ARCHEOLOGINĖS PRIEŽIŪROS DARBŲ, ATLIKTŲ IEŠKANT TRYŠKIŲ PRIEMIESTYJE POKARIO METAIS ŽUVUSIŲ PARTIZANŲ IR RYŠININKŲ PALAIKŲ, PAŽYMA-ATASKAITA 

Laimutė Valatkienė, archeologė

Kasinėjimų eiga ir rezultatai
Stasio Savicko prisiminimai

Kasinėjimų eiga ir rezultatai

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyriaus valdyba (pirmininkė S. Kryževičienė), bendradarbiaudama su Telšių rajono rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo komisija, organizavo pokario metais žuvusių partizanų ir ryšininkų, užkastų Tryškiuose, palaikų paieškos ekspediciją. Jai talkininkavo Telšių apskrities SKAT (vadas majoras P.Rocius) kariškiai.
Tuo tikslu 1996 m. liepos mėn.23 d., vadovaujant Atminties grupės pirmininkui Z.Jaškai, Tryškių seniūnijos seniūnui J. Žvirbliui, paieškos dalyviai bei ekshumacinė komisija, kurios sudėtyje, be kitų atsakingų asmenų, dalyvavau ir aš, Žemaičių muziejaus “Alka” archeologė L.Valatkienė, nuvykome į Tryškius atlikti minėtos paieškos darbų. Lietuvos PKTB Telšių skyriaus surinktais duomenimis (raštas Nr.72 iš 1996 05 23) Tryškių miesto ribose, prie žydų senųjų kapinių tvoros (jos išorinėje pusėje) esanti masinė, pokaryje (1945-1950 m. laikotarpiu), Tryškių apylinkėse žuvusių partizanų bei jų ryšininkų užkasimo vieta. Joje, remiantis surinktomis žiniomis, turėtų būti užkasta apie 15-17 aukų. Be to, tarp minimos aukų užkasimo vietos ir kapinių tvoros esančioje aukštėlesnėje dalyje, taip pat buvo tikimasi rasti pavienių aukų kapų.
Minėtoje vietoje buvo iškasti septyni perkasai ir 14 šurfų, kurių detalesnis aprašymas pateikiamas žemiau.
PERKASAS 1. Kasamas už 3,5-4,5 m į Š pusę nuo žydų senųjų kapinių šiaurinės tvoros sienos. Jis 8 m ilgio, 1 m pločio, galų kryptis orientuota į R-V, su nedideliu nukrypimu į Š-P pusę. Ploto paviršių dengė storas velėnos sluoksnis, po kuriuo, 40cm gylyje, atsidengė tamsi maišyta žemė. 80cm gylyje pasiektas nejudintas žvyro- priesmėlio sluoksnis. Palaidojimų pėdsakų čia neaptikta.
PERKASAS 2. Kasamas perkaso 1 rytiniame gale, jungiasi su juo ir pratęsia jį R kryptimi. Perkaso ilgis 8 m, plotis 2 m. Viršutinį kasamo ploto paviršių dengė velėna, po kuria, 40cm gylyje atsidengė tamsi žemė.Kasant gilyn nejudinta žvyro-priesmėlio žemė pasiekta 65-70cm gylyje. Perkasas kasamas iki 80 cm gylio. Prakasimų ir laidosenos pėdsakų nepastebėta.
PERKASAS 3. Atsimatuotas už 2 m į Š nuo perkaso 1 Š sienos.Jo dydis: ilgis 7,5 m, plotis 1 m. Perkaso galai orientuoti R-V kryptimi, su nedideliu nukrypimu į Š-P pusę. Šio perkaso plote, nuėmus velėninį sluoksnį, tamsios žemės tęsėsi iki 60 cm gylio. Po ja atsidengė tokia pat, kaip ir aukščiau aprašytuose perkasuose, nejudinta grunto žemė. Prakasimo pėdsakų ir palaidojimų nepastebėta.
PERKASAS 4. Jis yra už 1,5-1,8 m į Š nuo perkaso 2 Š sienos. Perkaso V galas jungiasi su perkaso 3 R galu ir pratęsia jį į R pusę. Perkaso ilgis 4,2 m, plotis 2,5-2,7 m. Po 40 cm storio velėniniu sluoksniu, iki 70 cm gylio tęsėsi tamsi žemė. Po ja atsidengė šviesi, nežymiai maišyta žvyringa žemė. Perkasas buvo kasamas iki 1,20 m gylio, kol buvo pasiektas aukščiau minėtos struktūros nejudintas gruntas. Prakasimo ir laidosenos pėdsakų nepastebėta.
PERKASAS 5. Kasamas išsausėjusio duburio pakraštyje, už 3,5 m į Š nuo perkaso 3 Š sienos. Jo dydis 1,5 m / 2 m, galų kryptis orientuota R-V kryptimi. Paviršius apaugęs aukšta žole, krūmynais. Po juo atsidengė juosva-pilkšva su dumblu žemė. Toksai sluoksnis tęsėsi iki 70-90 cm gylio, po to perėjo į nejudintą molingą gruntą. Jokių palaidojimo pėdsakų nepastebėta.
PERKASAS 6. Atsimatuotas kapinių Š-V sienos sandūros kampe.Perkaso P galas ,nuo minėtų sienų, yra 1 m-2,5 m atstumu.Perkaso dydis 2 m / 8 m, jo galai (su nedideliu nukrypimu) orientuoti R-V kryptimi. Kaip ir kituose perkasuose, ploto viršutinį sluoksnį dengė velėninė žemė, po kuria, maždaug 40 cm gylyje, atsidengė tamsi vientisa žemė. Toks tamsių žemių sluoksnis tęsėsi iki iki 70-90 cm gylio. Po juo atidengtas nejudintas žvyringas-priemolio gruntas. Šio perkaso plote palaidojimų ir žemės perkasimo žymių nepastebėta.
PERKASAS 7. Iškastas žydų senųjų kapinių pakraščio teritorijoje,už 2,5 m į P nuo kapinių tvoros. Perkasas 2 m / 2 m dydžio, jis kasamas iki 80 cm gylio. Nuėmus paviršiaus velėną, tamsi žemė tęsėsi iki 60 cm gylio, o po ja dengėsi žvyringa, nejudinta grunto žemė. Palaidojimų nerasta.
***
Kadangi paieškos metu iškastuose perkasuose nebuvo aptikta užkastųjų aukų kapo, tai jų paieškos dar buvo tęsiamos tikrinant aplinkinę vietą kasamais šurfais. Jų šiose vietose buvo iškasta 14 vnt., 1 m / 1 m dydžio, iki 1m-1,20 m gylio.Dalis šurfų buvo iškasti minėto užakusio duburio ribose, tikintis, kad jame galėjo būti palaidoti nužudytieji. Šurfų prakasimuose taip pat nebuvo aptikta jokių palaidojimų pėdsakų.
***
Užbaigus aukų užkasimo vietos paieškas plane numatytoje teritorijoje, jos dar buvo tęsiamos netoliese esančiuose krūmynuose ir kitose įtartinose vietose. Toliau buvo kasami 1,5 m / 6 m dydžio perkasėliai ir 1 m / m dydžio šurfai. Viename iš perkasų (1,5 m / 6 m dydžio) buvo aptikta 1,5 m / 3,60 m dydžio duobės kontūrai. Ją tiriant paaiškėjo, kad tai būta ūkininės duobės su šiuolaikinėmis atliekomis. Duobės tyrimai vyko iki jos dugno. Nejudintas žvyringas žemės gruntas buvo pasiektas 1,70 m gylyje. Šių papildomų žvalgymų metu taip pat nebuvo aptikta aukų užkasimo vietų. Tuo ir buvo baigtos nužudytųjų užkasimo vietos paieškos. Iškasti plotai buvo užkasti, užlyginti, vietos paliktos tvarkingos.
IŠVADOS: 1996m. liepos 23 d. Tryškiuose vykdomos nužudytų rezistentų užkasimo vietų paieškos ekspedicijos metu nebuvo aptikta aukų palaidojimo vietų. Organizatorių nuomone, paieškos nedavė rezultatų dėl to, kad tie asmenys, kurie žino, kur yra ši vieta, tai slepia. Žinios tų, kurie nurodė užkasimo vietą, nebuvo tikslios. Jos šiuos asmenis yra pasiekusios perpasakojimo būdu. Nerezultatyvioms paieškoms įtakos galėjo turėti ir ilgas laikas, praėjęs nuo žudynių, pasikeitusi vietos aplinka.

Stasio Savicko prisiminimai

Pasakoja Savickas Stasys, g.1941m., gyvena Tryškiuose, Lazdynų Pelėdos g. 34 ,
Buvau apie 12-13 m amžiaus. Prisimenu, kaip vieną pavasarį, ryto metą, išgirdome, kad miestelyje guli išrengti partizanai: du vyrai ir dvi moterys. Visiems buvo liepta eiti jų atpažinti. Nuėjome ir mes, vaikai. Matėme, jie gulėjo prie pašto, ant šaligatvio, išrengti. Gulėjo per visą dieną,o vakare jų neliko.
Rytojaus dieną, po pietų pas mane atėjo draugai, Kučinskas St. ir dar vienas. Buvom sutarę eiti pasirinkti varlių vėžiams gaudyti. Atėjome prie žydų kapinių, ten dar netoliese radome seną apleistą sodą, kuriame prisiskynėme obuolių. Ir tada pamatėme, kad prie Š žydų kapinių tvoros stovi septyni vyrai - stribai. Ten pat ganėsi ir jų nuolatinis arklys - kumelė Marusia, su kuria jie visada, įsidėję į ratus kulkosvaidį, važinėdavosi. Mes labai susidomėjome, ką jie ten veikia ir prislinkome arčiau pasižiūrėti. Šie mus pamatė ir ėmė vytis. Mes labai išsigandome, bėgome visu greičiu ir vos išbėgome. Paskui svarstėme, kad gal jie lavonus su tuo vežimu čia buvo atvežę užkasti.

1996 m. liepos 23d. 

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.03.27