PARODA

„MAŽIEJI SPAUDOS PERLAI.

Senųjų atvirukų rinkiniai Žemaičių muziejuje „Alka” 20 a. I pusė”,

skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

 

Paroda veiks iki 2013 m. birželio 1d.

 

Pirmasis atvirukas pasirodė prieš 144 metus 1869 m. spalio 1-ąją Austrijos-Vengrijos imperijos sostinėje ir buvo įteisintas, kaip pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti. Naujovė greitai paplito įvairiose šalyse. Vokietijoje ji pavadinta Postkarte, Prancūzijoje-Carte Postale, Rusijoje-Открытое писмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti atvirukai Rusijoje išleisti 1894-1895m. Lietuvoje pirmuosius atvirukus XIX a. pabaigoje išleido knygynų, dailės ir kanceliarinių parduotuvėlių savininkai. Spausdino juos Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Lenkijos spaustuvėse.

Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji buvo leidžiami su prancūziškais pavadinimais. Vėliau rusų ir lenkų kalbomis. Atvirukai lietuvių kalba leisti po 1904-ųjų, panaikinus spaudos draudimą. Tuomet pradėjo kurtis lietuviškos knygų leidimo draugijos, ėmė veikti lietuviškos spaustuvės Vilniuje, Rygoje, Peterburge, Seinuose ir Kaune.

Leidėjai naudojo meninę fotografiją, spausdino geriausiose to meto spaustuvėse, todėl gražiai apipavidalinti ir informatyvūs leidiniai turėjo paklausą. Jų išliekamoji vertė mūsų krašto istorijos, kultūros, urbanistikos studijoms nenuginčijama.

Muziejuje saugoma apie 400 vnt. senųjų atvirukų kolekcija (nuo 1900 iki 1940 m.). Trumpai aprašysiu svarbiausius eksponuojamų atvirukų leidėjus:

Vieną pirmųjų lietuviškų knygynų Vilniuje 1906 m. įkūrė Marija Piaseckaitė-Šlapelienė su vyru Jurgiu. M.Šlapelienės knygynas - buvo vienas svarbiausių atvirukų ir kitų spaudinių leidybos centrų. 1906 m. Kaune Ona Vitkauskytė įkūrė privatų knygyną, vėliau tapo žymiausia atvirukų leidėja visoje Lietuvoje (leidinėliai su Kauno vaizdais, Lietuvos kariuomene, dainų tekstais bei natomis, lietuvių liaudies architektūros paminklais, rašytojų portretais ir kt.). O. Vitkauskytės knygynas buvo ne tik prekybos, bet ir kultūros įstaiga: savo lėšomis prisidėdavo prie lietuviškų knygų, kurių tuo metu labai trūko, ir kitų leidinių spausdinimo. Per metus ji išleisdavo apie 300 tūkst. įvairiausios tematikos atvirukų.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje vienu iš svarbiausių tikslų tapo per karą išsibarsčiusios ir nualintos tautos būrimas vieningai valstybei kurti. Tad tarpukario laikotarpis neatsiejamas nuo patriotizmo idėjų skleidimo. Valstybingumo ženklai buvo vaizduojami ne tik dailininkų darbuose, bet ir pašto ženkluose, ant buities daiktų, net religinių švenčių atvirukai buvo dekoruojami tautine atributika. Atvirukų tautine tematika leidėjai ikikarinėje Lietuvoje: Gediminas Orentas, Balys Stadzevičius, Swietlinskio leidykla Vilniuje, Ona Vitkauskytė Kaune.

Kiti atvirukų leidėjai: J.Jasvoino leidykla Kaune 1926 - 1930 m., Paulina Mongirdaitė (Palanga, 1905–1907), Mickevičiaus knygynas Palangoje, Kunkio knygynas Klaipėdoje, Ignas Stropus (XX a. 3–4 deš.), Pasaulinė pašto sąjunga (atvirukai, išleisti užsienio šalyse, daugiausia su įv. miestų vaizdais, pasaulio meno kūrinių kopijomis).

Atvirukų kolekciją galima suskirstyti temomis: „Tautinė tematika“, „Lietuvos miestų vaizdai“, „Lietuvos dailininkų kūriniai“, „Latvijos miestai“, „Rusijos miestai“, „Vakarų Europos šalių miestai“, „Prancūzijos muziejų leisti atvirukai“. Proginiai atvirukai: „Vardo diena“, „Šv. Velykos“, „Šv. Kalėdos, Nauji metai“, „Ji ir Jis“, „Gyvūnai, gamta, medžioklė“, „Pasaulio meno kūriniai atvirutėse“.

Istorijos skyriaus vedėja Regina Bartkienė

© Žemaičių muziejus "ALKA"
© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt