VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

MAUDŽIORŲ KAPINYNAS. I dalis

Laidosena

Laidojimo tvarka  

  • Iki šiol manoma, kad centrinės Žemaitijos kapinynuose mirusieji buvo laidojami netvarkingai, padrikai, nesilaikant nei kokių nors eilių, nei laidojimo krypties. Iš pirmo žvilgsnio ir Maudžiorų senkapyje pastebimas lyg ir panašus reiškinys (4 pav.). Tačiau iš tikrųjų taip nėra.

  • Maudžiorų senkapio šiaurinėje kalvoje laidojimo tvarka yra neatskiriamai susijusi su palaidojimo laiku. Ankstyviausieji, IV a. kapai yra pačiame kalvelės centre (24 pav.). Kiek vėlyvesni kapai koncentriškai leidžiasi į pietų ir rytų pusę. Už jų, rytų, pietryčių ir pietų šlaite ryškiai išsiskiria V a. kapų lankas, o dar žemiau, nusitesęs tik į rytųs ir pietryčius - VI a. lankas. Pagal palaidojimo chronologiją galima nustatyti tam tikrus kapų duobių krypties dėsningumus. Daugiau kaip 100 kapų yra šonu į kapinyno kalvos centrą. Tik vieno kito kapo duobės galas nukreiptas kalvos viršūnės link. Iš to galima spręsti, kad senovės maudžioriškiai kiekvieną mirusįjį laidodavo kapinyno pakraštyje, kasdami duobę taip, kad ji kuo mažiau išsikištų iš kapinyno teritorijos - dėl to kapai prie kapinyno buvo šliejami kuriuo nors vienu šonu.

  • Duobėse lavonai guldyti galvomis tiek į vieną, tiek į kitą galą. Kokios nors guldymo sistemos lyties atžvilgiu nesilaikyta. Bet atrodo, kad ir čia būta kažkokios tvarkos. Tyrinėjimų metu tarp kapų duobių pastebėti nevienodo pločio atstumai. Kai kur tarp kapų yra gana plačios vingiuotos juostos. Turbūt šiose vietose buvo kapinyno takai. Į šiuos takus nukreiptos daugumos palaidotųjų kojos.

  • Iš to galime daryti išvadą, kad Maudžiorų kapinyno kapų duobių kryptis priklausė nuo palaidojimo vietos kapinyno atžvilgiu, o lavonų guldymo kryptis nuo tako. Išsiskiriantieji kryptimi kapai tikriausiai buvo įterpiami į šoninio laidojimo metu pasidariusius tuščius plotus, arba taikantis prie gamtinių kapinyno ypatybių.

Tipiniai pavieniai kapai. 

  • Kapinyne užtikta 40 nesuardytų kapų, 94 kapai buvo iš dalies arba visiškai suardyti. Suardyti kapai buvo laikomi kapais tik tuo atveju, kada buvo randama nors vienas kitas nejudintas kaulas duobės dugne, pagal kurį buvo galima lokalizuoti kapą ir nustatyti jo gylį.

  • Tyrinėjimų metu rastas 21 vyro kapas, 28 moterų kapai ir 26 vaikų kapai.

  • Didžioji kapų dauguma savo laidosena yra gana vienoda ir sudaro būdingą šiam kapinynui laidosenos tipą.

  • Tipiniuose vyrų kapuose dominuoja 200 cm. ilgio, o moterų - 180 cm. ilgio duobės su nežymiais svyravimais į vieną ir į kitą pusę. Vaikų kapų duobės trumpesnės arba siauresnės. Duobių gylis įvairus - nuo 25 cm. iki 100 cm. Tačiau didžioji dauguma (44 proc.) yra 40- 60 cm. gylio. Duobių kampai užapvalinti, kraštai nežymiai pasvirę, dugnai lygūs.

  • Mirusieji greičiausiai laidoti skobtiniuose karstuose, nes visi griaučiai yra suspaustom rankom. Žymesni karsto pėdsakai buvo pastebėti kapo Nr.30 kojų gale. Karstas buvęs 33 cm. pločio, turbūt padarytas iš išskaptuoto rąsto, nes kojų gale tarp tuštumos lavonui ir karsto išorinės pusės buvo 16 cm. storio sienelė - karsto galas. Karsto pėdsakai buvo pastebėti ir moters kape Nr.22. Mirusiajai ant kaklo buvo uždėta žalvarinių įvijų apvara. Prie įvijų, kurios gulėjo sprando srityje, buvo užsikonservavęs nedidelis medienos fragmentas (mano nuomone, tai buvo liepos ar drebulės medžio karsto liekanos).

  • Būdingas Maudžiorų senkapiui reiškinys - akmenų dėjimas duobės dugne šalia mirusiojo. Šio papročio pėdsakai užtikti 35 kapuose. Tačiau reikia pastebėti ir tai, kad šio papročio ne visada laikytasi. Buvo atvejų, kada prie sveikų, gerai išsilaikiusių griaučių akmenų nerasta (kapuose Nr.34, 47, 57, 70, 73, 73, 121, 131). Dažniausiai jų nebūdavo prie vaikų palaikų. Į kapą paprastai dėta po 4 vidutinio dydžio (maždaug 15x20x10 cm.) akmenis - du kaukolės srityje ir du kojų srityje, po vieną iš abiejų griaučių pusių. Tarp akmenų porų paprastai būna 30-50 cm. atstumas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėta tik viena pora akmenų prie galvos arba kojų, bet tai reti atvejai.

  • 57-iuose kapuose didesniais ar mažesniais kiekiais aptikta anglių ir degėsių. Anglys buvo užpilamos ant palaidotojo karsto kojugalio - nuo dubens kaulų iki kojų galo. Kad anglys buvo pilamos ant karsto viršaus, patvirtina toks reiškinys. Kai kuriuose kapuose anglys buvo randamos ne vien tik žemėse virš bei tarp griaučių, bet ir iš abiejų griaučių šonų, kiek toliau nuo jų. Toliau nuo griaučių esančios anglys nėra pabirai išsimaišiusios žemėse, o sudaro siauras tiesias juosteles, kurios galėjo susidaryti tik nubirdamos nuo karsto palei jo šonus. Ypač ryškios tokios juostelės buvo kape Nr.22, kur 3 cm. pločio degėsių juostelės ėjo iš abiejų griaučių pusių nuo dubens kaulų srities iki blauzdikaulių vidurio. Analogiška juostelė pastebėta kapo Nr.29 vienoje pusėje bei kituose kapuose.

  • Mirusieji guldyti aukštielninki, ištiesti. Rankų padėtis įvairi. Dažniausiai kuri nors viena ranka sulenkta per alkūnę smailiu kampu ir plaštaka uždėta ant krūtinės pasmakrėje (dešinė - 13, kairė - 17 atvejų). Antroji ranka dažniausiai ištiesiama pagal šoną arba, kiek palenkus, jos plaštaka uždedama ant dubens kaulų. Palaidotųjų kojos lygiagrečiai ištiestos.

  • Pagal nesuardytuose ar apardytuose kapuose rastus dirbinius galima spręsti apie įkapių dėjimo tvarką.

  • Tipiniuose vyrų kapuose papuošalai randami prie griaučių taip, kaip jie buvo nešiojami: antkaklės ant kaklo, segės ant krūtinės, apyrankės ant rankų ties riešu, pentinai užkulnių srityje, išskyrus kapus Nr.6 ir 34, kur jie buvo padėti ant karsto viršaus krūtinės srityje. Diržai aptikti tik vyrų kapuose. Nė vieno atvejo, kad jais būtų sujuostas lavonas. Kape Nr.6 jis buvo pakištas po dešine pažastimi, turbūt susuktas į volelį, kape Nr.40 - prie viršugalvio, kapuose Nr.34 ir 12 - per pusę sulenkti buvo užmesti ant lavono per dubens kaulus.

  • Iš dviejų rastų jotninio smiltainio galąstuvėlių, vienas buvo pritvirtintas sege juosmens srityje, o kitas (2 pav.)- kartu su diržu padėtas prie viršugalvio.

  • Ietigaliai kapuose Nr.6, 38 ir 111 dėti dešinėje griaučių pusėje prie kojų, kapuose Nr.40, 92 ir 106 - dešinėje pusėje prie galvos, o kapuose Nr.115 ir 127 - prie galvos, bet kairėje pusėje.

  • Kirviai randami įvairiau išdėstyti: šalia kaukolės, kairėje arba dešinėje pusėje, prie vienos ar kitos kojos, arba kojų gale, o kapuose Nr.34 ir 120 buvo padėti ant karsto viršaus.

  • Peiliai randami taip pat įvairiose padėtyse: vienur - galvugalyje, kitur - prie kojų kartu su ietigaliais, dar kitur - šalia dešinės rankos, o kape Nr.113 - net pakištas po galva.

  • Moterų kapuose galvos papuošalai randami ant galvos, kaklo papuošalai - ant kaklo, apyrankės - ant rankų, žiedai - ant pirštų. Smeigtukai randami ant griaučių krūtinės ar net dubens kaulų srityje. Nėra abejonės, kad dalimi šių smeigtukų buvo susegamas moters apdaras ties krūtine. Kapinyne randama ir kitam tikslui panaudotų smeigtukų. Kapuose Nr.46 ir 57 buvo po porą smeigtukų, gulėjusių ant kairės plaštakos viršaus, o kapuose Nr.70 ir 91 - ant dubens kaulų. Be to, kape Nr.11 be kryžinio plokštelinio smeigtuko rastas dar ir geležinis dviskylis smeigtukas, o kape Nr.70 be poros lazdelinių smeigtukų rastas dar ir trečiasis. Visi šie neįprastose vietose rasti smeigtukai yra su prirūdijusiomis storo audinio liekanomis, o prie jų kilpelės buvusios grandinėlės arba virvutės galas apvyniotas apie smeigtuko smaigalį (3 pav., 2 ir 4).

  • Kyla mintis, ar kartais tuo metu nebuvę papročio susiausti guldomą karstan numirėlį į drobulę, o kad įkapių drobulė neišsiskleistų, susegti ją smeigtuku. Į šią drobulę įsmeigti smeigtukai ir galėjo išlikti virš rankų arba virš dubens kaulų.

  • Verpstukai moterų kapuose randami gale kojų, kartu su yla ir peiliu.

  • Tuo atveju, kai moters kape verpstuko nėra, yla ir peilis dėti įvairiau. Peilis tada vienais atvejais būna (kapuose Nr.103, 104 ir 110) dešinėje dubens kaulų pusėje, t.y. natūralioje nešiojimo vietoje - prie juostos, o kitais atvejais padedamas prie kairiojo peties (kape Nr.10), arba kojų gale (kape Nr.32). Ylos taip pat randamos ir ties dešiniu šlaunikauliu, ir prie dešinės rankos, ir prie kaukolės dešinėje pusėje.

  • Vaikų kapuose randami papuošalai, išdėstyti jų nešiojimo tvarka.

Išsiskiriantieji pavieniai kapai.  

  • Greta masiškai paplitusių vienodos laidosenos kapų rasta keletas tokių, kurie išsiskyrė laidosenos ypatybėmis. Pavyzdžiui, kapų Nr.1 ir Nr.18 duobės kojų gale buvo pailgintos. Abiejuose buvo palaidoti vyrai kariai. Gaila, kad jie abu buvo iki pusės sunaikinti ir išlikusios nepajudintos buvo tik kojos.

  • Kapas Nr.1 buvo pačioje kapinyno kalvos viršūnėje. Pagal įkapes jis datuotinas IV a., o laidojimo vietos atžvilgiu jį reikėtų laikyti pačiu ankstyviausiu - pirmuoju šio kapinyno kapu. Kapo duobė buvo 45 cm. gylio, o pločio ir ilgio nustatyti nepasisekė. Pažymėtina, kad duobė buvo žymiai ilgesnė negu karstas. Lavonas paguldytas aukštielninkas galva į vakarus. Prie griaučių abiejų kulnų rasta po pentiną. Kitų radinių prie suardytų griaučių nerasta.

  • Pailgintojoje duobės dalyje, kuri tęsėsi tolyn nuo kojų, surastos pačios gražiausios šio kapinyno įkapės. Už 100 cm. nuo kojų kaulų galo buvo kažkokio medinio dirbinio puvėsiai. Gal tai buvo balnas, o gal skydas. Puvėsių sluoksnis buvo apvalokos formos, maždaug 80 cm. skersmens. Išlikę medžio pėdsakai rodo, kad šis dirbinys buvo profiliuotos formos. Prie dirbinio buvo pritvirtintas žalvarinis apkalas, kurio paskirtis nenustatyta. Ant šio radinio krašto arčiau griaučių buvo uždėtos labai puošnios kamanos su didelėmis žąslų grandimis. Kamanų diržų susikryžiavimai buvo papuošti keturiom žalvarinėmis pasidabruotomis rozetėmis, o priekyje ant kaktos kabojęs ažūrinis pasidabruotas kabutis.3 Kamanų diržai buvę prikabinti vienas prie kito iškeltagalvėmis žalvarinėmis vinutėmis, kurių surinkta 110 vienetų.

  • Pavadis buvęs odinis su dviejomis geležinėmis sagtimis. Ant minėto medinio dirbinio centro buvo uždėti du geriamieji ragai su emaliuotomis juostomis (4 pav.). Iš detalių padėties susidaro įspūdis, kad ragai buvę sulaužyti.

  • Antrasis panašus kapas, Nr.18, irgi buvo iki pusės suardytas. Jo duobė buvo 80 cm. pločio, o gylis tesiekė 50 cm. Duobės kojų galas irgi buvo pailgintas. Prie griaučių buvo rasta: po dešiniuoju užkulniu - profiliuotas geležinis pentinas, tarp pėdų kaulų - žąslai ir prie kairiojo šlaunikaulio- ietigalio įmova su koto puvėsiais viduje. Pažymėtina, kad kape nebuvo šio ietigalio plunksnos. Iš abiejų kojų pusių buvo padėta po akmenį. Degėsių tarp kaulų ar virš jų nepastebėta, užtat pratęstojoje duobės dalyje buvo supilta net iki 4 cm. storio 30x36 cm. dydžio degėsių su pelenais krūvelė, kurioje jokių radinių nebuvo. Tarp degėsių ir griaučių buvo 20 cm. tarpas. Šis kapas pagal chronologinę palaudojimo topografiją priklauso V a. antrajai pusei.

  • V-uoju a. pagal laidojimo vietą datuojamas ir kitas kapas su pelenų krūvele- Nr.61. Kapo duobė buvo 62 cm. gylio, 70 cm. pločio. Ilgis liko nenustatytas, nes kapo galvos galas iki dubens kaulų suardytas. Prie dešiniojo šlaunikaulio gulėjo peilis. Kitų dirbinių nerasta. Anglių tarp griaučių nebuvo, bet už 17 cm. nuo kairiojo blauzdikaulio, duobės pakraštyje, buvo supilta pelenų su anglimis krūvelė.

  • Ypatinga laidosena išsiskyrė kapas Nr.81, kurio nesuardyti išlikę tik dubens kaulai ir kojos. Duobė buvusi 80 cm. pločio ir 60 cm. gylio, iškasta akmeningame žvyre. Duobės kraštai statūs, dugnas lygus. Ant dugno buvo papiltas apie 3 cm. storio vienodas balto smėlio sluoksnis, o ant šio - visame duobės dugno plote gana vienodas 2 cm. storio intensyvių degėsių sluoksnis. Išmaišytas smėlis ir degėsiai buvo ir suardytosios kapo dalies žemėse kartu su aplaužytais kaulais. Jokių dirbinių kape nerasta. Pagal palaidojimo vietą kapas datuojamas III a.

  • Panašus degėsių sluoksnis rastas ir kape Nr.86, nuėmus labai jau sunykusius ir be įkapių griaučius. Nuo kapo Nr.81 jis skyrėsi tik tuo, kad degėsiai buvo supilti ne ant papilto smėlio, o ant dugno žvyro ir tik kojų pusėje. Pagal palaidojimo vietą jis turėtų būti iš V a. antrosios pusės.

  • Atskirą išsiskiriančiųjų kapų grupę sudaro kapai, kuriuose mirusieji guldyti ant dešiniojo šono. Tokie kapai rasti tik trys. Kadangi jie labai seklūs - 30-32 cm. gylio - tai buvo apardyti ir duobių kontūrų išaiškinti nepavyko. Geriausiai buvo išlikę kapo Nr.70 griaučiai (5 pav.). Abi palaidotojo rankos buvo sulenktos smailiu kampu plaštakomis po smakru. Kojos per dubenį ir kelius maždaug 60 laipsnių kampu zigzagiškai sulenktos. Griaučių krūtinės srityje buvo du gintariniai karoliukai, o ant kairiojo dubens kaulo viršaus vienas šalia kito gulėjo du lazdeliniai smeigtukai, kuriais galėjo būti susmeigta įkapių drobulė.

  • Panašiai ant dešiniojo šono paguldyto mirusiojo kape Nr.45 buvo rastos tik stačiu kampu sulenktos kojos. Jau suardytų dubens kaulų priekinėje dalyje buvo rastas tik vienintelis geležinis dviskylis smeigtukas (panašus į 3 pav. 1).

  • Trečiajame šios rūšies kape (Nr.129) buvo išlikusi nesuardyta, nors ir apnykusi, kaukolė ir pečių kaulai, iš kurių matosi, kad mirusysis buvęs palaidotas ant dešiniojo šono. Prie kaukolės akiduobių buvo rasta žalvarinė 1 cm. skersmens įvija.

  • Palaidojimo vieta įgalina pirmuosius du kapus datuoti V a., o paskutinįjį - VI a. Prie griaučių neaptikta nei karstų, nei anglių pėdsakų. Nėra nė akmenų dėjimo prie griaučių šonų. Susidaro toks įspūdis, kad šie mirusieji laidoti skirtingai, bet visgi pagal egzistavusį paprotį, kurio buvo laikomasi gana retai, tik išimtiniais atvejais.

Tęsinys II-oje dalyje

© Žemaičių muziejus "ALKA"
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt