ŽEMAITIJOS KAIMO EKSPOZICIJA

Telšių parko teritorijoje Žemaitijos kaimo ekspozicija veikia nuo 1967 m. Tai vienas iš trijų pagrindinių kaimo buities muziejų  (Telšių, Rumšiškių ir Rokiškio) Lietuvoje.

 

 Išsamesnė Žemaitijos kaimo ekspozicija:

Adresas
Muziejaus tikslai ir uždaviniai
Muziejaus istorijos fragmentai
Kiti svetainės puslapiai apie žemaičių buitį, tradicinius amatus ir etnografiją

Kalvotoji Žemaitija. Jono Danausko nuotrauka

 

Adresas
Malūno g. 5, LT-87357 Telšiai
Mob. tel.: 8 601 92417
El. p. info@muziejusalka.lt

Visa informacija www.muziejusalka.lt

 

 

Iš viso Žemaitijos kaimo muziejuje, kuris Masčio ežero pakrantėse užima 15 ha plotą, šiuo metu yra 16 autentiškų XIX a. pabaigos-XX a. pradžios pastatų, kurie suskirstyti į tris sodybas ir visuomeninį sektorių. Muziejaus ekspozicija įrengta šiose sodybų sekcijose:

  • Turtingo ūkininko sodyboje (gyvenamojo pastato interjeras su apyvokos daiktais);

  • Svirne (atitinkama patalpų įranga);

  • Biednioko ūkininko sodyboje (gyvenamojo namo įranga ir apstatymas);

  • Vidutinio valstiečio sodyboje (1999 m. įrengta teminė ekspozicija “Lino kelias”).

Papildomai muziejaus lankytojai dar gali susipažinti su vėjiniu malūnu, kalve, jauja ir šių pastatų įranga.Pastatuose įrengtose ekspozicijose rodomi to meto buities apyvokos reikmenys, ūkio padargai, baldai. 

Muziejaus tikslai ir uždaviniai

Svarbiausias buities muziejų uždavinys - pavaizduoti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, išsaugoti autentiškus liaudies architektūros paminklus kaip mokslo šaltinį.

Muziejaus istorijos fragmentai

Sumanymas Telšiuose įkurti Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi gimė  prieš II-ąjį pasaulinį karą. Tada planuota įsteigti vadinamąjį „Oro“ muziejų. Tada šis sumanymas nebuvo pradėtas įgyvendinti. 
Žemaitijos kaimo muziejaus įkūrimo planą pradėta realizuoti 1963 m. Muziejininkus, kultūros veikėjus tąsyk parėmė Lietuvos Ministrų taryba – 1963  metais Lietuvoje buvo numatyta sukurti Liaudies buities muziejų (Rumšiškių) prie Kauno marių ir tris regioninius muziejus (Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje). Alytuje darbai nebuvo nė pradėti, Rokiškyje pastatyti tik keli trobesiai, o Telšiuose pastatytas antrasis Lietuvoje (po Rumšiškių) buities muziejus (jis ir pagal dydį antrasis).
1967 m. gegužės 6 d. Žemaičių buities muziejui paskirtas 15 ha plotas pietvakarinėje Masčio ežero pusėje, būsimo Telšių miesto parko teritorijoje. 

1963 m. gegužės 15 d. Kultūros ministerijos pavedimu sudaryta komisija, kuriai buvo patikėta atrinkti trobesius ir kitus eksponatus, skirtus Telšių kaimo buities muziejui. Komisijos nariais buvo:

  • Vacys Milius ­ Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis;
  • Klemensas Čerbulėnas ­ Statybos ir architektūros instituto vyr. mokslinis bendradarbis;
  • Vincas Žilėnas ­ istorijos ir etnografijos muziejaus direktorius;
  • Mykolas Černiauskas ­ Kultūros ministerijos bendradarbis;
  • Bronius Švėgždavičius ­ Telšių kraštotyros muziejaus direktorius;
  • Vitas Valatka ­ muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis.
Pagal planą Žemaitijos kaimo muziejuje turėjo būti pastatytos trys sodybos: stambaus ūkininko, vidutinio valstiečio ir mažažemio, suformuotas visuomeninis sektorius: vėjo ir vandens malūnai, kalvė, milo vėlykla, kapinaitės su koplyčia, bažnytėlė ir keletas kitų pastatų. Pagal 1966 m. balandžio mėnesį sudarytą Žemaičių kaimo muziejaus teminį planą iš viso į šį muziejų buvo numatyta perkelti ir pastatyti trisdešimt penkis gyvenamuosius bei ūkinės, buitinės paskirties statinius.
Statybos darbai prasidėjo 1967 m. Jiems iš pradžių vadovavo Žemaičių muziejaus "ALKA" vyr. mokslinis bendradarbis Petras Snarskis, vėliau ­ Vitas Valatka. 
1967 m. į muziejų buvo atvežtas pirmasis eksponatas – pirtis, iki to laiko stovėjusi Tryškių apylinkės Sukončių kaimo gyventojo Stasio Bukausko ūkyje.Tais metais Telšių kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Bronius Švėgždavičius.
Šiuo metu Žemaitijos kaimo muziejuje yra tik dalis tų pastatų, kuriuos čia buvo planuota perkelti sudarant muziejaus įkūrimo planą. Pagrindinė priežastis, kodėl iki galo neįgyvendinamas projektas – lėšų trūkumas. 

Muziejaus gyvavimo laikotarpiu jį jau yra aplankę daugiau negu 100 tūkst. gyventojų. Čia rengiama nemažai renginių, vyksta folkloro festivalis „Ėr pajauga žali lėipa“, klojimų teatro krivulės ir kt.

KITI SVETAINĖS PUSLAPIAI APIE ŽEMAIČIŲ BUITĮ, TRADICINIUS AMATUS IR ETNOGRAFIJĄAlkierius stambaus ūkininko troboje. R. Eitkevičiaus nuotrauka

Žemaitijos kaimo muziejui – 35
Plačiau apie Žemaičių buitį ir amatus
Žemaičių amatininkų naudoti darbo įrankiai
Medžio drožybos tradicijų tąsa telšiškių medžio drožėjų darbuose 
Kraičio skrynios ir kraitis

Nuotraukos iš muziejaus fotoarchyvo

 

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2002
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2002

Atnaujinta 2013.09.30