnus Aleksandras. Jis buvo vedęs bajoraitę Sofiją Čapską (Valančiūtė J. P. 6) Aleksandras domėjosi istorija, rinko archeologinius dalykus, fotografavo.
Vėliau dvarą valdė jų vaikai-Marija ir Liudvikas. 1930 m. Marija mirė, o Liudvikas 1940 m. iš Lietuvos išvyko. Dvaro rūmai 1943 m. sudegė.
Didžioji dalis dvaro turto 1940 m. buvo atvežta į „Alkos” muziejų.

Platelių dvaro kultūros vertybių paėmimo į Žemaičių muziejų „Alka” dokumentai

Muziejaus archyve yra 1940 m. rugsėjo 12 d. aktas, kuriame rašoma :
„Mes, Dr. J. Mikulskis (Telšių apskrities gydytojas), K. Sideravičius (Telšių apskrities viršininkas) ir Pr. Genys („Alkos” muziejaus globėjas) Lietuvos švietimo liaudies komisarijato įgalioti ir Valstybinio Kauno kultūros muziejaus siųsti sužinoję, kad yra Platelių dvare meno ir kultūros liekanų, rugsėjo 12 d. nuvykome į minėtą dvarą ir radome labai daug paveikslų, senoviškų baldų, knygų ir kt. Savininkas išvykęs į užsienį. Dalis daiktų, būtent kilimai, brangus smuikas ir kt., pasak dvaro komisaro, 5-7 tūkst. litų vertės išvežti raudonarmiečių.
Susipažinę su padėtimi ir turėdami galvoj, kad kiekvienu momentu dvare gali apsigyventi kariuomenė ir daug vertingų dalykų gali žūti, dvaro komisarui ir komitetui sutinkant, nutarėme meno ir kultūros turtą pervežti į Telšių „Alkos” muziejų (Neinventorinta ŽMA byla. 1940. P. 31).
Tų pačių metų gruodžio 15 d. Pr. Genys pranešė Paminklų apsaugos įstaigai, jog gruodžio 12 d. nuvykęs į Platelius turtą rado sukrautą viename kambaryje. Pr. Genys prašė leisti nuvykti su sunkvežimiu ir turtą atgabenti (Neinventorinta byla ŽMA. 1940. P. 31).
1940 m. pabaigoje į muziejų iš Platelių dvaro buvo atvežti 5 sunkvežimiai daiktų. Daiktai trapūs, reikėjo juos gerai supakuoti ir sudėti į dėžes.
Muziejaus archyve yra 3 kultūros paminklų apsaugos įstaigos nusavinto Platelių dvaro turto sąrašai.
1940 m rugsėjo 12 d. sąrašus rašė Pr. Genys, o 1940 m. lapkričio 13 d. B. Melingailis.

Pirmajame sąraše įrašyti 198 daiktai. Didžiąją dalį sudaro paveikslai (tapyba ir grafika). Tapybos darbų yra daugiau negu grafikos.

Sąrašo pabaigoje įrašytos kėdės, sofos, vazos, stalai, spintos, komodos, veidrodžiai, lektika, rėmai, indai. Akto pabaigoje parašyta, jog daiktus paėmė Pr. Genys.

Tą pačią dieną Pr. Genys surašo dar 1 aktą. Jame įrašyta 19 vienetų, o pabaigoje užrašyta, jog šiame sąraše išvardintą turtą Platelių dvaro komisaras L. Šukys pasižada globoti.

1940 m. lapkričio 13 d. sudarytas papildomas sąrašas. Jame numeruojama ne nuo pirmojo, bet nuo 81 ir baigiama 167. Sąrašo pabaigoje parašyta, kad suregistruoti daiktai sudėti į vieną kambarį ir jo durys užantspauduotos lako antspaudais (Neinventorinta ŽMA byla. 1940).
Tiksliai sudaryti sąrašus, o tuo labiau surašyti kuo daugiau žinių, aprašant daiktų išorę, komisijos nariai neturėjo galimybių. Jie užrašė tik pavadinimus ir paveikslų išmatavimus. Komisijos nariai ant daugelio daiktų priklijavo popierinę etiketę ir joje užrašė dvaro pavadinimą.
Platelių dailės fondą sudaro vaizduojamoji dailė (tapyba, grafika), taikomoji (indai, baldai).

Platelių dvarui priklausę tapybos kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”

Tapybos ir grafikos darbų, lyginant su kitomis kultūros vertybėmis, atvežtomis iš Platelių dvaro, Žemaičių muziejuje „Alka” yra daugiausia - apie 100 vienetų. Didesniąją jų dalį sudaro kūriniai, atlikti aliejine tapyba ant drobės.
Tapybos darbų kolekciją sudaro grafų Šuazelių-Gufje portretai, valdovų portretai, nežinomų asmenų portretai, peizažai ir natiurmortai.
Platelių dvaro interjeras neįsivaizduojamas be giminių portretų galerijos. Iš giminių portretų turbūt pats seniausias yra 16 a. dailininko E. Martelano (Martellange, ?-1603) tapytas Fransua Gufje portretas (ŽAM GEK 2795, drobė, aliejus, 61X50). Paveikslo apatiniame pakraštyje yra užrašas prancūzų kalba „FRANCOIS GOUFFIER SEIGNEUR DE GREVE COEUR „.
Kitas portretas gali būti tapytas XVII a. pradžioje. Jame pavaizduotas Prancūzijos maršalas Šarlis Šuazelis (1563-1626) (ŽAM GEK 2796, drobė, aliejus, 57X46).
Abiejų portretuojamųjų išorė atitinka to laiko madą. Portretai pusiau figūriai. Šarlis Šuazelis pavaizduotas apsirengęs madingais barchato rūbais didele atverčiama apykakle. Banguotų plaukų šukuoseną papildo į viršų riesti ūsai ir smaila barzdelė.
Fransua Gufje galvą dengia tuo laiku paplitusi „prancūziška” baretė, puošta karoliukais.
Muziejuje yra trys Šuazelių portretai, tapyti vieno dailininko vienu metu. Tai Žilbero, Klodo ir Klariado-Antuano portretai (ŽAM GEK 3083, drobė, aliejus, 77X62, ŽAM GEK 2900, drobė, aliejus, 78X61,5, ŽAM GEK 3106, drobė, aliejus, 78X68).
Žilberas Šuazelis buvo vyskupas (mirė 1689 metais, sulaukęs 76 m. amžiaus). Kleriadas-Antuanas Šuazelis buvo karališkosios armijos vyresnysis leitenantas-generolas, miręs 1726 m. Klaudijus Šuazelis buvo maršalas, karališkojo ordino kavalierius, Valencijos vietininkas, miręs 1711 m. Visi jie skirtingo amžiaus ir mirę skirtingu metu. Jų mirimo datos ir kiti duomenys užrašyti portretų viršutinėse dalyse.
Jau iš pirmo žvilgsnio matosi, jog šie portretai yra panašūs. Jie vienodo dydžio, ta pati tapysena, vienoda drobė. Pavaizduoti visi vienodo amžiaus nors jų tikrasis amžius skyrėsi keliais dešimtmečiais. Šiuos portretus tapė dailininkas, žiūrėdamas ne į gyvus asmenis, bet pertapydamas kitus darbus.
Tikriausiai diplomatas Šuazelis norėjo turėti savo pirmtakų atvaizdus ir vežiojo juos iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai paveikslai liko Žemaitijoje.
„Alkos” muziejuje peržiūrėjusi Šuazelių archyvą neradau žinių apie meno kūrinių pirkimą ar kitas išlaidas skirtas šiems dalykams. Galima teigti, kad didžioji paveikslų dalis atvežta iš Prancūzijos.
Muziejaus fonduose yra šios giminės moters vienuolės portretas (ŽAM GEK 2762, drobė, aliejus, 79X64). Pavaizduota klūpanti vienuolė prieš atverstą knygą, kuri, tikriausiai, simbolizuoja portretuojamosios maldingumą. Nutapytas Šuazelių giminės herbas ir užrašas „Dame Aly De Choiseul Abesse de Remiremont Mil 500 I".
Iš Platelių atvežtas pusiaufigūris jauno Šuazelių giminės vyro portretas (ŽAM GEK 2791, drobė, aliejus, 59X46). Puošni apranga, trumpų pudruotų plaukų šukuosena sako, jog tai XVIII a. pabaigos portretas. Dailininkas nežinomas.
Muziejuje yra antras to pačio dailininko tapytas moters portretas (ŽAM GEK 2769, drobė, aliejus, 45X36,8). Moteris pavaizduota labai jauna.
Prie šeimos portretų būtų galima priskirti Sofijos Tyzenhauzaitės-Šuazel portretą (ŽAM GEK 1329, drobė, aliejus, 67X76). Jis tapytas dar tuomet, kai Sofija nebuvo ištekėjusi už Oktavijaus Šuazelio-Gufje. Jos apranga, šukuosena sako, jog Sofija Tyzenhauzaitė buvo viena madingiausių to laiko moterų, turėjusi puikų skonį. Šios jaunos damos, pavergusios trijų galingiausių Europos imperatorių širdis, portretą nutapė austrų dailininkas Johanas Babtistas Lampis (1775-1830).
Tuo laiku į Lietuvą atvykę užsieniečiai dailininkai tapydavo aristokratų portretus. Vilniuje lankėsi Vienos meno akademijos auklėtiniai tėvas ir sūnus Lampiai. Jie yra nutapę keletą Tyzenhauzų portretų (Adamonis T., Adamonytė N. 1997. P. 498).
Sofija ir pati tapė. Ji buvo dailininko Jono Rustemo mokinė. Nors ir mokėsi tapybos, tačiau labiau mėgo rašyti ir daugiau buvo žinoma kaip rašytoja, o ne menininkė. Ji parašė prancūzišką romaną apie Žemaitiją „Halina Oginskaitė arba švedai Lenkijoje”. Parašė ji ir memuarų knygą apie Aleksandrą I ir Napoleoną (Orgelbranda S. 1898. P. 498).
Muziejuje yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių baroko epochos vaikų portretų. Tai „Berniuko su rože” portretas. (ŽAM GEK 2784, drobė, aliejus, 67X52). Dailininkas nežinomas. Šiame darbe jaučiasi prancūzų rūmų mados įtaka. Dr. M. Matušakaitės nuomone, šis paveikslas tapytas Lietuvoje XVIII a. II pusėje. Nežinomas dailininkas nutapė puošniai aprengtą mažą berniuką stovintį šalia rokokinio stalelio. Kiekviena detalė dvelkia šiluma ir gyvybe (Matušakaitė M. 1984. P. 35).
Iš Platelių dvaro atvežtas pastelinis nežinomos damos portretas, tapytas XVIII a. II pusėje (ŽAM GEK 2914, kartonas pastelė, 41X33). Pavaizduota taisyklingų veido bruožų jauna moteris. Melsvai pudruoti ir į viršų sušukuoti plaukai, ant kaklo - žydras kaspinas, apsivilkusi dekoltuota suknele, išpuoselėtas su vos pastebima šypsena veidas moters grožį daro šaltą ir bejausmį (Matušakaitė M. 1984. P. 135).
Šuazelių kolekcijoje buvo keletas istorinių asmenybių, valdovų portretų. Paminėtinas ovalinis karaliaus Liudviko XVI (1754-1793) portretas, tapytas karaliaus rūmų dailininko Žozefo Silfredo Diuplesio (1725-1802) (ŽAM GEK 2790, drobė, aliejus, 83X67).
Prancūzijos užsienio reikalų ministro nurodymu Liudviko XVI portretus privalėjo turėti visos Prancūzijos ambasados (Sideravičius J. Antrasis paveikslų. V., 1986). Šis portretas pusiaufigūris. Karalius pavaizduotas jaunas. Ant karaliaus galvos - šviesių plaukų perukas. Jo krūtinę puošia aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas - Šv. Dvasios ordinas bei austriškas Aukso vilnos ordinas (Sidaravičius J. Antrasis paveikslų. V. 1986. P. 82).
Iš Platelių dvaro atvežti dar du XVIII a. Vakarų Europos paradiniai portretai. Tai Georgo Desmares (1697-1776) tapyti Bavarijos kurfiursto ir Vokietijos imperatoriaus Karlo VII Albrechto (ŽAM GEK 2976) ir jo žmonos Marijos Amalijos (ŽAM GEK 2977, drobė, aliejus, 83X67) portretai. Šie abu portretai pusiaufigūriai, paradiniai.
Bavarijos kurfiurstas ir Vokietijos imperatorius Karlas VII Albrechtas pavaizduotas apsirengęs šarvais, ant galvos šviesių plaukų perukas. Ant krūtinės turi austriškąjį Aukso vilnos ir bavariškąjį šv. Jurgio ordinus.
Marijos-Amalijos portretas taip pat pusiaufigūris. Imperatorienės laikysena laisva, bet kartu ir išdidi. Per dešinįjį petį perjuosta raudona ordino juosta su baltais šachmatiniais pakraščiais. Tai rusiškojo Šv. Kotrynos ordino didysis kryžius. Prie juostos surišimo ant kaspino išsiuvinėtas rusiškas užrašas „Už meilę ir Tėvynę” (Sidaravičius J. Antrasis paveikslų. V. 1996. P. 79).
Šuazeliai turėjo italų dailininko D. Dupra (1697-1770) tapytą Ispanijos valdovo Žoakeno V portretą. (ŽAM GEK 1566, drobė, aliejus, 77 X 66). Žoakenas V valdė (1705-1750). Portretas pusiaufigūris. Jaunasis karalius nutapytas iš priekio. Ant galvos - garbanotų plaukų perukas. Apsirengęs šarvais. Pavaizduotas su valdžios regalijomis. Kairėje rankoje - lazda, šalia padėta karūna. Jo krūtinę puošia auksinės vilnos ordinas. Žoakenas V buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV žentas, todėl Šuazeliai ir įsigijo jo portretą.
Muziejuje saugomas nežinomo dailininko tapytas karaliaus Liudviko XV portretas (ŽAM GEK 1277, drobė, aliejus, 107 X 77). Karalius pavaizduotas paradine poza, sėdintis ant balto žirgo.
Šuazelių kolekcijoje buvo Lenkijos-Lietuvos valdovo Augusto III (1696-1763) portretas (ŽAM GEK 2764, drobė, aliejus, 65 X 54). Giminystės ryšiais jis buvo susijęs su Prancūzijos karališkuoju dvaru. Augusto III dukra Marija-Juzefa ištekėjo už Prancūzijos dofino.
Augusto III portretas pusiaufigūris. Valdovas pavaizduotas apsirengęs šarvais. Ant jų viršaus užmesta delija ir tamsiai mėlyna skraistė.
Iš Platelių dvaro atvežtas paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo-Augusto Poniatovskio (1732-1798) portretas (ŽAM GEK 4644, drobė, aliejus, 74,5 X 56,6). Šis portretas taip pat paradinis. Stanislovas-Augustas pavaizduotas su valdžios regalijomis-rankose lazda, ant peties raudona skraistė. Ant stalelio padėta karūna.
Šuazelis iš Rusijos atsivežė Rusijos caro Pavlo I vaikystės laikų portretą (ŽAM GEK 2868, drobė, aliejus, 55,6 X 42,6). Nutapytas Pavlas I įprasta to laiko poza ¾ atsisukęs į žiūrovą. Kairėje krūtinės pusėje ordinas su įrašu „Za vėru I vernost” . Šį portretą nutapė rūmų dailininkas N. de Lapjeras (Sidaravičius J. Antrasis paveikslų. V. 1996. P. 135).
Istorine prasme reikšmingas niekada nekarūnuoto Rusijos caro Konstantino (jaunesniojo Pavlo I sūnaus) portretas (ŽAM GEK 2918, drobė, aliejus, 34 X 29). Rusijos didysis kunigaikštis Konstantinas dėl mylimos moters lenkės Žanos Grudzinskos atsisakė Rusijos sosto.
Grafų Šuazelių turėta valdovų portretų kolekcija būtų nepilna jei nepaminėčiau Prancūzijos karaliaus Liudviko IX (1214-1279), paskelbto šventuoju, portreto (ŽAM GEK 2873, drobė, aliejus, 177,9 X 122). Liudvikas IX pavaizduotas apsirengęs šarvais, klūpantis, maldai sudėtomis rankomis prie žalia staltiese apdengto stalelio. Nežinomas dailininkas paveikslą užbaigė įrašu apatiniame kairiajame kampe - „St. Ludovikus IX Rex Francie".
Iš Platelių dvaro atvežtas žinomo Niderlandų dailininko Jano van Veikersloto (1643-1683) paveikslas „Šeimos portretas” (ŽAM GEK 2888, drobė, aliejus, 138,5 X 171,5). Šiame darbe dailininkas neišvengė tradicinių portretų normų. Šeima vaizduojama iš priekio, standartinės pozos, tiksliai perteikta atributika, už lango - peizažas.
Garsiausio XVII a. olandų dailininko Rembrandto paveikslo „Senutė” kopija, daryta Lambino, atvežta taip pat iš Platelių (ŽAM GEK 2819, drobė, aliejus, 48,5 X 60,5). Šitame darbe pastebima grynai rembrantiška spalvinė gama, tamsiai rudi ir auksiniai tonai.
Šuazeliai turėjo puikių flamandų dailininkų darbų. Paminėtinos nežinomų dailininkų didžiulės drobės „Gėlės”,
„Prie šulinio“, „Kalnų piemuo“ ir kt.

Platelių dvarui priklausę grafikos kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”

Grafikos darbų iš Platelių dvaro atvežta nedaug. Beveik visos litografijos tvarkingai įrėmintos.
Trys spalvotos litografijos sukurtos graverio J. Arnoulto ir dailininko Loppe. Tai nedideli darbeliai: „Miestas prie kalnų ežero” (ŽAM GEK 4577. 10X14), „Baltasis kalnas” (ŽAM GEK 4573. 10X14) ir „Šalčio jūra” (ŽAM GEK 4574. 10X13).
Šuazeliai turėjo dvi oleografijas, siužeto prasme liūdnas prancūzams. Tai „Napoleonas po Vaterlo mūšio” (D-1446. 37,2X48,2) ir „Napoleonas traukiasi po Vaterlo”(D-1447. 37X48,2).
Iš Platelių dvaro atvežtas karalienės Luizos fotograviūrinis portretas sukurtas pagal dailininko J. Tišbeino piešinį. Graveris F. Hansfstaengl (ŽAM GEK 3097. 64,3X47,3).
Yra to pačio graverio sukurta pirmosios Oktavijaus Šuazelio žmonos gražuolės Viktorijos Potockos fotograviūra (ŽAM GEK 3098. 61,7X47,2).

Platelių dvarui priklausę taikomojo meno kūriniai, saugomi Žemaičių muziejuje „Alka”

Be tapybos, grafikos Šuazelių fonde saugoma ir taikomojo meno pavyzdžių: baldų, indų, skulptūrėlių.
Didesnioji baldų dalis yra padaryta XIX XIX a. Muziejaus saugyklose yra XIX a. vid. baldų komplekto dalis, kurią sudaro sofa (DB-23), 2 foteliai (DB-25, DB-26) ir 9 kėdės (DB-24-32, DB-34-35). Sofa dvivietė, rėmai dažyti baltai, pakraščiai puošti banguotais ornamentais. Pasostė ir atkaltės minkštoji dalis aptraukta šilku. Atkaltės kampuose - rozetės.
Yra antra XIX a. baldų komplekto dalis. Ją sudaro sofa (DB-15) ir 5 kėdės. (DB-45-49). Sofos rėmai dažyti baltai. Porankių centre mažos pagalvėlės. Pasostė ir atlošas aptraukti medžiaga, kurioje vaizduojamos žanrinės scenos. Kėdės karkasas medinis, dažytas baltai, pasostė minkšta su spyruoklėmis. Atkaltė angliško stiliaus (Čipendeilo susipynę ornamentai). Porankiai mediniai, priekinės kojos išlenktos, puoštos akantais. Pasostės rėmų priekinėje pusėje kriauklelių ornamentai.
Iš Platelių dvaro atvežtas XIX a. fotelis (DB-21). Jis pusminkštis. Pasostė, atkaltė ir porankiai apkalti raudona medžiaga. Kojos tekintos, priekyje sujungtos drožiniu ir profiliuota pakoja.
Yra išlikę du vienodi foteliai (DB-38 ir DB-39), minkšti, aptraukti raudonu spaustomis gėlėmis audeklu. Pasostė nuapvalinta ir iš trijų pusių apjuosta atlošu. Pasostės ir atlošo rėmai profiliuoti, ornamentuoti, padengti gipsu, dažytu auksine bronza.
Iš Platelių dvaro atvežti keli staleliai. Vienas iš jų (DB-54) - apvalus, rėmai mediniai, padengti gipsu, bronzuoti. Viršus nuimamas, dengtas malachitu.
Yra gerai išsilaikęs nedidelis keturkampis stalelis (DB-55) neorokoko stiliaus. Jo kojos išlenktos S raidės forma, rėmai puošti kriauklelių ornamentais, viršus marmurinis.
Dailės fonde saugomos 3 grafams Šuazeliams priklusiusios komodos (DB-60-62). Komodos faneruotos, puoštos intarsijomis. Intarsijų ornamentai kriauklelių formos. Viršus nuimamas, marmurinis.
Muziejuje yra paveikslas-širma, susidedanti iš dviejų dalių (ŽAM GEK 4578, drobė, aliejus, 172x83). Dešinėje - siužetas pagal graikų mitologiją Persėjas ir Andromeda. Kairėje pavaizduotas romėnų laukų, miškų dievas, gyvulių globėjas Faunas, besivejantis Florą - romėnų augalų, grožio ir jaunystės deivę.
Muziejaus dailės fonde saugomos dvi lektikos. Viena jų atvežta iš Platelių dvaro (ŽAM GEK 1562). Lektika ornamentuota,sienelės ištapytos medžioklės deivės Dianos scenomis.
Grafai Šuazeliai baldus užsisakydavo Paryžiuje, Drezdene. Muziejaus rankraščių fonde yra 1938 m. Liudvikui Šuazeliui iš Paryžiaus adresuotas laiškas ir lektikos fotografija. Šis laiškas - atsakymas į L. Šuazelio telegramą. Laiške rašoma, jog lektika bus ornamentuota, paauksuota. Jos kaina apie 6000 frankų, tačiau grafas galėtų mokėti dalimis.
Iš Platelių dvaro atvežti du dideli baroko stiliaus veidrodžiai. Rėmai mediniai, drožinėti reljefiniais augaliniais motyvais, gipsuoti ir dažyti auksine bronza.
Muziejuje yra 20 lentynėlių-konsolių. Jos buvo gamintos Drezdene. Konsolės medinės. Didžioji dalis jų padengtos gipsu, dažytos auksine bronza, puoštos kriauklių ornamentais ir akantais.
Indų, vazų iš Platelių dvaro atvežta nedaug. Yra puošni barokinė vaza ir stalelis, bavariško Rosenthal firmos porceliano vaza, kinietiško porceliano indų likučiai, Vienos porceliano fabriko lėkštės.
Minėti paveikslai ir daiktai yra tik dalis Platelių dvaro turto, atvežto į Žemaičių „Alkos”muziejų 1940m.

Platelių dvaro dailės rinkinių, saugomų Žemaičių „Alkos” muziejuje, sąrašas

VAIZDUOJAMOJI DAILĖ 

1. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Medis, aliejus. 37,6X31. ŽAM GEK 2863.
2. Mergaitės portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. vid. Drobė, aliejus. 56X46. ŽAM GEK 2767.
3. Kardinolo Rišelje(1585-1642)portretas. Drobė, aliejus. 30X39. ŽAM GEK 4538.
4. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Popierius, pastelė. 40X32. ŽAM GEK 2948.
5. Senutės portretas. Rembranto paveikslo kopija. Drobė, aliejus. 48,5X60,5. ŽAM GEK 2819.
6. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Popierius, pastelė. 44X35,5. ŽAM GEK 1571.
7. Berniuko su rože portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. II pusė. Drobė,aliejus. 67X52. ŽAM GEK 2784.
8. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Kartonas, aliejus. 36X30. ŽAM GEK 1573.
9. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 60X51. ŽAM GEK 1305.
10. Berniuko portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 35X26. ŽAM GEK 2861.
11. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. III ketvirtis. Popierius, pastelė. 41X33. ŽAM GEK 2914.
12. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, tempera. 45X40. ŽAM GEK 2945.
13. Mergaitės portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Popierius, pastelė. 41X33. ŽAM GEK 2911.
14. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. XIX a. II pusė. Drobė, aliejus. 60X51. ŽAM GEK 2934.
15. Miegantis vaikas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 97X79. ŽAM GEK 2810.
16. Moteris su puodu. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Drobė, aliejus. 63X44. ŽAM GEK 4647.
17. Vienuolės portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 79X64. ŽAM GEK 2762.
18. Jaunos moters portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Drobė, aliejus. 47X36. ŽAM GEK 2901.
19. Panelės Dugazon portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 61X50. ŽAM GEK 2768.
20. Liudviko XVI portretas. Dail. J. S. Diuplesi (1725-180). Drobė, aliejus. 83X67. ŽAM GEK 2790.
21. Vyro su peruku portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 70X55. ŽAM GEK 2896.
22. Š. Šuazelio portretas. Dailininkas nežinomas. 18a. Drobė, aliejus. 57X46. ŽAM GEK 2796.
23. F. Gufje portretas. Dail. E. Martelanas. 16 a. Drobė, aliejus. 61X50. ŽAMGEK 2795.
24. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 45,7X38,3. ŽAM GEK 2866.
25. Pavlo I vaikystės metų portretas. Dail. N. de Lap-jeras. 1767. Drobė, aliejus. 55,6X42,6.ŽAM GEK 2868.
26. Mergaitės portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 49X38. ŽAM GEK 2761.
27. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. II pusė. Drobė, aliejus. 59X46. ŽAM GEK 2791.
28. Marijos Amalijos portretas. Dail. G. Desmares (1697-1776). Drobė, aliejus. 82X65,5. ŽAM GEK 2977.
29. Karlo VII Albrechto portretas. Dail. G. Desmares (1697-1776). Drobė, aliejus. 82X65,5. ŽAM GEK 2976.
30. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 149X85. ŽAM GEK 2788.
31. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 80X64. ŽAM GEK 3125.
32. Siuvinėjanti moteris. Dailininkas nežinomas. Medis, aliejus. 118X71. ŽAM GEK 3125.
33. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Popierius, akvarelė. 17X15. ŽAM GEK 1306.
34. Mergaitės portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 70X58. ŽAM GEK 3088.
35. Moters stovinčios prie kėdės portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 52X38. ŽAM GEK 2817.
36. Didiko portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 109X83. ŽAM GEK 2886.
37. Princo Fridricho portretas. Dailininkas nežinomas. 1726. Drobė, aliejus. 122X88. ŽAM GEK 3146.
38. Vyskupo portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Drobė, aliejus. 138X160 ŽAM GEK 2890.
39. S. Tyzenhauzaitės portretas. Dail. J. B. Lampis (jaunesnysis). Drobė, aliejus. 65X57. ŽAM GEK 1329.
40. Vaikai. Dailinininkas nežinomas. XVIII a. pab. Drobė, aliejus. 52,3X45,9. ŽAM GEK 1294.
41. Jaunas Bakchas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 65X49. ŽAM GEK 2937.
42. Kalnų piemuo. Dailininkas nežinomas. Flamandų mokykla. Drobė, aliejus. 37X32. ŽAM GEK 1323.
43. Grafienės d Espinchal portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 56,5X47,1. ŽAM GEK 2774.
44. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 80X63,5. ŽAM GEK 1288.
45. Stanislovo-Augusto Poniatovskio portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. II pusė. Drobė, aliejus. 74,5X56,6. ŽAM GEK 4644.
46. Liudviko XIV(1638-1715) portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 130,5X94. ŽAM GEK 1319.
47. Augusto III (1696-1763) portretas. Dailininkas nežinomas. 65X54. ŽAM GEK 2764. 
48. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 65X55. ŽAM GEK 2765. 
49. Moters portretas. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Drobė, aliejus, 83X67. ŽAM GEK 2809.
50. Žoakeno V (1689-1750) portretas. Dail. D. Dupra (1697-1760). Drobė, aliejus. 77X66. ŽAM GEK 1566.
51. Raitelis. Dailininkas nežinomas. XVIII a. Drobė, aliejus. 107X77. ŽAM GEK 1277.
52. K. A. Šuazelio portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 78X61,5. ŽAM GEK 2900.
53. K. Šuazelio portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 78X68. ŽAM GEK 3186.
54. Ž. Šuazelio portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 77X62. ŽAM GEK 3083.
55. Senos moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 47,5X39. ŽAM GEK 4648.
56. Jaunos moters portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 45X36,8. ŽAM GEK 2769.
57. Liudviko IX (šventojo) portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 163,5X107,5. ŽAM GEK 2873.
58. Grafo Šuazelio portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus, 76X68,5. D 1636. 
59. Konstantino portretas. Dailininkas nežinomas. Drobė. aliejus. 34X29. ŽAM GEK 2918.
60. Šeimos portretas. Dail. J. v. Veikerslotas (1643-1683). Drobė, aliejus. 138,5X171,5. ŽAM GEK 2888.
61. Šokėja. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 41,5X29,5. ŽAM GEK 2923.
62. Trys angeliukai. Dailinikas nežinomas. Drobė, aliejus. 56X46. ŽAM GEK 3068.
63. Nežinomo miesto vaizdelis. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 30X45. ŽAM GEK 4649.
64. Kalno griūtis ir jūra. Kartonas, aliejus. 20,5X27,5. ŽAM GEK 4568.
65. Balius. Dail. A. Raisler. Drobė, aliejus. 24,5X32. ŽAM GEK 2924.
66. Sodyba kalnuose. Dailininkas nežinomas. Popierius, pastelė. 32X47. ŽAM GEK 4618.
67. Ant asilo kalnų keliu. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 40X30. ŽAM GEK 4646.
68. Neapolio krantinės vaizdelis. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 26X30. ŽAM GEK 4650.
69. Miestas kalnuose. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 38X46. ŽAM GEK 2928a.
70. Vandens malūnas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 52,5X78. ŽAM GEK 3038.
71. Gėlės ir vaisiai. Dail. L. v. Stohl. Drobė, aliejus. 46X58. ŽAM GEK 3035.
72. Puošnus kambarys. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 41X63. ŽAM GEK 4651.
73. Romėniškas vaizdelis. Dail. E. Delecluz. 1811. Drobė, aliejus. 90X115. ŽAM GEK 3134.
74. Madona su kūdikiu. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 137X88. ŽAM GEK 2798.
75. Damų sode. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 160X89. ŽAM GEK 2855.
76. Gėlės. Dailininkas nežinomas. Popierius, tempera. 82X68. ŽAM GEK 3141.
77. Raudonasis serbentas. Dailininkas nežinomas. Popierius, akvarelė. 32X74. ŽAM GEK 3064.
78. Gamtos vaizdas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 83X93. ŽAM GEK 3154.
79. Gyvenvietė ant upės kranto. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 61X53,2. ŽAM GEK 4661.
80. Prie šulinio. Dailininkas nežinomas. Flamandų mokykla. Drobė, aliejus. 53X67. ŽAM GEK 1317.
81. Platelių ežero salos. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 37X60. ŽAM GEK 3075.
82. Gyvenvietė Alpėse. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 36,2X44. ŽAM GEK 2927. 
83. Kalnų kaimo vaizdas. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 57X70,3. ŽAM GEK 4648. 
84. Parko vaizdelis. Dailininkas nežinomas. Kartonas, aliejus, 173X95. ŽAM GEK 2872.
85. Gėlės. Dailininkas nežinomas. Flamandų mokykla. Drobė, aliejus. 199X158. ŽAM GEK 2826.
86. Gėlės. Dailininkas nežinomas. Flamandų mokykla. Drobė, aliejus. 75X63,5. ŽAM GEK 5099.
87. Gėlės. Dailininkas nežinomas. Flamandų mokykla. Drobė, aliejus. 156X61. ŽAM GEK 4071.
88. Miškas. Dailininkas nežinomas. 20a. I pusė. Drobė, aliejus. 99,5X203. D1637.
89. Amūrų grupė. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 114X138. ŽAM GEK 3144.
90. Amūrų grupė. Dailininkas nežinomas. Drobė, aliejus. 114X138. ŽAM GEK 3145.
91. Miestas prie kalnų ežero. Loppe piešė, J. Arnoult raižė. Popierius, chromolitografija. 10X14. ŽAM GEK 4577.
92. Baltasis kalnas. Loppe piešė, J. Arnoult raižė. Popierius, chromolitografija. 10X14. ŽAM GEK 4573.
93. Šalčio jūra. Loppe piešė, J. Arnoult raižė. Popierius, chromolitografija. 10X13. ŽAM GEK 4574.
94. Ledi Smit. J. Reynolds piešė, R. Bartolozzi raižė. Popierius, chromolitografija. 10X13. ŽAM GEK 2848. 
95. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. Popierius, litografija. 48X36. ŽAM GEK 2905. 
96. Vyro portretas. Dailininkas nežinomas. Popierius, litografija. 41X28. ŽAM GEK 2870. 
97. Panelės Mills portretas. G. Engleheart piešė, I. Smith Mezzolinio raižė. Popierius, litografija. 25X21. ŽAM GEK 2865.
98. Švč. Mergelė vainike. Leodi piešė. Popierius, litografija. 66X50. ŽAM GEK 2854.
99. Bažnyčia. Dail. A. Čapski. 1831. Popierius, litografija. 45X32. ŽAM GEK 2979.
100. Bažnyčia. Dail. A. Čapski. 1834. Popierius, litografija. 45X38. ŽAM GEK 3047.
101. Sūpuoklėse. Fragonaro paveikslo kopija. Skarda, aliejus. 60X46. ŽAM GEK 2787.
102. Rudens gėlės. A. Marot piešė. Boussod raižė. 1892. Popierius chromolitografija. 50,4X33,5. ŽAM GEK 4843.
103. Sevastopolio mūšis. R. Morain raižė. Popierius, chromolitografija. 45,3X65,9. ŽAM GEK 3111.
104. Sapfo. Kazenova piešė ir raižė. Popierius, vario raižinys. 57X38. ŽAM GEK 5113.
105. Napoleonas po Vaterlo mūšio. Dailininkas nežinomas. Popierius, oleografija. 37,2X48,2. D1446.
106. Napoleonas traukiasi po Vaterlo. Dailininkas nežinomas. Popierius, oleografija. 37X48,2. D 1447
107. Karalienė Luiza. Tišbein piešė, F. Hanfstaengl raižė. Popierius, fotograviūra. 64,3X47,3. ŽAM GEK 3097.
108. V. Potockos portretas. F. Hanfstaengl raižė. Popierius, fotograviūra. 61,7X47,2.

TAIKOMOJI DAILĖ

Baldai

Baldų komplekto dalis XIX a. vid.:
1. Sofa dvivietė. Medis, šilkas. H-99,5. DB 23.
2. Fotelis. Medis, šilkas. H-95. DB 25.
3. Fotelis. Medis, šilkas. H-95. DB 26.
4. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 24.
5. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 28.
6. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 29.
7. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 30.
8. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 31.
9. Kėdė. Medis, šilkas. H-85. DB 32.

Baldų komplekto dalis XIX a. vid:
10. Sofa. Medis, gobelenas. H-106. DB 15.
11. Kėdė. Medis, gobelenas. H-91. DB 45.
12. Kėdė. Medis, gobelenas. H-91. DB 46.
13. Kėdė. Medis, gobelenas. H-91. DB 47.
14. Kėdė. Medis, gobelenas. H-91. DB 48.
15. Kėdė. Medis, gobelenas. H-91. DB 49.
16. Fotelis. Medis, gipsas, šilkas. H-99. DB 38.
17. Fotelis. Medis, gipsas, šilkas. H-99. DB 39.
18. Lentyna. Medis, šilkas,drožyba. H-53,5. DB 58.
19. Sofa. Medis, šilkas. H-89. DB 59.
20. Stalelis. Medis, gipsas, auksinė bronza, malachitas.
H-73. viršaus Q-66. DB 54.
21. Komoda. Medis, metalas, faneravimas. H-80. DB 60.
22. Komoda. Medis, metalas, faneravimas. H-76. DB 61.
23. Komoda. Medis, faneravimas. H-82. DB 62.
24. Širma dviejų dalių, sulankstoma. Drobė, aliejus, medis. 172X83. ŽAM GEK 4578.
25. Lektika. Medis, oda, stiklas, šilkas. H- 178. ŽAM GEK 1562.
26. Fotelis. XIX a. II pusė. Medis, gobelenas. H-123. DB 21.
27-28 Veidrodžiai. 2 vnt. Stiklas, gipsas, auksinė bronza. H-212. ŽAM GEK 1376-1377.
29. Konsolė. XIX a. II pusė. Medis, drožyba. H-19,2 DB 103.
30. Konsolė. XIX a. II pusė. Medis, drožyba. H-19,3. DB 104.
31. Konsolė. Medis, drožyba. H-30,5. DB 105.
32. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė, bronza. H-30,8. DB 106.
33. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-30,8. DB 107.
34. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-26,6. DB 108.
35. Konsolė. Medis, gipsas auksinė bronza. H-30,8. DB 109.
36. Konsolė. Medis,gipsas, auksinė bronza. H-30,8. DB 110.
37. Konsolė. Medis,gipsas, auksinė bronza. H-30,6. DB 111.
38. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-26,8. DB 112.
39. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-27,5. DB 113.
40. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-27,6. DB 114.
41. Konsolė. Medis,gipsas, auksinė bronza. H-22,3. DB 115.
42. Konsolė. Medis,gipsas, auksinė bronza. H-30,8. DB 116.
43. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-25,9. DB 117.
44. Konsolė, Medis, gipsas, auksinė bronza. H-25,9. DB 118.
45. Konsolė. Medis, gipsas, auksinė bronza. H-30,8. DB 119.
46. Konsolė. Medis, drožyba. H-47. DB 120.
47. Konsolė. Medis, drožyba. H-42,6. DB 121.
48. Konsolė. Medis, drožyba. H-42,6. DB 122.
49. Kėdė. Medis, pliušas. H-118. ŽAM GEK4581.

Indai

1. Ąsotėlis. Meiseno porcelianas. H-18,5. ŽAM GEK 2177.
2. Lėkštelė. Porcelianas. Kinija. Q-17,7. ŽAM GEK 2377.
3. -4. Vazelė ir jos padėklas. Meiseno porcelianas. Vazelės H-10,6, Q-9,7X6,8. Padėklo dydis 12,2X12,2. ŽAM GEK 2380 a. b.
5. Arbatinukas. Porcelianas. Kinija. H-9,3. Q10X4,7X7. ŽAM GEK 2383.
6. Dubuo. Fajansas. H-23. Q-22,5X30X14. ŽAM GEK 2226.
7. Vazonas. Porcelianas. H-22,5. Q13,6X18. ŽAM GEK 2386.
8. -9. Sausaininės. Meiseno porcelianas. H-22,8. Q-22,3X14,8. 2 vnt. ŽAM GEK 5486. -5487.
10. Arbatinukas. Porcelianas. H-11. Q-6,8X10,5X6,9.  ŽAM GEK 2378.
11. Padėklas. Porcelianas. Berlyno karališkoji manufaktūra. H-8. Q-52X29. ŽAM GEK 2225.
12. Vaza. Porcelianas. H-30,2. Q-23X12,1X13,4. ŽAM GEK 2219.
13. Lempos korpusas. Porcelianas,žalvaris. H-44,4. Q-15,2. ŽAM GEK 2220.
14. Vaza. Fajansas. H-45,3. Q-12,8X30X20. ŽAM GEK 2224.
15. Peleninė. Meiseno porcelianas. H-1,7. Q-33X13. ŽAM GEK 1406.
16. -17. Lėkštės. Porcelianas. Prancūzija. Q-24,5X14,6. 2 vnt. ŽAM GEK 2216-2217.
18. Skulptūrėlė „Putpelė”. Bronza. H-11,2. Ilgis-13,7. Plotis-4,5. ŽAM GEK 2145.
19. Skulptūrėlė „Žvirblis”. Bronza. H-7. Ilgis-13. Plotis-4. ŽAM GEK 2148.
20. Skulptūrėlė „Karvelis”. Bronza. H-11. Ilgis-16,5. Plotis-5,5. ŽAM GEK 2151.
21. Rašalinė „Varnėnas”. Bronza. H-5,5. Ilgis-9. Plotis-5. ŽAM GEK 2152.
22. Rašalinė „Genys”. Bronza. H-10,5. Ilgis- 12. Plotis-5. ŽAM GEK 2153.
23. Peleninė „Višta”. Bronza, žalvaris. H-23. Padėklo Q-22. ŽAM GEK 2143.
24. Skulptūrėlė „Gaidys”. Bronza, marmuras. H-34,3. Padėklo H-3,1,Q-14,5. ŽAM GEK 2144.
25-45. Lėkštės. Porcelianas. Viena. Q-25,3X15,5. 21 vnt. ŽAM GEK 5301-5322.

Šaltiniai ir literatūra
1. Adomonis T. 1997-T. Adomonis,N. Adomonytė. Lietuvos dailės ir architektūros istorija. V.,1997. T. 2.
2. Bartkienė R.-R. Bartkienė. Platelių dvaro archyvo fotografijos fondo apžvalga. ŽMA MA 457.
3. Dictionnaire 1810-Dictionnaire universel, historiqe, critiqe et bibliographiqe. Paris, 1810. T. 4.
4. Dictionnaire 1842-Dictionnaire des Dates, des Fails, des Lieux et des Hommes historiqes. Paris,1842. T. 1.
5. Jasmontas A. 1998-A. Jasmontas. Žemaičių „Alkos” muziejus. Žemaičių žemė. 1998. Nr. 1. P. 22.
6. Lietuvos 1976-Lietuvos TSR valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai 1940. V.,1976.
7. Matušakaitė M.-M. Matušakaitė. Portretas XIVI-XVIII a. Lietuvoje. V.,1984.
8. Morawski S. 1924-S. Morawski. Kilka lat mlodosci mojej w Wilnie (1818-1825). Warszawa, 1924.
9. Neinventorinta ŽMA byla. 1940.
10. Orgelbranda S.-S. Orgelbranda. Encyklopedja Powszechna. Warszawa. 1898. T. 3.
11. Rimkus V. 1998-V. Rimkus. Smulkieji Lietuvos dvareliai. Menotyra, 1998. Nr. 1.
12. Sidaravičius J. 1996-J. Sidaravičius. Antrasis paveikslų gyvenimas. V., 1996.
13. Valančiūtė J.-Platelių dvaro sodyba (istoriniai tyrimai) ŽMA MA 456.
14. ŽMA GEK-Žemaičių muziejus „Alka” gaunamų eksponatų knyga.
15. ŽMA D- Žemaičių muziejus „Alka” dailės eksponatų knyga.
16. ŽMA B- Žemaičių muziejus „Alka” buitinių eksponatų knyga.
17. ŽMA DB- Žemaičių muziejus „Alka” baldų eksponatų knyga.

Sutrumpinimai:
H-aukštis.
Q-skersmuo.
D-dailės (eksponato šifras inventorinėje knygoje) 
DB-dailės baldai (eksponato šifras inventorinėje knygoje).
ŽAM GEK-Žemaičių muziejus „Alka” gaunamų eksponatų knyga.

 

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt