VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

    Maudžiorų kapinynas. III dalis

     

  • Galąstuvai. Dviejuose V a. pradžios vyrų kapuose (Nr.6 ir 40) rasta po jotninio smiltainio galąstuvėlį (2 pav.) ir vienas smiltaininis pavienis. Jie buvo nešiojami prie diržo arba prisegti sege prie viršutinio drabužio pilvo srityje.

  • Geriamieji ragai Maudžiorų kapinyne dar retas dalykas. Dviejų ragų detalės užtiktos minėtame kario kape Nr.1, padėtos ant balno ar skydo. Abu ragai buvę visiškai vienodi (žr. pirmąjį 4 pav.; antrąjį - Lietuvių liaudies menas, senovės lietuvių papuošalai, II kn. Vilnius, 1966, 8 ir 9 pav.). Pačių ragų neišlikę. Nerasta ir rago briaunos apkausto detalių. Atrodytų, kad ragai buvo į kapą sudėti ne visi, o tik kai kurios jų detalės. Abiejų ragų smaigaliai buvę įtvirtinti į profiliuotą taurelės formos kojelę. Rankenos buvusios padarytos iš trijų sunertų plokštelių, kurių apatinė pritvirtinta per apvalią kilpelę prie rago apatinės dalies, o viršutinė - kažkur prie briaunos. Plokštelių viršutinioji pusė papuošta spalvota emale. Fonas raudonos spalvos, išilgai per jo vidurį yra vingiuota geltonos emalės juostelė, o palei šią iš abiejų pusių - tiesios baltos emalės juostelės.

  • Pagal tame pačiame kape rastus pentinus, prabangių kamanų puošybinius elementus ir kapo topografinę padėtį kapinyne, šios juostos datuojamos IV a.

  • Labai panašios emaliuotos juostos viena plokštelė, taip pat su keturiais rageliais šonuose, rasta Latvijos gyvenvietėje prie Kenteskalno piliakalnio.10 Kiek kitokios formos emaliuota rago juosta yra rasta Linkaičiuose (Joniškio raj.).11 M. Michelbertas, apžvelgdamas Lietuvoje rastas emaliuotas juostas ir jas lygindamas su kitų šalių radiniais, mano, kad Lietuvoje randamos emaliuotos juostos yra vietinės kilmės.12 Kenteskalno juostos plokštelės taip pat galėjo į Latviją patekti iš Lietuvos.

  • Trečio geriamojo rago liekanos (20 pav. 1) rastos suardytame kape išmėtytos maišytojo žemėje. Šio rago briauna buvusi apkaustyta žalvariniu aplanku, pritvirtintu prie rago trijomis plokštelėmis-apkalais. Krinta į akis rago briaunos skersmuo - net 9,3 cm. Kiek žemiau prie rago buvusi pritvirtinta detalė su dviem iškylom juostai įkabinti. Gaila, kad neberadome tos juostos. Minimo rago šonai buvę papuošti dviem plokštelėm-apkaliukais, ornamentuotais iškaltomis mažų iškiliukių eilėmis. Pagal radimo vietą kapinyne šis ragas turėtų būti iš IV-V a. sandūros.

  • Ketvirtojo rago išorinis kraštas ties briauna buvęs apkaltas 2 cm. pločio žalvarine skarda (20 pav. 2). Skarda puošta, iš vidaus pusės iškalinėtų koncentrinių ratukų grupėmis. Tos skardos kraštas ir rago briauna dar buvę aplenkti būdingu cilindriniu apkalu, o viename šone per ragą ir skardą perkalta kilpelė juostai įkabinti. Ties rago viduriu aplinkui buvusi prikalta siaura žalvarinė juostelė. Kadangi ragų detalės rastos 40 cm. gylyje suardyto kapo vietoje, tai pagal laidojimo chronologinę topografiją jas galima datuoti V a.

  • Apgalviai rasti tik VI a. moterų kapuose. Staiga pasirodę jie labai greitai paplito, todėl ir Maudžiorų kapinyne tik VI a. datuojamoje kapinyno dalyje jų rasta 11 vienetų. Tarp triskylių (2 vienetai), keturskylių (6 vienetai) ir penkiaskylių (3 vienetai) skersiukų varstyta 5-9 cm. ilgio iš trikampės ar pusapvalės vielos susuktos įvijos. Tik viename trieilyje apgalvyje rastas įvertas vienas 6 cm. ilgio žalvarinis cilindrėlis. Priklausomai nuo įvijų ilgio, būna nuo 6 iki 9 skersiukų, o ištiesinto apgalvio ilgis siekia 50-54 cm., o skersiukai yra 1,3-4 cm. ilgio. Kai kurių skersiukų skylučių kraštai ir įvijų galai yra labai išdilę. Tai rodo, kad apgalviai buvo nešiojami nuolat ilgą laiką.

  • Galvos įvijos. V a. kai kuriuose Maudžiorų kapinyno moterų kapuose rasta nauja įkapė, kuri anksčiau nebuvo aptinkama. Rastas jų liekanas sąlyginai pavadinau galvos įvijomis, nes jos randamos kaukolės srityje ir skiriasi nuo kitų kapuose aptinkamų įvijų savo skersmeniu ir ilgiu (12 pav.). Įvijos būna suvytos iš pusapvalės ir trikampės vielos. Jos būna 1,2-1,9 cm. skersmens ir nuo 2 cm. iki 19 cm. ilgio. Kai kada po porą kraštinių vijų būna ornamentuotos skersiniais, ranteliais, o vienu atveju galuose išdurtos skylutės. Įvijos vidus būna pilnas prikimštas išilgai einančių storokų siūlų. Tikriausiai ilgesni ar trumpesni siūlų galai būdavo išsikišę iš įvijos galų. Nesuardytuose kapuose randamos įvijos guli skersai kaukolės tiesiog po pakaušiu, sudarydamos lyg ir lanką ausų lygyje. Įvija būdavo išlinkusi pagal kaukolę, o kai ją nuimdavome, įvija pati išsitiesdama iššokdavo iš savo buvusios vietos. Tai rodytų, kad įvijos su siūlų kutais buvo nešiojamos ne sulenktos galvos užpakalyje, o tiesios horizontalioje padėtyje. Tik vienu atveju dvigubame kape Nr.67 prie mergaitės griaučių buvo rastos dvi trumpos įvijos (2 ir 3,2 cm. ilgio) prie kairiojo smilkinio.

  • V a. nešiotosios įvijos neviršija 6 cm. ilgio (12 pav. 1). VI a., kada pradėti nešioti apgalviai, įvijos pailgėja iki 12-19 cm. (12 pav. 2). VI a. įvijos nešiotos kartu su apgalviais ir be apgalvių, kaip ir apgalviai neretai būna be galvos įvijų. Kai būna apgalvis, jis būna virš įvijos, o ši lieka pastovioje vietoje - ausų lygyje (kapas Nr.121).

  • Maudžiorų kapinyne surinkta 10 tokių galvos įvijų. Analogiškų įvijų, tik iki 14 cm. ilgio rasta tais pačiais metais tyrinėtame Šilalės rajone Paežerio VII-VIII a. kapinyne.13

  • Antkaklių surasta 15 ir įvairių tipų. Pora antkaklių, atsitiktinai rastų šiame kapinyne, yra Šiaulių „Aušros” muziejuje.

  • Ankstyviausioji antkaklė yra kūginiais galais, rasta moters kape Nr.32 (21 pav. 1). Antkaklės šonai yra jau gerokai pastorinti ir papuošti vijimą imituojančiais ranteliais, o kūgeliai papuošti perkryžiuotų griovelių poromis. Ją reiktų datuoti IV a., juo labiau, kad ir kiti kapo papuošalai priklauso tam laikotarpiui.

  • Turtingame įkapių V a. pradžios vyro kape Nr.40 rasta viena storėjančiais, viela apvyniotais galais antkaklė su kilpele ir kabliuku galuose (21 pav. 2).

  • 1965 m. atsitiktinai rasta viena dėželinė antkaklė (21 pav. 6). Antkaklės dėželė nukritusi ir išlikęs tik suplotas galas su skylutės kabliukui įkabinti pėdsakais. Antkaklės lankelio galai iki pusės apvynioti viela ir uždėta po vieną žiedelį. Šio tipo antkaklės, atsiradusios III a., dar buvo naudojamos ir VI a.14 Mano nuomone, Maudžiorų dėželinę antkaklę reikėtų laikyti vienalaike su kryžiniais plokšteliniais smeigtukais, t.y. V a. pradžios, kada buvo gaminamos „kepurikės” smeigtukų kryžmoms puošti ir kurios taip pat tiko antkaklių dėželėms padaryti.

  • Trijuose kapuose (Nr.8, 48, 67) rasta po antkaklę, kurių vienas galas baigiasi kabliuku, o kitas - plokštele su rakto skylutės formos kilpele užkabinimui (21 pav. 3). Dvi iš jų yra nuo vidurio į galus tordiruotos, o trečioji - apvalaus skerspjūvio, tik šiek tiek pastorintais galais. Šio tipo antkaklės mūsų archeologinėje literatūroje datuojamos V-VI a.15 Maudžioruose kape Nr.8 rastoji (21 pav. 3) pagal kapo vietą datuotina IV-V a. riba, o kitos - V a. VI a. kapuose šio tipo antkaklių neberasta.

  • V a. datuojamas kape Nr.68 rasta kilpinė antkaklė su pratęsta ir išplota kilpos atlanka (21 pav. 5). Vienas jos galas baigiasi kabliuku. Antkaklės priekinė dalis paplatinta, pusapvalio skerspjūvio. Kilpelės atlanka pratęsta per visą priekinę antkaklės dalį ir taip pat paplatinta. Paplatintosios dalys ornamentuotos keturiomis grupėmis skersinių rantelių.

  • Antkaklių pastorintais prasilenkiančiais galais rasta penketas. Ankstyviausioji iš jų rasta V a. pradžios turtingame vyro kape Nr.6 (21 pav. 4) kartu su sidabrine sege, dviem ietigaliais, kirviu, apyranke, diržo sagtimi ir jotninio smiltainio galąstuvėliu. Pagal kaukolę V. Urbanavičius padarė mirusiojo galvos plastinę rekonstrukciją.16 Šiame kape rastoji antkaklė yra sidabrinė. Prasilenkiantieji galai yra pastorinti, o patys galeliai vėl suplonėja ir užsibaigia apvaliomis buoželėmis-spurgeliais. Antkaklė papuošta keturiomis aplink einančių griovelių grupėmis.

  • V a. viduriu ir VI a. datuojamos šio tipo antkaklės yra kur kas paprastesnės. Jų prasilenktieji galai yra pastorinti, apvalaus skerspjūvio, statmenai nukirsti. Kai kurių antkaklių pastorintosios dalys yra ornamentuotos negilių griovelių grupėmis. Šiek tiek išsiskiria tik VI a. datuojamame kape Nr.95 rasta žalvarinė pasidabruotu paviršiumi antkaklė, kurios pastorintieji galai iš priekinės pusės ištisai puošti trijomis įkapotų duobučių eilėmis.

  • Šiaulių „Aušros” muziejuje esančios dvi prasilenkiančiais galais antkaklės, kaip ir 1929 m. matininkų rastoji (1 pav.) yra tordiruotais galais ir datuojama vėlyvuoju geležies amžiumi.17 Tam pačiam laikotarpiui skiriama ir matininkų rasta sulaužyta šio tipo antkaklė, užsibaigianti lyg ir trimito pavidalo susotrėjimu antkaklės gale.

  • Atsitiktinai rasta viena sveika dviejų pilnų vijų iš trijų vielų vytinė antkaklė, užsibaigianti kilpelėmis ir kitos panašios antkaklės fragmentas. Šios antkaklės turėtų būti datuojamos XI a.

  • Karolių apvaros gana įvairios. Pirmoji lentelėje duodama kapuose rastų karolių apvarų sudėtis. Į lentelę įtrauktos tik tos apvaros, kuriose buvo ne mažiau kaip trys karoliai. Pažymėtina, kad IV-V a. apvaros pasižymi karolių gausumu ir jų įvairumu. Tų amžių kapuose greta gintarinių aptinkami mėlyno bei žalio stiklo karoliai, kurie V a. antroje pusėje išnyko. IV a. ir V a. pradžiai charakteringi kabučio formos figūriniai gintariniai karoliai. Vieni jų primena kirvukus, ištįsusius lašus ar vabzdžių kūnelius (13 pav. 13, 14, 15). Kartu su jais vienoje IV a. kapo (Nr. 32) karolių apvaroje rasti 3 žalvariniai daugiakampiai karoliukai ir kibirėlio formos kabutis (13 pav. 4, 22).

  • VI a. apvarose karolių skaičius sumažėja iki 3-5 vienetų. Šių apvarų karoliai yra tik iš gintaro, nors ir įvairių formų. Greta karolių apvarų nuo V a. kapuose krūtinės srityje randama po porą gintarinių karolių, suvertų ant siūlelio. Karolių poros dažnai aptinkamos ir VI a. kapuose. Tik dviejų gintarinių karolių nešiojimas ant krūtinės (Juodsodės, Gintališkės, Bikavėnų kapinynuose) arba prie galvos (Palangos kapinynas)18 vakarų Lietuvoje išsilaiko iki pat XII a. Galimas daiktas, kad karolių pora turėjo kokią nors magišką reikšmę.

  • Įvijų apvaros. Dviejuose V a. moterų kapuose (Nr.22 ir 75) ant kaklo rasti iš įvijų padaryti kaklo papuošalai. Įvijos aplink kaklą ėjo dviem eilėm. Į tarpus tarp įvijų buvo įterpta po vieną mėlyno stiklo karoliuką. Kape Nr.22 rastoje apvaroje buvo 11 karoliukų ir 22 įvijos, o apardytame kape Nr.75 surastos tik apvaros detalės.

  • Smeigtukai sudaro gana gausią radinių dalį, nors savo forma jie ir nėra labai įvairūs. Tarp 95 smeigtukų rasti sveiki ar tik dalinai išlikę 8 palyginti negausiai randami kryžiniai plokšteliniai smeigtukai (14 pav.). Šių smeigtukų priekinė pusė papuošta penkiais konusiniais iškilimais, kuriuos centre supa trys sidabriniai rantuoti žiedeliai ir po du tokius pat žiedelius aplink konusėlius esančiose kryžmose. Prie užpakalinėje pusėje esančios kilpelės pritvirtinamas kabutis, kuris sujungiamas su kito smeigtuko kabučiu dviem grandinėlėmis. Maudžioruose su šitokiais smeigtukais ar jų liekanomis susidurta keturiuose kapuose (Nr.10, 11, 21 ir 69) ir ketvertas fragmentų rasta pavieniui suardytuose kapuose. Iš to galima daryti išvadą, kad šis smeigtukų tipas buvo nešiojamas turtingesnių moterų. Ypač puikus smeigtukas buvęs dvigubame kape Nr.11. Jo centrinė dalis buvusi papuošta ne konusiniu iškilimu, o mėlyno stiklo akimi. Veršvų kapinyne rasta tokių smeigtukų pora datuojama V a. Maudžioruose kape Nr.10 rasta šitokių smeigtukų pora turi IV a. būdingus kabučius.19 Pagal laidojimo topografiją kryžiniai plokšteliniai smeigtukai rasti tik IV-V a. sandūros ir V a. kapuose. VI a. kapų zonoje šių smeigtukų neberasta.20

  • Tik IV a. pabaigos ir V a. kapuose rasti 9 iki šiol nežinomo tipo smeigtukai (3 pav. 1). Tai paprasta smailiagalė geležinė lazdelė, 8-11 cm. ilgio. Jos storasis viršutinis galas suplotas ir susidariusios plokštumos centre išdurta skylutė, per kurią perverta geležinė ar žalvarinė grandelė. Žemiau minėto suplojimo padarytas antras suplojimas, statmenas pirmajam. Antrajame suplojime taip pat padaryta skylutė, tačiau jon įvertos grandelės paprastai nebūna. Sąlyginai šiuos smeigtukus pavadinau dviskyliais.

  • Kapinyne rasti 7 geležiniai smeigtukai su nuokamiene galvute (3 pav. 2). Jie aptikti tiek IV-V a. sandūros, tiek V ir VI a. kapuose. Per visą šį laiką jie išlaikė labai pastovią formą ir ilgį (10-12 cm.). Kapuose jie rasti ne poromis, o po vieną.

  • Kapinyne labiausiai paplitę buvo lazdeliniai smeigtukai (3 pav. 3, 4, 5), kurių surinkta 61 egzempliorius. Be to, suardytuose kapuose rasti dar 9 smeigtukų fragmentai, kurie, atrodo, yra irgi lazdelinių smeigtukų. Beveik visi jie yra geležiniai, išskyrus vieną (3 pav. 3), rastą V a. kape Nr.68 ir vieną iš VI a. kapo Nr.116, kurie yra žalvariniai. Jie padaryti iš plonos vielos, 5,7-6,5 cm. ilgio, nedidelėmis, 0,8-1 cm., skersmens galvutėmis. Geležinių smeigtukų galvutės yra apvalios arba kiek iš viršaus suplotos su nedidelėmis sraiginėmis atvijomis. Geležinių smeigtukų ilgis svyruoja tarp 7-11 cm., o galvutės yra maždaug 2x2 cm. dydžio. Kokių nors pakitimų , priklausančių nuo padarymo laiko, nepastebėta.

  • Kape Nr.131, kuris datuojamas VI a., rastas kitokio tipo geležinis smeigtukas (3 pav. 6). Jo galas išplotas ir per išplojimo vidurį sulenktos, paliekant sąlankoje labai siaurą plyšelį.

  • Matininkai 1929 m. buvo radę du kryžinius būdingus ankstyvojo feodalizmo laikotarpiui smeigtukus (1 pav.).

  • Prie smeigtukų dažnai būdavo pritvirtintos nedidelės žalvarinės grandelės. Kur kas retesni prie šio komplekto pakabučiai. Jų rasta tik trijuose kapuose. Apie vieną pakabučių porą jau kalbėjome aptardami kryžinius plokštelinius smeigtukus. Kitą puošnių ažūrinių smeigtukų porą radome kape Nr.32 (15 pav. 2). Pakabučių geroji pusė pagal pakraščius papuošta taškučių eilėmis. Pakabučius jungė trys 106 cm. ilgio grandinėlės. Pakabučiai buvę pritvirtinti prie geležinių smeigtukų, kurie buvo visai sunykę ir jų formos nustatyti nebuvo galima. Tame pačiame kape buvo IV a. datuojama antkaklė kūginiais galais. Analogiškas pakabutis, datuojamas III-IV a., žinomas iš Dimgailių (Kelmės raj)21.

  • IV a. datuojamame kape Nr.103 rastas vienintelis trikampis kabutis, pritvirtintas prie grandinėlės galo (15 pav. 1). Tai nedidelė 2 cm. aukščio, 1,8 cm. pločio neornamentuota trikampė plokštelė su viršuje išdurta skylute pakabinimui.

  • Segės kapinyne nėra gausios, rastos jos tik vyrų kapuose ir suardytų kapų žemėse. Iš viso turime 12 sveikų lankinių segių ir tris fragmentus.

  • Suardyto kapo žemėse kapinyno zonoje, kuri datuojama IV a., rastas vienos lankinės žieduotosios segės korpusas (22 pav. 1).Žiedeliai dėti keturiose vietose: kojelės gale, per segės vidurį, ties lankeliu ir už lankelio padarytoje „noselėje”. Kiekvienos grupės kraštiniai žiedeliai yra sidabriniai.

  • Taip pat pavieniui rastos dvi lankinės segės žvaigždine kojele, kurios viena nuo kitos skiriasi tik žvaigždutės forma (22 pav. 3, 4). Vienos segės žvaigždutės rageliai yra užsmailinti, o kitos palikti platesni ir su įspaustomis „akutėmis”. Pastaroji segė pagal laidojimo topografiją turėtų būti iš V a. pradžios kapo. Tai sutampa su mūsų archeologinėje literatūroje nusistovėjusiu šių dirbinių datavimu - V-VI a.22 Pirmoji segė (22 pav. 4) rasta visiškai šalia kapo Nr.1, kuriame buvo IV a. datuojamos įkapės, tarp jų - puošnios kamanos ir geriamųjų ragų emaliuotos juostos. Jeigu segė būtų buvusi gilesniame žemės sluoksnyje, tai beveik nebūtų abejonės, kad ji yra iš šio kapo suardytosios dalies, bet tas faktas, kad segė rasta tik 30 cm. gylyje, verčia abejoti. Galėjo ji atsidurti skiriant ir akėjant žemę šion vieton ir iš V a. laidojimo zonos.

  • Tik V a. datuojamoje kapinyno zonoje rastos šešios lankinės segės lenkta kojele (22 pav. 2, 5, 6). Viena rasta sidabrinė (kape Nr. 6), o kitos žalvarinės. Jos įvairaus dydžio, vyrauja 6,7-10,5 cm. ilgio ir 5,4-10 cm. pločio. Tik viena kiek grubokos formos segė (22 pav. 2) buvo 4,4 cm. ilgio ir tik 3 cm. pločio.

  • Terasta tik viena lankinė segė su vėduokline kojele, kurioje padarytos 5 skylutės (22 pav. 8). R. Rimantienė šio tipo seges laiko segių su žavigždine kojele variantu, atsiradusiu VI a.23 Maudžioriškė segė nors ir rasta pavieniui 50 cm. gylyje suardyto kapo vietoje, bet pagal laidojimo chronologiją ji datuotina VI a. pradžia.

  • VI a. pradžia pagal palaidojimo chronologiją datuotina ir viena lankinė sagelė lietine užkaba (22 pav. 9). Segė gana grakšti, maža, tik 5,5 cm. ilgio, 2,7 cm. pločio.

  • Visoje VI a. antrąja puse datuojamojoje zonoje vienintelė segė rasta kape Nr.115 (22pav. 7). Tai lankinė ilgakojė segė lietine užkaba.

  • Matininkai 1929 m. buvo radę vieną pasaginę daugiakampiais galais segę (1 pav.), būdingą vėlyvajam geležies amžiui.

  • Apyrankės - daugumoje kapų aptinkame įkapė. Jų senųjų formų išnykimas ir naujų atsiradimas, raida matyti iš daugelio to laikotarpio kapų, todėl, remiantis apyrankių kaita, žymiai palengvėjo kapinyno laidojimo chronologinės topografijos nustatymas.

  • Iš viso kapinyne surastos 88 apyrankės.

  • Viena ankstyviausioji rasta 1966 m. kapinyno teritorijoje ariant dirvą į šiaurės vakarus nuo tyrinėto ploto. Rado ją traktorininkas užsikabinusią ant plūgo norago. Minima apyrankė (23 pav. 1) yra juostinė, vienodo 1,6 cm. pločio, masyvi, kiek išgaubtu paviršiumi, kuris ornamentuotas išilginiais grioveliais ir akutėmis. Galai ornamentuoti skersiniais rantukais. Panašių rasta Gėluvoje, kur jos datuojamos II-III a.24

  • Daugiausiai, net 50 apyrankių, yra juostinės, gaubtų paviršiumi (23 pav. 2, 3, 4). Jos randamos tiek vyrų, tiek moterų kapuose. Skirtumas tik tas, kad vyrų kapuose tebūna tik viena, o moterų kapuose jų randama po dvi, keturias ir net šešias. Vaikų kapuose randamosios juostinės apyrankės yra padarytos iš pusiau perkirstų suaugusių žmonių apyrankių. Tas faktas, kad perkirtimo žymės yra labai ryškios ir nė kiek neaptrintos rodo, jog vaikai paprastai apyrankių nenešiojo, o uždedamos jos būdavo tik po mirties, prieš laidojant. Šių apyrankiųiš gaubtasis paviršius esti dvejopas: arba lygus, neornamentuotas, arba puoštas skersiniais ranteliais, padengiančiais visą paviršių (23 pav. 3), arba paliekant neornamentuotus plotelius. Pasitaiko ir tokių apyrankių, kurių tik patys galai papuošti skersiniais rantukais, o visas likęs paviršius neornamentuotas (23 pav. 2). Jų plotis paprastai tebūna tik 0,7-0,9 cm. Apyrankės ornamentuotu paviršiumi gausiai randamos IV ir V a. kapuose. Čia jų rasta 38 egzemplioriai. Tuo tarpu lygiu paviršiumi aptikta tik 11 apyrankių, kurių pagaminimo laikas yra nuo IV-V a. ribos iki V a. antrosios pusės. Būdinga dar ir tai, kad V a. antrosios pusės apyrankės susiaurėja iki 0,5-0,6 cm., o neornamentuotu paviršiumi apyrankių galai net nežymiai suplonėja. V a. pabaigoje abiejų šių variantų apyrankės staiga išnyksta.

  • Dar dvi juostinės apyrankės gaubtu paviršiumi rastos VI a. datuojamame kape Nr.91 (23 pav. 4). Bet šios jau gerokai skiriasi nuo išnykusių apyrankių tuo, kad jos yra žymiai platesnės (1,3 cm), jų galai dar kiek paplatinti (iki 1,5 cm.) ir šalia skersinių rantelių derinių dar ornamentuoti įžambiai einančių ir persikryžiuojančių dvigubų griovelių grupėmis. Šio tipo apyrankių paplitimo centru buvo laikoma vidurio ir šiaurės Lietuva, kur jos daugiausia randamos V-VI a. kapuose.25 Kadangi šis apyrankių tipas neturėjo gamybos tradicijų Maudžioruose ir čia nepaplito, minėtus radinius reikėtų laikyti atgabentais iš vidurio ar šiaurės Lietuvos.

  • V a. antrojoje pusėje šalia nešiojamų juostinių gaubtu paviršiumi apyrankių pasirodė juostinės trikampio skerspjūvio apyrankės. Iš to laikotarpio greta 17 gaubtu paviršiumi rastos 3 trikampio skerspjūvio apyrankės. Dar trys tokios pat apyrankės rastos VI a. pradžios kapuose (Nr.102 ir 97a), tada jau buvo išnykusios gaubtapaviršės. Jos yra 0,9-1 cm. pločio ir 0,3-0,4 cm. storio. Ornamentuoti tik galai skersinių ir įžambių griovelių grupėmis (23 pav. 5), o vienos visas paviršius yra padengtas skersiniais grioveliais (23 pav. 6).

  • Apie VI a. vidurį, o gal dar ir pirmoje pusėje visoms šio tipo apyrankėms pradedėti platinti galai. Šiek tiek pasikeitė ir ornamentika: atsiranda sietelio motyvas, grioveliai pradedami komponuoti į rombus (23 pav. 7). Tokių apyrankių surasti 7 egzemplioriai tik VI a. laidojimo zonoje. Pažymėtina dar ir tai, kad kartu su jomis neberasta vienodo pločio trikampio skerspjūvio apyrankių.

  • VI a. pabaigos moters kape Nr.121 rastos dvi juostinės apyrankės su trikampe iškilimu (23 pav. 8). Apyrankės dar labai siauros, tik 1,6 cm. pločio, iškilimas irgi neaukštas; apyrankės storis tesiekia 0,7 cm. Nors jos pasirodė V a.,26 buvo nešiojamos VI a. pradžioje,27 toksai vėlyvas pasirodymas Maudžioruose ir negausumas paaiškintinas tik tuo, kad jos yra ne vietinės kilmės, o atgabentos greičiausiai iš šiaurės Lietuvos.

  • Apyrankių pastorintais galais surasti 9 egzemplioriai, viena iš šio kapinyno yra patekusi į J. Rekašiaus asmeninę kolekciją Palangoje. Jos rastos tik po vieną vyrų ir berniukų kapuose (Nr.19, 20, 40, 110, 120) arba pavieniui suardytų kapų žemėse. Ankstyviausiosios pastorintais galais apyrankės pasirodo V a. pradžios kapuose ir negausiai aptinkamos iki pat VI a. pabaigos. Dauguma jų yra aspvalaus skerspjūvio ir vidutiniškai pastorintais galais (23 pav. 9). Vaiko kape Nr.20 rasta apyrankė, kurios pastorintieji galai yra daugiakampiai ir papuošti seklių duobučių eilėmis. Kitos apyrankės, rastos kape Nr.120, lankelis yra profiliuotai išlenktas, o pastorintieji galai iš gerosios pusės ornamentuoti šešiomis eilėmis išraižytų rantukų.

  • Viena apyrankė (23 pav. 10), rasta pavieniui VI a. zonoje, yra labai masyvi -10,3x7,2 cm. dydžio, aštuonkampio skerspjūvio, lankelis ploniausioje vietoje yra 0,8 cm., o pastorintieji galai - 2 cm. skersmens. Galų plokštumos palei pakraščius ornamentuotos duobučių eilėmis. Panašaus dydžio masyvi apyrankė yra J. Rekašiaus kolekcijoje. Jos lankelio užpakalinė dalis yra paploninta, o trapecijos formos skerspjūvio galai labai masyvūs.

  • Įvijinių apyrankių vaikų kapuose pasirodė įpusėjus V a. ir pagausėjo VI a. Jeigu iš V a. kapuose rastų 33 apyrankių tik 3 tebuvo įvijinės, tai VI a. iš 25 apyrankių net 7 buvo įvijinės. V a. apyrankės yra labai skurdžios, padarytos iš pusapvalės arba trikampės vielos, susukus po dvi pilnas vijas. VI a. pradžioje apyrankės daromos iš tokios pat vielos, tik vijų padaugėja iki trijų, o į amžiaus pabaigą jos pradedamos daryti iš pusapvalės 0,3-0,5 cm. pločio juostelės, sukant po 5-6 vijas. Kraštinių vijų galai net imami ornamentuoti skersiniais grioveliais (kapas Nr. 116).

  • Atskirai paminėtina dar viena žalvarinė įvijinė apyrankė (16 pav.). Ji padaryta iš rombo formos skerspjūvio į abu galus nežymiai plonėjančios lazdelės susuktos vijos. Maždaug per pusę vijos nuo galo rombai pereina į apvalų skerspjūvį ir patys galai baigiami sulenktom kilpelėm, į kurias būta įvertų plonų grandinėlių. Ji rasta 35 cm. gylyje, maišytoje žemėje, V a. datuojamos zonos pakraštyje. Toje pačioje maišytoje žemėje buvo rasta ir vytinė įvijinė antkaklė, kuri turėtų būti iš XI a. Galimas dalykas, kad ir ši įvijinė apyrankė yra iš to paties kapo, kurio duobė viena pati buvo iškasta V a. laidojimų vietą, ir kuris vėliau buvo suardytas. Analogiška apyrankė, 1971 m. vasarą rasta Šilalės rajone Žąsino kaimo senkapiuose, pateko į Telšių kraštotyros muziejų. Daugiau šio tipo apyrankių neteko užtikti.

  • Vaiko kape Nr.113, kuris pagal palaidojimą datuojamas VI a., ant dešinės rankos riešo buvo užmauta iš grandinėlės padaryta apyrankėlė. Daugiau šitokių apyrankių Maudžiorų kapinyne nerasta.

  • Žiedai - dažna įkapė. Jų kapuose randama po vieną, du ir net keturis. Iš viso surinkti 66 žiedai, iš kurių tik du tėra juostiniai, o visi kiti įvijiniai. Būdinga kapinynui tai, kad IV a. kapuose jų iš viso nerasta. Panašus reiškinys pastebėtas ir vienalaikiame Rūdaičių I kapinyne.28 Žiedai padaryti iš apvalios, pusapvalės ir trikampės vielos, susukus 3-6 vijas. Kai kurių iš apvalios vielos susuktų žiedų viela yra skersai rantuota (17 pav.). Su kitokiais ornamentais lygių įvijinių žiedų neaptikta.

  • Kapinyne surasti 6 įvijiniai žiedai, kurių vidurinė vija yra žymiai platesnė nei kitos, o kraštinės vijos pusapvalio skerspjūvio. V a. plačioji vija dar neornamentuota, o VI a. ji puošiama „akučių” eile arba sieteliniu raštu (17 pav. 3, 4).

  • Atskirai pažymėtinas gana retas žiedas, rastas kape Nr.37 kartu su keturiomis juostinėmis apyrankėmis ir lazdeliniu smeigtuku. Pagal palaidojimo topografiją tas kapas yra iš IV-V a. sandūros. Minėtas žiedas padarytas iš apvalios plonėjančiais galais vielos, susukus pusantros vijos (17 pav. 5). Vienas vielos galas sulenktas į kilpelę ir apvyniotas plonyte vielele. Atrodo, kad tai ne vienintelis šitoks dirbinys šiame kapinyne, nes pavieniui suardyto kapo žemėse buvo rasta panašaus žiedo viela, kurią kapo suardytojas, ištiesinęs žiedą, numetė.

  • Dviejuose kapuose (Nr.69 ir 101) rasta po juostinį suremtais galais žiedą. Vienas jų yra iš keturkampio skerspjūvio plokštelės (17 pav. 6), datuojamas V a. pradžia, o kitas iš pusapvalio skerspjūvio 0,5 cm. pločio juostelės. Greičiausiai jis yra padarytas iš įvijinės apyrankės galo. Kapas Nr.101, kuriame jis rastas, datuojamas VI a.

  • Kapinyne be tokių aiškios paskirties dirbinių rasta keletas žalvarinių dirbinukų arba detalių, kurių paskirtis nenustatyta.

  • Pirmiausiai prie tokių nenustatytos paskirties daiktų priskirtini 5 žalvariniai ir sidabriniai cilindrėliai. Visi jie rasti IV-V a. sandūros ir V a. kapuose tik po vieną ties šlaunikaulių viduriu. Jų viduje būta siūlų, kuriais jie būdavo pritvirtinami. Sidabriniai cilindrėliai yra 1,3 cm. skersmens, žalvariniai tokio pat storio, tik ilgesni, net iki 5 cm. ilgio.

  • V a. kape Nr.9 rastos nenustatyto suardyto dirbinio 6 lazdelės iš apvalios grioveliais skersai išrantytos vielos. Jos nevienodo ilgio - ilgiausia - 3,6, trumpiausia - 2,2 cm. Greta jų buvo keturkampio skerspjūvio plona 2,2 cm. ilgio lazdelė, kurios tik vienas kraštas buvo su skersiniai rantukais.

  • IV a. kape Nr.1, kuriame ant kažkokio medinio profiliuoto dirbinio gulėjo kamanos ir geriamųjų ragų juostos, prie minėto medinio dirbinio rastas dviem kniedėm pritvirtintas profiliuotas apkalas, kurio paskirtis liko nenustatyta.

  • Baigiant apžvelgti kapinyno radinius paminėtina ir tai, kad tyrinėjimų metu rastas vienas iš titnago padarytas gremžtukas ir dvi skeltelės, o matininkai buvo radę pusę akmens kirvuko (1 pav.). Tai rodytų, jog akmens ar žalvario amžiais kur nors čia pat yra buvusi stovykla.

  • Maudžiorų kapinyno tyrinėjimai atskleidė daug naujo apie šio krašto pirmykštės bendruomenės laikų gyvenimą. Kol kas šis kapinynas yra ankstyviausias Žemaitijoje ištirtas plokštinis kapinynas. Jis liudija, kad centrinėje Žemaičių dalyje jau IV a. pereinama prie papročio laidoti mirusiuosius ne pilkapiuose, o plokštiniuose kapinynuose. Vadinasi, pilkapiai čia išnyko iki IV a. vidurio. Maudžiorų kapinyno laidosena skiriasi nuo tų laikų vakarų Lietuvos laidosenos plokštiniuose kapinynuose, kur kapai būdavo apdedami akmenų vainikais. Maudžioruose šio papročio ar jo liekanų nepastebėta.

  • Maudžioruose nėra vidurio Lietuvos šiaurinei sričiai būdingo vyrų bei moterų guldymo priešinga kryptimi ir eilėmis, todėl galime spręsti, kad šis kapinynas yra paliktas senovės žemaičių etninės grupės.

  • Iš tyrinėjimų medžiagos galima teigti ir tai, kad jau V-VI a. formuojasi ir nusistovi tradicijos, kurios pastebimos ir vėlesniuose kapinynuose iki mirusiųjų deginimo papročio įsigalėjimo. Čia turiu omenyje segių vyrų kapuose, smeigtukų moterų kapuose atsiradimą, gintarinių karolių porų prie smeigtukų ar segių, įvijų prie pakaušio nešiojimą ir kt.

  • Nors kasinėjimų metu rasti IV-VI a. kapai, tačiau pavieniai radiniai rodo, kad šiame kapinyne dar buvo laidojama ir X-XI a.

  • Kaip matome, Maudžiorų kapinyno tyrinėjimai davė daug naujos, iki šiol nežinotos medžiagos, kuri padeda nušviesti senovės žemaičių gyvenimą.

Reziumė

Maudžorų kapinynas yra Kelmės rajono Maudžiorų kaime už 3 km. nuo Šatrijos kalno. 1964 ir 1966 m. jį tyrinėjo Telšių kraštotyros muziejus, kuriame ir saugoma visa tyrinėjimų medžiaga. Ištirti 134 kapai, surasta 380 dirbinių.
Straipsnyje apžvelgiama kapinyno teritorijos laidojimo chronologija, kapų tipai (pavieniai tipiniai, pavieniai išsiskiriantieji ir grupiniai), radiniai. Ištirtoji kapinyno dalis datuojama IV-VI a., pavieniai radiniai siekia X-XI a. Tai ankstyviausias iki šiol ištirtas plokštinis kapinynas centrinėje Žemaitijoje, paliktas senovės žemaičių etninės grupės.

© Žemaičių muziejus "ALKA"
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt