VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

    MAUDŽIORŲ KAPINYNAS. II dalis

       

     

  • Grupiniai kapai. Iš bendros laidosenos išsiskiria šeši grupiniai kapai, kurių du dvigubi, trys trigubi ir vienas keturgubas.

  • Dvigubame kape Nr.11 buvo palaidoti vyras ir moteris. Gaila, kad kapas suardytas ir buvo išlikę nepaliesti tik kojų kaulai. Kapo duobės ilgis liko nenustatytas, o plotis siekė 156 cm. Duobė buvo 70 cm. gylio. Kojų galas buvo ovalo formos. Abeji griaučiai guldyti vienoda kryptimi - į pietus. Prie kojų buvo išlikę po porą akmenų. Tarp griaučių buvo 40 cm. atstumas. Akmenys ir nemažas tarpas tarp griaučių rodo, kad lavonai buvo atskiruose karstuose. Žemėse apie griaučius, ypač vyro, pastebėta nežymių degėsių su anglimis. Moters griaučių kojų gale rasta geležinė yla. Kapo suardytos dalies maišytose žemėse rastos trys kryžinio smeigtuko konusinės galvutės, kurių viena inkrustuota mėlyno stiklo akimi, deformuotas žalvarinis žiedas ir dviskylio smeigtuko fragmentas. Suardytosios griaučių dalies kaulai buvo stipriai pažaliavę. Tai rodo, kad bent jau moters kapas turėjo būti turtingas. Pagal įkapes ir palaidojimo vietą šis dvigubas kapas datuojamas IV-V a. riba.

  • Antrajame dvigubame kape Nr.67 buvo palaidoti du vaikai, kurių vienas dar su pieniniais dantukais, o kitas kiek vyresnis- priekiniai dantys jau normalūs. Kapo duobė 60 cm. gylio, 55 cm. pločio. Abu lavonai guldyti aukštielninki į vieną karstą. Tarp kaukolių yra tik 4 cm. atstumas. Jaunesniojo vaiko dešinė ranka sulenkta ant krūtinės, o kairė ranka, apkabinusi vyresniojo vaiko dešinę ranką, irgi sulenkta smailiu kampu, pirštais siekia kaklą. Vyresniojo vaiko dešinė, apkabintoji, ranka gulėjo ištiesta pagal lavoną, o kairioji - sulenkta smailiu kampu. Kojos lygiagrečiai ištiestos.

  • Ant jaunesniojo vaiko kaklo buvo 44 mėlyno stiklo ir gintaro karoliukų apvara, ant krūtinės gulėjo geležinis lazdelinis smeigtukas, o ant abiejų rankų buvo užmauta po dvi vaikiškas juostines apyrankėles.

  • Prie vyresniojo vaiko, mergaitės, kairiojo smilkinio buvo dvi kiek ilgesnės už įvijinius žiedus žalvarinės įvijos, ant kaklo užmauta raktelinė antkaklė ir 23 stiklo ir gintaro karoliukų apvara. Ant krūtinės buvo padėta apversta ir niekur neįsegta lankinė atlenkta kojele žalvarinė segė. Ant kairės rankos buvo užmautos dvi žalvarinės juostinės apyrankėlės.

  • Prieš paguldant lavonus į karstą jie buvo suvynioti į storo audinio drobulę, kuri buvo susmeigta geležiniu lazdeliniu smeigtuku. Prie smeigtuko kilpelės buvo pririšta iš siūlų suvyta virvutė, kuri buvi apvyniota apie išdurto į paviršių smeigtuko smaigalį. Šis smeigtukas gulėjo ant jaunesniojo vaiko kairiosios rankos pirštų kauliukų viršaus.

  • Prie griaučių, kojų srityje, buvo rasta keliolika ąžuolinių ir eglinių anglių.

  • Šis dvigubas kapas pagal įkapes ir palaidojimo vietą datuojamas V a. pradžia.

  • Kalbant apie šiuos du dvigubus kapus, galima pasakyti, kad tai visgi yra tradiciniai, nors ir retai pasitaikantys laidosenos atvejai. Ir vienu, ir antru atveju greičiausia palaidoti kartu mirę, ar žuvę vienos šeimos nariai.

  • Visai kitaip tenka vertinti grupinius kapus, išsidėsčiusius lanku, vienas prie kito prisišliejusių galais. Tai keturgubas kapas Nr.97, trigubi kapai Nr.83 ir Nr.78-79 bei tarp pastarųjų įsiterpęs pavienis kapas Nr.88.

  • Kapo Nr.97 duobė buvo 100 cm. gylio, 250 cm. ilgio ir 125 cm. pločio. Joje be karstų, galvomis į pietus buvo paguldyti keturi lavonai (6 pav.). Mirusiuosius stengtasi paguldyti ant nugaros, bet dėl duobės siaurumo teko porą lavonų paguldyti ant šonų. Rankos sulenktos smailiu kampu arba ištiestos palei lavoną. Tik vieno kraštinio mirusiojo, paguldyto ant kairiojo šono, dešinė ranka buvo ištiesta ir gulėjo skersai ant dviejų artimiausių griaučių.

  • Prie griaučių rastos skurdžios įkapės: pora geležinių lazdelinių smeigtukų, vienas gintarinis karolis, viena žalvarinė juostinė apyrankė ir 3 žalvariniai įvijiniai žiedai.

  • Tarp kaulų, kojų srityje, buvo šiek tiek degėsių ir pavienių anglių.

  • Nuo šio kapo galvos galo į pietus galėjo būti kapas, bet jo vietoje rasta didelė duobė su išmaišytais žmonių kaulais. Kasant duobę buvo suardyta ir dalis kapo Nr.88 griaučių. Iš kaulų mineralizacijos ir gelsvai rusvos spalvos galima spręsti, kad ir čia buvo laidota be karsto. Karstuose laidotųjų lavonų kaulai buvo mažiau mineralizuoti, minkštesni ir gelsvai pilkos spalvos. Tarp kojų kaulų buvo pavienių anglių.

  • Prie šio kapo galo pietvakarių pusėje buvo kapas Nr.83, kuriame be karstų buvę palaidoti trys mirusieji, visi aukštielninki, galvomis į šiaurės rytus. Iš likusių nesuardytų kojų kaulų matosi, kad palaikai buvę stiprių vyrų, masyviais kaulais. Tarp jų griaučių irgi buvo pavienių anglių.

  • Tik už pusmetrio nuo šio kapo kojugalio buvo dar vienas trigubas kapas, tyrinėjimų dienyne pavadintas Nr. 78-79.

  • Duobėje, kurios plotis 100 cm., o gylis 60 cm., galvomis beveik į vakarus (240°) buvo be karstų paguldyti du lavonai. Šiauriniame duobės krašte buvo aukštielninkai paguldyto vyro 170 cm. ilgio griaučiai. Dėšinės rankos plaštaka buvo uždėta ant duobės, o kairė ištiesta ir kiek patraukta į duobės pietinę dalį. Ant šios rankos buvo paguldytas, atrodo, moters apie 160 cm. ilgio lavonas. Griaučiai gulėjo ant kairiojo šono. Kairioji ranka sulenkta smailiu kampu ir plaštaka uždėta ant vyro krūtinės, o dešinė ištiesta ant lavono viršaus. Prie griaučių nei akmenų, nei anglių nebuvo. Moters griaučių krūtinės srityje radome tik vienintelį geležinį lazdelinį smeigtuką.

  • Šiek tiek užbėrus lavonus žemėmis, 30 cm. gylyje virš jų buvo paguldytas aukštielninkas dar vienas lavonas. Mirusysis taip pat palaidotas be karsto, galva į priešingą pusę, gerokai sulenktas; tarp kulnų, dubens ir galvos susidaro 165 laipsnių kampas. Abi rankos buvusios sulenktos smailiu kampu. Jokių daiktų prie griaučių nebuvo; rasta tik šiek tiek anglių.

  • Visi šie grupiniai kapai pagal palaidojimo topografiją datuojami V a. pabaiga. Kapai beveik vienodi - be karstų, tiesiog duobėse, su labai skurdžiomis įkapėmis arba visai be jų. Taigi čia buvo palaidota ne mažiau kaip 11-12, o gal ir daugiau greičiausiai vienu metu mirusių žmonių. Manyčiau, kad tai buvo kaimyninės genties plėšiamojo užpuolimo aukos. Juos laidojusieji nugalėti ir apiplėšti artimieji nebeturėjo nei ginklų, nei papuošalų žuvusiųjų įkapėms. Tokio skurdaus laidojimo šiame kapinyne nebuvo nei prieš šį tragišką įvykį, nei po jo, išskyrus kapus su paguldytais ant šonų mirusiaisiais ir dar vieną įdomų turbūt susijusį su tuo pačiu tragišku įvykiu kapą Nr.73. Jis buvo iškastas į pietus nuo trigubo kapo Nr.78-79, už 150 cm., vadinasi, kiek vėliau negu anksčiau minėti grupiniai kapai. Lavonas paguldytas į 60 cm. gylio duobę aukštielninkas, ištiestas, galva į šiaurės rytus. Dešinė ranka sulenkta buku kampu ir plaštaka uždėta ant dubens kaulų, o kairioji ranka sulenkta stačiu kampu ir dilbis gulėjo skersai pilvo. Prie griaučių jokių įkapių nebuvo, nepastebėta ir anglių. Sprendžiant pagal kaulų mineralizaciją ir spalvą, ir šis mirusysis buvo palaidotas be karsto. Kape rastųjų griaučių kaukolės viršugalvyje buvo kirviu įžambiai iškirstas ir išplėštas kiaušo gabalas. Perduotus antropologiniams tyrimams griaučius apžiūrėjo teismo medicinos ekspertai ir pareiškė, kad sužeistasis kurį laiką dar buvo gyvas.

  • Iš viso to galime teigti, kad kape Nr.73 palaidotas individas buvo sužeistas tose pačiose kautynėse ir mirė po kelių dienų. Artimieji, neatsigavę po apiplėšimo, palaidojo jį kaip ir visus žuvusiuosius už naujai supiltų kapų.

Radiniai

  • Kadangi kapinynas stipriai apardytas, tai radinių gausumu nepasižymėjo. Iš viso surasta 580 atskirų daiktų, kurie čia mėginami aptarti.

  • Kirvių surasta 17, visi įmoviniai. jų ilgis svyruoja nuo 14 cm. iki 23 cm. Dauguma (11) yra 18-21 cm. ilgio. 12 kirvių ašmenų plotis nuo 4,7 cm. iki 6,0 cm. Pažymėtina, kad IV-V a. kirvių ašmenų plotis neviršija 6 cm., o VI a. kirviai turi tendenciją platėti. Visi rastieji 6,2-6,5 cm. pločio ašmenimis kirviai datuojami tik VI a. (7 pav.).

  • Peiliai, kurių rasta 39, yra penkių tipų. Ankstyviausieji peiliai yra vienodai taisyklingai išgaubtomis nugarėlėmis ir ašmenimis, forma labai panašūs į gluosnio lapą (18 pav. 1). Jų ilgis siekia 14,5-15,6 cm., o plotis - 1,9-2,7 cm. Maudžiorų kapinyne jų rasta ir vyrų, ir moterų kapuose. Vėlyvesniuose kapuose šios formos peilių nebeaptinkama. Tai kol kas beveik nežinomas peilių tipas. Iki šiol žinomas tik vienas egzempliorius, saugomas Ermitaže, rastas Abramovo 1910 m. Raginėnuose kasinėtame piliakalnyje Nr.23.4 Tačiau pilkapynui jis nebūdingas. Turbūt jie labiausiai paplitę senuosiuose Žemaičiuose, todėl šio tipo peilius reikėtų pavadinti „žemaitiškaisiais”.

  • Artimi šiam tipui yra 8 peiliai, kurie nuo „žemaitiškųjų” skiriasi tik tuo, kad jų nugarėlė yra žymiai mažiau išgaubta negu ašmenys (18 pav. 3). Jų ilgis - nuo 12,2 iki 22,7 cm., o ašmenų plotis - 1,5-2,9 cm. Jie naudoti V ir VI a.

  • Kapinyne rasti 7 kiek kitokio tipo peiliai, kurie prie ašmenų galo yra gerokai paplatinti, ypač ašmenų pusėje (18 pav. 4). Jie gana masyvūs, siekia iki 24-25,8 cm. ilgio ir 3,3 cm. pločio. Penki jų rasti vyrų- karių kapuose (Nr.38, 40, 48, 54, 120) kartu su ietigaliais ir kirviais. Juos tiesiog ir galima pavadinti karių peiliais. Šio tipo peilių rasta Gibaičių kapinyne.5 Jie pagal įkapes datuojami V a. pradžia - VI a.

  • Didžioji peilių dauguma, net 11, turi tiesoką nugarėlę ir prie smaigalio gaubtus ašmenis (18 pav. 2 ir 5). Tai visoje respublikoje paplitęs peilių tipas. Maudžioruose jie rasti tiek vyrų, tiek moterų V-VI a. kapuose. Būdinga tai, kad V a. kapuose jie yra iki 18,2 cm. ilgio, o VI a. greta tokio pat ilgio peilių pasitaiko ir žymiai ilgesnių (23-26 cm.).

  • Trys peiliai, iš kurių du rasti VI a. kapuose, o trečias pavieniui, sudaro atskirą peilių tipą. Jų nugarėlė gerokai išgaubta išorėn, o ašmenys šiek tiek įgaubti į vidų (18 pav. 6), todėl jie atrodo lyg truputį lenkti. Jų ilgis gana vienodas - 18-19,7 cm.

  • Iš senos fotografijos (1 pav.) žinome, kad matininkai buvo radę vieną peilį su nulenkta viršūne, kuris datuojamas IX-X a. Šio tipo peiliai daugiausiai aptinkami šiaurinėje vidurio Lietuvos dalyje.6

  • 22 ylos rastos išimtinai tik moterų kapuose. Visos jos geležinės, buvusios įkaltos į medinius kotelius. Įkočiai yra keturkampio, o duriamoji dalis - apvalaus skerspjūvio. Jų ilgis - 10-14 cm.

  • Verpstukai taip pat rasti tik moterų kapuose. Trys verpstukai, rasti V a. kapuose, padaryti iš smiltainio, 4-4,4 cm. skersmens, cilindro formos, be jokių ornamentų. Ketvirtasis smiltaininis verpstukas, rastas VI a. suardytame kape (19 pav. 1) yra 5 cm. skersmens ir turi viename šone skersai įrėžtą kryžiuką. Penktojo verpstuko, padaryto iš degto molio, fragmentas atsitiktinai rastas VI a. laidojimo teritorijoje. Molyje įmaišyta akmens trupinių. Paviršius buvęs ornamentuotas apskritų lygiadugnių duobučių įspaudais.

  • Keramika. Sveikų arba suardytų kapų maišytose sampilo žemėse penkiolikoje vietų rasta po vieną ar dvi puodų šukeles. Didesnioji jų dalis yra grublėtu paviršiumi. Iš šukių fragmenų puodų formos atkurti neįmanoma. Galima pasakyti tik tiek, kad grublėtu paviršiumi puodų sienelės buvo 0,7- 1 cm. storio.

  • Kiek geriau išlikę rasti dviejų lygiasienių dubenėlių fragmentai (19 pav. 2 ir 3). Vieno jų net visą formą galima rekonstruoti, o kitam trūksta briaunos dalies. Dubenėliai buvo apie 5,5 cm. aukščio, briauna 10,8-13 cm. skersmens, dugnas 6,2-8 cm. skersmens.

  • Iš radimo aplinkybių matyti, kad nei dubenėliai, nei atskiri jų fragmentai mirusiųjų laidojimo apeigose nebuvo naudojami. Keramika į duobes pateko nuo žemės paviršiaus kartu su žemėmis, o į kapinyno teritoriją keramika buvo atnešta turbūt kartu su maistu, kuris galėjo būti naudojamas mirusiųjų pagerbimo apeigų metu. Jeigu apeigų-puotos metu molinis indas sudužo, tai jį čia pat ir numetė , o vėliau, toje vietoje kasant mirusiajam duobę, šukės pateko į sampilo žemes.

  • Karių kapuose rasti 25 ietigaliai ir vieno ietigalio įmova su medinio koto pėdsakais viduje (kapas Nr. 18).

  • Iš rastųjų ietigalių trys yra iškilabriauniai (8 pav. 1). Jų plunksna šiek tiek primena į viršūnę ištęstą rombą. Per plunksnos vidurį abiejose pusėse yra iškilos briaunos, kurių aukštis siekia net iki 0,5 cm. Ietigalių ilgis nevienodas - nuo 25 cm. iki 49 cm. Ypač išsiskiria rastasis kape Nr.40. Jo ilgis 49 cm., o plunksnos plotis - 7 cm. Šio tipo ietigaliai buvo rasti tik IV- V a.sandūros turtinguose kapuose kartu su profiliuotais ietigaliais, įdėtais į tą patį kapą. Vėlyvesniuose kapuose jų neberasta.

  • Kapinyne rasti 4 rombiniai ietigaliai (8 pav. 2). Jų ilgis, kurio apie pusę tenka įmovai, o kita - plunksnai, svyruoja nuo 19 cm. iki 30 cm. Plunksnos irgi nevienodo pločio - nuo 2,7 cm. iki 4,2 cm. Kapinyne jie randami kapuose, supiltuose nuo IV-V a. ribos, iki VI a.

  • Per visą laidojimo kapinyne laiką labiausiai buvo paplitę profiliuotieji ietigaliai, kurių rasta 9 vienetai (8 pav. 3 ir 5). IV-V a. sandūroje jie dar reti, rasti tik dviejuose turtinguose kapuose Nr.6 ir 40, o VI a. šis ietigalių tipas pradeda dominuoti. Visą laiką kapinyne ietigaliai išlaikė grakščias formas ir nedidelius (ilgis 16,3-24 cm.) matmenis. Panašios formos ietigalį, tik nulaužta viršūne (1 pav.), buvo radę matininkai 1929 m.

  • V a. antrosios pusės kapuose randama karklalapių ietigalių (8 pav. 4), kurių ilgis nors ir nevienodas (15-24 cm.), nepriklauso nuo chronologinio vystymosi. V-VI a. kapų zonoje jų surasta penki vienetai ir du rasti atsitiktinai iš suardytų VIII-IX a. kapų kitoje vieškelio pusėje. Savo forma jie gana panašūs: maždaug pusę ilgio užima plunksna, o kitą pusę - kaklelis ir 2-2,6 cm. skersmens įmova.

  • Iš šios grupės išsiskiria vienas ypač ilgu kakleliu ietigalis (9 pav. 1), kurio 29,8 cm. ilgio plunksna teužima ketvirtadalį. Jis rastas pavieniui V a. pabaigos laidojimo zonoje.

  • Kolūkio traktorininkas L. Jokubauskas atnešė dar vieną 32,3 cm. ilgio juostinį ietigalį (9 pav. 2), rastą dirbant žemę nenustatytoje šio kapinyno vietoje. Juostiniai ietigaliai būdingi X-XI a.

  • Pietinėje kapinyno dalyje atsitiktinai rasti du kalavijai (9 pav. 3,4). Vienas jų yra platus trumpasis 29 cm. ilgio ir 4 cm. pločio. Minėtas kalavijas niekuo nesiskiria nuo šiaurės Lietuvoje (Linksmučiuose, Čibirikuose) randamų kalavijų 7 ir datuotinas analogiškai VII-VIII a. Antrasis kalavijas skirtinas trumpųjų tipui. Jis gana trumpas - tik 43,5 cm. ilgio ir 3,4 cm. pločio. Rankena buvusi medinė be skersinio. Ašmenys tik vienoje pusėje. Panašiausias kalavijas, kuris taip pat datuojamas VII-VIII a., rastas Orliškių pilkapiuose (Trakų raj.) 8

  • Kamanos ir žąslai rasti dviejuose karių kapuose. Minėtos IV a. kapo Nr.1 labai puošnios su pasidabruotomis rozetėmis ir kabučiu kamanos turėjo dvinarius žąslus su 11,5 cm. skersmens grandimis. Kiti žąslai buvo rasti V a. kape Nr.18 tarp vyro pėdų kaulų. Šie žąslai buvo trinariai su 7 cm. skersmens grandimis. Tiek vieni, tiek antri žąslai buvo be skersinukų.

  • Pakabėlė žirgo kaktai puošti rasta tik viena - kape Nr.120 (10 pav. 1). Ji išlankstyta iš geležinės juostelės ir į jos kilpeles buvusios įvertos geležinės grandelės, kurios radimo metu jau buvo sunykusios. Visiškai panašios rastos Veršvuose žirgų kapuose pakabėlės datuojamos XI-XII a.9 Kadangi Maudžiorų pakabėlė rasta nesuardytame kape su VI a. būdingomis juostinėmis ir pastorintais galais apyrankėmis, pakabėlių atsiradimo laiku reikėtų laikyti VI a. Tai patvirtina ir kapinyno laidojimo topografinė chronologija.

  • Pentinai rasti keturiuose vyrų kapuose, uždėti ant kojų (kapai Nr.1, 34) arba padėti po vieną pilvo ar krūtinės srityje (kapai Nr.6, 18). Pastaruoju atveju jie buvo dedami ant mirusiojo karsto viršaus, nes jie buvo žemėse kiek virš griaučių ir netvarkingai pasvirę. Visi rastieji pentinai padaryti iš geležinės juostelės, suploto rombo formos. Pentinų galai atlenkti ir suploti į pastorintus spurgelius už kurių jie buvo pririšami prie apavo (10 pav. 3). Maudžiorų kapinyne IV a. kapuose rasti pentinai yra su apvalaus skerspjūvio profiliuotais spygliais (10 pav. 2, 3). Pastarieji ir buvę padėti ant karsto viršaus. VI a. kapuose pentinų nerasta.

  • Diržai, buvę vyrų kapuose, neišliko, bet randamos sagtys ir apkalai duoda galimybę ir apie juos šiek tiek spręsti.

  • Pagal naudojimo paskirtį diržus su sagtimis galima skirstyti į tris grupes: juosmens diržus, kamanų pavadžius ir dirželius, buvusius prie kirvakočių.

  • Juosmens diržų paviršius dar nebuvo puošiamas metalo plokštėmis. Tik viename kape Nr.34 diržo galas buvęs aplenktas 4,5 cm. ilgio, 3,1 cm. pločio dvilinka žalvarine plokštele.

  • Ankstyviausios sagtys, IV a. datuojamos, rastos dvi (11 pav. 1). Abi jos žalvarinės, labai panašios, tesiskiria tik pločiu. Jos padarytos iš lankelio, sulenkto stačiais, kiek užapvalintais kampais. Per lankelio galuose padarytas skylutes perkišta lazdelė, ant kurios užmautas dvilinkas apkalas su kniedėm diržui pritvirtinti prie sagties liežuvėlio. Pažymėtina tai, kad apkaliukai yra trumpesni už diržo plotį. Vėlyvesniuose Maudžiorų kapinyno kapuose šitokių sagčių daugiau nerasta.

  • Dviejuose V a. kapuose (Nr.6, 40) rastos plačių diržų 5 cm. pločio geležinės sagtys (11 pav. 2). Jos labai paprastos, išlankstytos iš geležies. Ant tiesesniosios dalies užmautas liežuvėlis ir aplenktas diržo galas.

  • Žymiai puošnesnės buvo ovalios žalvarinės sagtys, kurių rasta ketvertas (11 pav. 3, 4, 5). Tokių sagčių liežuvėlio atramos lankelio dalis esti pastorinta, kai kada kampuota, o kampuotumo plokštumos papuošiamos „akutėmis” (11 pav. 3). Maudžiorų kapinyne jos aptiktos tik V a. kapuose. Ankstyviausioji jų, rasta kape Nr.12, datuojama IV-V a. riba. Jos lankelis ovalus, dar tolygaus storio, liežuvėlis labai puošnus, per vidurį išplotas ir ant išplotosios viršutinės plokštumos pritvirtinti du koncentriniai išrantyti sidabriniai žiedeliai (11 pav. 4).

  • Tarp V a. datuojamo suardyto kapo įkapių rastas kaspino mazgo formos žalvarinis apkalas su skylute viduryje (11 pav. 8). Jo viename praskeltame gale buvo įkišto ir dviem kniedėm perkalto diržo pėdsakai.

  • VI a. vėl grįžtama prie apkalinių sagčių. Tik dabar sagtys yra žymiai mažesnės (2,4- 2,5 cm. pločio), apvalainos, lietinės, o apkalai siauri ir ilgi (11 pav. 6, 7).

  • Vienos tokios sagtelės apkalas yra sidabrinis. Sidabrine plokšele buvęs apkaltas ir šio diržo galas (11 pav. 7). Tiek sagtelės, tiek diržo galo apkalai buvę ornamentuoti palei kraštus išgraviruotomis kryputėmis, kurios būdingos ir kitiems to laikotarpio žalvario dirbiniams.

  • Dvi kamanų pavadžių sagtys rastos IV a. kape Nr.1 (11 pav. 9) ir viena IV-V a. sandūros kape Nr.35. Visos jos geležinės, savo konstrukcija panašios į IV a. juosmens diržų sagtis, tik be apkalų ir didesnės.

  • Kai kuriuose V ir VI a. kapuose (Nr.28, 48, 105, 106, 120) prie kirvakočių galo buvę pritvirtinti dirželiai su sagtimis. Matyt, naudodami kirvį, žmonės dirželį užsimaudavo ant riešo, kad kirvis rankose tvirčiau laikytųsi. Iš viso Maudžiorų kapinyne rasta 10 tokių kirvakočių dirželių sagčių. Visos jos geležinės, labai panašios formos su kiek pastorinta viena lankelio puse. Jų plotis tesiekia tik 2,6-3,5 cm., o ilgis - 2,2-2,6 cm.

Tęsinys III-oje dalyje

© Žemaičių muziejus "ALKA"
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt