IŠ VITOS VALATKOS RAŠYTINIO PALIKIMO

ZASTAUČIŲ KAPINYNAS I-V AMŽIAI
(Antra dalis)

Straipsnio I dalis

Kalva

  • Už 19-20 m. į šiaurę nuo VII-ojo pilkapio buvo 40x22 m. dydžio ovalios formos iš rytų į vakarus nutįsusi kalva, kurios aukštis siekė apie 200 cm. virš aplinkinės lygumos. Atrodo, kad Ventos vandens plūsmo metu ši kalva buvo nedidelė salelė. Ji kaip ir pilkapiai buvo apaugusi mišku. Tyrinėjimų metu ištirta 476 kv. m. jos ploto. Pasirodo, kad šioje kalvoje irgi laidoti mirusieji.

  • Kapas Nr.1 atidengtas kalvos viršūnės rytiniame pakraštyje. Kapas jau suardytas. Savo vietose tebuvo tik 4 stuburo slanksteliai ir šlaunikaulis. Pagal juos nustatyta, kad numirėlis buvęs palaidotas galva į šiaurės rytus (20°). Tarp išmaišytų kaulų rastas tik kiek sulenktas, nulaužta viršūne tiesus geležinis peilis.

  • Kapas Nr.2 buvęs įrengtas kalvos rytiniame šlaite. Griaučiai sunykę. Pasisekė atkasti 49 cm. gylio duobės dugną. Ant jo rasta tik sunykusių kaulų pėdsakai ir geležinis tiesus peilis. Griaučių padėtis nenustatyta.

  • Kapas Nr.3 buvo maždaug už 100 cm. į šiaurę nuo kapo Nr.2. Numirėlis laidotas 30 cm. gylio duobėje aukštielninkas, galva į pietus (5° nukrypimas į rytus). Lavonas buvęs paguldytas į karstą, kojų kaulai per kelius sulinkę. Iš subirėjusių po blauzdikauliais pėdos kaulų ir dešiniosios blauzdos kaulų išlinkimo galima spėti, kad karstas buvo per trumpas, išskaptuotas nuožulniai į galą. Į tą nuožulnumą buvusios įspraustos numirėlio kojos. Akmenų prie griaučių nebuvo. Prie dešiniojo blauzdikaulio gulėjo geležinis įmovinis kirvis su ąžuolinio koto liekanomis įmovos viduje. Dešinėje kaukolės pusėje horizontaliai gulėjo įmovinis ietigalis rombine plunksna ir masyvus tiesus peilis. Krūtinės srityje, kuri buvo perkasta, rasta žalvarinė spirale susukta viela - kažkokio dirbinio detalė.

  • Kapas Nr.4 iškastas tarp I-ojo ir II-ojo kapų, 75 cm. gylio. Kapo galvugalis buvo suardytas kasant duobę kapui Nr.5. Suardytieji kaulai neišbarstyti, o kartu su dirbiniais sudėti krūvelėm ant dubens kaulų. Numirėlis paguldytas aukštielninkas, galva į pietvakarius (42° nukrypimas nuo pietų). Ties pėdų kaulais iš abiejų pusių buvo padėta po akmenuką.

  • Numirėliui ant kelių buvęs paguldytas įmovinis kirvis su ąžuolo koto liekanomis įmovoje. Tarp suverstų krūvelėn kaulų buvo įmovinis ietigalis, peilis, žalvarinė antkaklė kūginiais galais ir keturkampė žalvarinė diržo sagtis su aplenktu skardos apkalu. Duobės šiaurės vakarų šone buvo sudėti 5 vidutinio dydžio akmenys. Šeštasis akmuo buvo padėtas duobės kojugaly.

  • Iš akmenų dėjimo tradicijos, įkapių ir to fakto, kad jis buvo perkastas vėliau laidojant numirėlį, galima teigti, kad šis kapas yra iš IV-ojo a.

  • Kapas Nr.5 buvo 75 cm. gylio. Lavonas guldytas aukštielninkas, galva į vakarus (23° nukrypimas į pietus). Ant kairės blauzdos buvo paguldytas įmovinis kirvis su medžio koto liekanomis įmovoje. Ašmenų nusklembimas ir kirvio padėtis rodė, kad jo kotas turėjęs eiti pėdų link. Kirvis su kotu šioje padėtyje gulėdamas negalėjo įtilpti, todėl kotas turėjo būti nulaužtu galu. Šalia kirvio gulėjo skeliamasis akmuo.

  • Kapas Nr.6 atidengtas kalvos šiaurės rytų šlaito krašte. Kūnas palaidotas 40 cm. gylio duobėje galva į šiaurės vakarus (48° nukrypimu nuo šiaurės). Numirėlis į duobę guldytas be karsto, kniūbsčias, kairė ranka ištiesta pagal lavoną su nežymiai palenktais pirštais. Dešinė ranka sulenkta stačiu kampu po pilvu. Dubens kaulai beveik tiesūs, o abi kojos sulenktos į kairę pusę 130° kampu. Numirėliui ant abiejų rankų buvo užmauta po geležinę juostinę apyrankę gaubtu paviršiumi.

  • Kapo Nr.7 duobė - 80 cm. gylio, 60 cm. pločio, kalvos rytiniame šlaite. Griaučiai buvo beveik visai sunykę. Lavonas pakreiptas tiesiog į šiaurės vakarus (45°), aukštielninkas. Rankų ir kojų padėtis nenustatyta. Duobės dugne, kojų gale buvo nedidelis kiekis anglių. Virš viršugalvio rastas gintaro karolis, šalia kairiojo smilkinio - smiltaininis verpstukas, krūtinės srityje - dvi žalvarinės įvijos, du geležiniai lazdeliniai smeigtukai ir sunykusi geležinė yla.

  • Kapas Nr.8 buvo piečiau nuo kapo Nr.7. Griaučiai suardyti, tarp jų gulėjo įmovinis briaunuotas ietigalis. Daugiau radinių nerasta.

  • Kapas Nr.9 pasirodė esąs irgi suardytas. Iš dirbinių, rastų tarp sumaišytų kaulų, matėsi, kad čia palaidotas vyras. Čia aptiktas geležinis pentinas, tiesus peilis, geležinis smeigtuko galas, geležinio ietigalio įmovos dalis ir peiliuko siaurais ašmenimis fragmentas.

  • Kapas Nr.10 buvo šiauriniame kalvos šlaite. Duobė - 60 cm. gylio. Numirėlė paguldyta galva į pietus (28° nukrypimas nuo pietų į vakarus), aukštielninka, kairė ranka nežymiai palenkta ir plaštaka uždėta ant dubens, o dešinė - sulenkta smailiu kampu, kojos tiesios. Prie griaučių rastas smiltaininis verpstukas ir žalvarinis žiedelis iš pusapvalės vielos suremtais galais.

  • Kapas Nr.11 buvo už 30-50 cm. į vakarus nuo kapo Nr.10. Duobės gylis - 60 cm. Lavonas guldytas aukštielninkas, galva į pietvakarius (33° nukrypimas nuo pietų). Kaukolė pasvirusi ant dešiniojo smilkinio, dešinė ranka sulenkta smailiu, o kairė - stačiu kampu, kojos ištiestos. Griaučių ilgis - 196 cm. Prie kairiojo raktikaulio buvo padėtas geležinis peilis, ant krūtinės prie pat kaklo rasta geležinė grandelė, ant kairės rankos - žalvarinė juostinė apyrankė, prie kairiojo dubens kaulo - du trumpi geležiniai dalgiai, buvę be dalgiakočių, prie dešiniojo dubens kaulo - trumpas įmovinis kirvis su medžio koto liekanomis įmovoje. Pagal kirvio padėtį, kotas turėjo eiti palei lavoną, į galvos pusę. Prie dešinės kojos, išorinėje pusėje, vienas šalia kito gulėjo du įmoviniai ietigaliai su ietkočių puvėsiais įmovose.

  • Kapas Nr.12 irgi buvo 60 cm. gylio, visai šalia kapo Nr.11 vakarinio krašto. Numirėlis guldytas aukštielninkas, galva į pietvakarius (22° nuo pietų). Griaučiai stipriai apirę, 172 cm. ilgio. Abiejų rankų plaštakos buvusios sudėtos po smakru, kojos ištiestos. Prie kairiojo peties stovėjo įmovinis kirvis su koto puvėsiais įmovoje. Kirvakotis turėjo gulėti ant krūtinės kairiosios pusės. Prie dešiniosios rankos žąstikaulio išorinės pusės buvo ašmenimis žemyn atremtas dalgis. Kad įtilptų į karstą, dalgis kiek sulenktas. Prie dalgio įtvaros jokių medžio puvėsių nepastebėta. Prie kojų iš dešinės pusės gulėjo du įmoviniai ietigaliai. Po kaukole skersai karsto gulėjo geležinis peilis, o prie dešiniojo raktikaulio - žalvarinis įvijinis žiedas.

  • Kapas Nr.13 buvo į vakarus visai prie pat kapo Nr.12. Numirėlis palaidotas 70 cm. gylio duobėje, iškastoje kalvelės šiauriniame šlaite netoli perėjimo į lygumą. Orientuotas galva į pietus (3° nukrypimas į vakarus). Griaučių ilgis - 169 cm. Griaučiai aukštielninki, kaukolė pasvirusi ant kairiojo smilkinio, dešinės rankos plaštaka uždėta ant dešiniojo raktikaulio, kairės rankos padėtis liko neaiški, nes kaulai visai sunykę. Kojos ištiestos. Galvos gale už 20 cm. nuo viršugalvio abiejose pusėse gulėjo po vidutinio dydžio akmenuką. Tai rodo, kad karsto galas už galvos dar tęsėsi mažiausiai 20-25 cm. Kojų gale iš abiejų pusių ties pėdos kaulais gulėjo po nedidelį akmenuką.

  • Ant dešinės rankos buvo uždėta juostinė apyrankė gaubtu paviršiumi, ant krūtinės - žalvarinė laiptelinė segė. Prie dešinės alkūnės horizontaliai gulėjo skeliamasis akmuo, o šalia jo - geležinė yla. Šalia kairiojo šlaunikaulio vidaus pusėje buvo geležinė diržo sagtis. Matyt, diržas buvo laisvai užmestas ant kojų.

  • Šalia karsto, prie akmenuko, esančio ties dešiniąja pėda, buvo sudėtos kitos įkapės: trumpas masyvus peilis trikampiais ašmenimis, su kiek atloštu į viršų įkočiu, didelis įmovinis kirvis su medinio koto liekanomis viduje, du įmoviniai ietigaliai ir geležinė įmovinė vedega su medinio koto liekanomis įmovoje. Visi įrankiai buvę su kotais, gulėjusiais pagal karstą.

  • Iš įkapių matosi, kad čia buvo palaidotas amatininkas, vertęsis skaptavimu.

  • Kapas Nr.14 atidengtas pietinio šlaito pradžioje 80 cm. gylyje. Numirėlis guldytas galva į vakarus. (96° nukrypimas nuo šiaurės). Griaučių ilgis - 161 cm. Lavonas guldytas aukštielninkas. Abiejų rankų plaštakos uždėtos ant pilvo galo, kojos tiesios, kiek praskėstos, tarp pėdų kaulų yra 25 cm. tarpas. Jokių dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.15 atidengtas kalvos viršuje. Gylis - 78 cm. Griaučiai sunykę. Duobės pietryčių gale, greičiausiai prie numirėlio kojų, buvo krūvelėn sudėti du ietigaliai su briaunuotomis rombinėmis plunksnomis (vienas didesne, kitas mažesne) ir tiesus masyvus peilis.

  • Kapas Nr.16 buvo tik 30 cm. gylyje, pietiniame kalvos šlaite. Griaučiai nors ir sunykę, bet pagal dirbinius matosi, kad numirėlė buvusi orientuota galva į šiaurės vakarus. Lavono padėtis nenustatyta. Kape rasta žalvarinė antkaklė kūginiais galais ir juostinė trikampio skespjūvio apyrankė.

  • Kapas Nr.17 rastas visai šalia kapo Nr.16, 40 cm. gylyje. Palaikai buvo galva į pietryčius (30° nuo pietų). Griaučiai sunykę. Kojų gale buvęs padėtas vienas akmenukas, o ant jo - įmovinis rombinis ietigalis.

  • Kapas Nr.18 buvo kalvos viršuje 80 cm. gylio duobėje. Palaidotas vaikas. Griaučiai sunykę. Pagal nežymius jų pėdsakus nustatyta, kad lavonas buvo orientuotas galva į šiaurę. Kape jokių dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.19 buvęs pačiame pietiniame kalvos šlaito krašte, nenustatyto gylio, nes visai suardytas. Sumaišytų kaulų krūvelėje ant piršto kauliuko rastas žalvarinis įvijinis žiedas.

  • Kapas Nr. 20 atidengtas į rytus šalia kapo Nr. 19. Kadangi jis buvo 92 cm. gylyje, tai duobė, kurią kasant buvo suardytas kapas Nr.19, jo nepasiekė. Palaidotas vyras, galva į pietvakarius (26° nuo vakarų). Griaučiai gulėjo aukštielninki, nežymiai pakrypę ant dešiniojo šono. Kaukolė ant dešiniojo smilkinio, dešinė ranka sulenkta smailiu, o kairė ranka - buku kampu. Kairė koja tiesi, o dešinė per kelį sulenkta stačiu kampu, keliu į viršų ir kiek į išorę. Karsto pėdsakų nepastebėta.

  • Prie griaučių, šalia pakaušio, rastas mažytis įmovinis ietigaliukas su puvėsiais įmovos viduje. Prie dešiniosios šlaunies gulėjo tiesus peilis ir titnago gabaliukas.

  • Kapas Nr.21 buvo šiauriniame kalvos šlaite į pietus nuo kapų Nr.10 ir 11. Ties ta vieta žemėn ėjo suleistų stambių akmenų lankas. Prie jų buvo padarytas išorinėje pusėje iš vidutinių akmenų pritvaras, kai kur dedant vienus akmenis ant kitų dviem eilėm. Pritvaro vidaus erdvė 170 cm ilgio ir 80 cm pločio.

  • Tiriant žemes, esančias pritvaro viduje, tame pačiame gylyje, kaip ir akmenų apačia pastebėta visai sunykusių kaulų puvėsiai. Iš puvėsių padėties galima atsekti, kad numirėlis guldytas galva į vakarų pusę.

  • Kape jokių radinių nerasta.

  • Kapas Nr. 22 buvo jau vakariniame kalvos gale 30 cm gylio duobėje. Griaučiai visai sunykę, išlikę tik dirbiniai, geležinis nuokamiene galvute smeigtukas ir įvijinis žiedas.

  • Kapas Nr. 23 užtiktas maždaug kalvos centre, jau suardytas. Pagal išlikusius nepajudintus stuburo slankstelius galima atsekti, kad numirėlis buvo guldytas galva į šiaurės pusę. Jokių radinių nerasta.

  • Kapas Nr. 24 pasirodė suardytas kalvos vakariniame šlaite. 35 cm gylio duobėje tarp kaulų rasta žalvarinė juostinė apyrankė ir grandinėlės fragmentas.

  • Kapas Nr. 25 buvo kalvos vakaruose 65 cm gylio duobėje. Griaučiai dalinai apardyti. Lavonas buvęs orientuotas galva į šiaurės vakarus (60° nuo šiaurės). Tarp sumaišytų kaulų galvos gale rastas geležinis tiesus siaurais ašmenimis peilis.

  • Kapas Nr. 26 pasirodė šiaurės vakarų šlaite 70 cm gylyje. Čia buvo palaidotas vaikas, orientuotas galva į šiaurę su nežymiu (7- 10°) nukrypimu į rytų pusę. Lavonas guldytas aukštieninkas, kojos ištiestos, abi rankos sulenktos ir plaštakos uždėtos ant krūtinės.

  • Ant dešiniosios rankos riešo buvo uždėta įvijinės apyrankės fragmentas- viena vija, o ant kairiosios iš pusapvalės vielos susukta įvijinė apyrankėlė. Ant kairiojo peties gulėjo geležinis lazdelinis smeigtukas.

  • Kapas Nr. 27 buvo šalia kapo Nr. 26, už 50 cm į pietvakarius, 85 cm gylio duobėje. Griaučiai sunykę. Ant duobės dugno rastas smiltaininis verpstukas ir nenustatytos paskirties geležinė juostelė.

  • Akmenų lankas. Kalvos šiauriniame šlaite nuo papėdės beveik iki viršūnės buvo žemėje sudėtas iš didelių akmenų ne visai taisyklingos formos lankas. Jisai nuo kalvos atskyrė kapus Nr. 10, 11, 12 ir 13, kurie visi buvo sulaidoti vienas šalia kito beveik vienoda kryptimi. Lanke iš viso buvo 37 akmenys. Kai kurie jų siekė iki 100 cm skersmens. Atrodo, kad jie visi buvo suleisti iki tuometinio žemės paviršiaus įžemę. Akmenų lanko paskirtis kol kas neaiški.

  • 1975 m birželio 16- 19 dienomis buvo baigtas ištirti likęs pats vakarinis kalvos galas. Mažeikių miesto mokiniai, vadovaujami Mažeikių kraštotyros muziejaus vedėjos A. Cholodinskos, ištyrė 264 kv. m plotą.

  • Tyrinėjimų metu buvo atidengti dar 3 kapai.

  • Kapas Nr.28 buvo 60 cm. gylio, palaikai paguldyti galva į vakarus su nežymiu nukrypimu šiaurėn. Griaučiai buvo stipriai apardyti, išlikę nepajudinti tik kojų kaulai. Prie griaučių jokių radinių nerasta.

  • Kapas Nr.29 irgi rastas suardytas. Nepajudinti tik kairėje griaučių pusėje buvę 4 akmenukai ir kai kurie kaulai. Iš jų matyti, kad numirėlis buvęs palaidotas 70 cm. gylio duobėje galva į šiaurės vakarus. Radinių nerasta.

  • Kapas Nr.30 buvo 50 cm. gylio. Numirėlis, vyras, guldytas aukštielninkas, galva į vakarus. Dešinė ranka sulenkta stačiu kampu, o kairė - smailiu, jos plaštaka padėta beveik po kaklu, kojos tiesios. Prie griaučių rastas įmovinis kirvis ir peilis.Tiriant kalvą beveik visur buvo užtinkama iki 80 cm. storio maišytos žemės sluoksnis,kuriame rasta pavienių kaulų bei dirbinių. Jų surinkta 76 vienetai. Tai rodo, kad kalvoje buvo nemažai nenustatytų suardytų kapų. Kuriam tikslui atlikti tie perkasinėjimai,nebuvo išaiškinta.

  • Apžvelgiant atskirus kapus ir pavienius rastus dirbinius, matyti, kad kalvoje laidoti mirusieji IV - V a., po to, kai buvo nustota laidoti VII-ajame pilkapyje. Anksčiau laidota rytiniame kalvos pakraštyje, o vėliau - centre ir vakarinėje kalvos dalyje.

Dirbiniai

  • Įmovinių kirvių surasta 19 vienetų. Pagal pilkapių chronologiją 2 kirviai datuojami I-II a., 6 kirviai - III-IV a. ir 11 kirvių - IV- V a. Nors kirviai yra iš skirtingų laikotarpių, tačiau šiame kapinyne jų kaitos pagal formą nustatyti negalima. Pvz., vienas I-II a. kirvis yra 14,7 cm. ilgio, o kitas - 27 cm. Nevienodo ilgio yra ir IV - V a. kirviai. Kirvis iš kalvos kapo Nr.11 yra 14,5 cm., o iš kalvos kapo Nr.13 - 24,6 cm. ilgio. Kalvoje atskirai rastas kirvis, siekiąs 26,2 cm. ilgio. Kirvio ašmenų plotis irgi nevienodas. I-II a. kirvių - nuo 3,2 iki 5,7 cm., III-IV a. - nuo 5 iki 5,9 cm.(dominuoja 5,5 cm.), o IV-V a. - nuo 4,9 iki 5,5 cm. (dominuoja 5,2 cm.). Amžių bėgyje kirvių forma mažai keitėsi. Nuo pirmųjų amžių iki IV a. kirvių korpusas buvo tiesus. Tik tarp IV-V a. kirvių rasti 5 kirviai su nežymiu palenkimu ties įmovos ir ašmenų jungtimi. Du to paties amžiaus kirviai yra su paplatintais į abi puses ašmenimis.

  • V-ojo pilkapio kape Nr.2 rastas vienintelis pentinis siauraašmenis kirvis, kurio ilgis 20 cm., o ašmenų plotis 4,6 cm. Pentis apvali. Kirvis pagal kitas pilkapio įkapes datuojamas II-uoju a.

  • 15-os kirvių įmovose buvo išlikę kirvakočių medienos liekanos. 8 kirvių įmovose aiškiai matėsi ąžuolo mediena. Pažymėtina dar ir tai, kad kirvakočiams buvo naudojami nestori ąžuolai su koncentriškai einančiomis rievėmis. Medžio šerdis būdavo pačiame koto centre.

  • Kiek sunkiau pasakyti, kokio ilgio buvo kirvakočiai. Tik V-ojo pilkapio kape Nr.2 rastojo pentinio kirvio koto ilgį buvo galima nustatyti - 52-56 cm. Sprendžiant pagal kirvių padėtį ir atstumus, kur galėjo tilpti kirvakočiai, galima teigti, kad ir įmovinių kirvių kotai buvo panašaus ilgio.

  • Maudžiorų kapinyne (Kelmės raj.) tyrinėjant V- ojo ir VII-ojo a. kapus prie spėjamo kirvakočių galo dešimtyje vietų buvo rastos nedidelės ovalinės geležinės sagtelės. Jos buvo nuo dirželių, kurie buvo pritvirtinti prie kirvakočių. Matyt, naudodami kirvį žmonės dirželį užsimaudavo ant riešo, kad kirvis rankose tvirčiau laikytųsi.1

  • Analogiškos dvi geležinės sagtelės rastos ir Zastaučiuose. Viena jų buvo VII-ojo pilkapio suardyto kapo žemėse, o antroji - kalvoje, kur turėjo būti V-ojo a.suardyti kapai.

  • Vienintelė geležinė įmovinė vedega rasta kalvos kape Nr.13. Jos ilgis - 17,2 cm., ašmenų plotis - 3,7 cm. Kalant vedegą, tiesūs ašmenys kiek palenkti į priekį. Vedegos įmovos viduje buvo ąžuolinio koto puvėsiai. Vedega pagal kitas įkapes ir kapo vietą datuojama IV-V a. Tai retas eksponatas mūsų archeologijoje. Iki šiol jos žinomos tik iš Kurmaičių 2 , Akmenių pilkapių3 ir Juodrodės.

  • Du dalgiai rasti kalvos kape Nr.11, trečiasis - kape Nr.12 ir du paskirai. Tai dar trumpi, 28-34 cm. ilgio įrankiai. Kape Nr.11 buvusieji dalgiai yra nevienodi. Vienas jų plonais, išdilusiais 2,1-2,0 cm. pločio ašmenimis. Abu jie į kapą buvo sudėti šalia dubens kaulų vienas prie kito be dalgiakočių. Trečiasis dalgis kape Nr.12 buvęs prišlietas prie karsto šono viršūne žemyn. Ar jis buvo su dalgiakočiu ar be jo, pasakyti negalima.

  • Minėti dalgiai datuojami IV-V a. ir niekuo nesiskiria nuo kitų Vakarų Lietuvos kapinynuose rastųjų dalgių.4

  • Kapinyne surasti 27 peiliai. Jie nevienodos formos ir skiriasi amžiumi.

  • Tiktai pilkapiuose rasti 5 lenkti peiliai: V-ojo pilkapio kape Nr.1, VII-ojo pilkapio kapuose Nr.2 ir 6, pavieniai iš I-ojo ir II-ojo pilkapių. Visi jie buvo apie 20 cm. ilgio, 2,1- 2,9 cm. pločio ašmenimis. Datuotini jie II-IV a. Šio tipo peiliai laikomi grynai vietinio darbo įrankiais, kurių paskirtis nėra aiški.5

  • Unikalus peilis rastas kalvos kape Nr.13. Jisai gulėjo šalia vedegos. Peilis trumpas, tik 13,5 cm. ilgio, ašmenys 9 cm. ilgio, trikampio formos, plačiausioje vietoje siekia iki 3,4 cm. pločio. 4,8 cm. ilgio įkotis ne lygiagretus ašmenimis, arba nulenktas į ašmenų pusę, o priešingai - jis atloštas į nugarėlės pusę. Atrodo, kad tai specialus įrankis, pritaikytas drožti iškapotoms vedegos plaštakoms. Kol kas tai vienintelis toks įrankis, žinomas Lietuvos archeologinėje literatūroje. Datuojamas jisai IV-V a.

  • Labiausiai paplitę buvo vidutinio ilgio (16-28 cm.) peiliai tiesia nugarėle, kurių ašmenų plotis svyruoja nuo 1 iki 3 cm. Tokie peiliai rasti kalvos kapuose Nr.1, 2, 3, 4, 9, 11, 12, 15, 20, 25, 30, kalvoje pavieniai iškasti net 7, VII-ajame ir I-ajame pilkapiuose po vieną, irgi pavieniai. Jų ašmenys būna tiesūs ir suartėję su nugarėle, viršūnė smailiu kampu arba galūnėje išlinkdami lanku. Chronologinio skirtumo tarp vieno ir kito varianto šiame kapinyne negalima nustatyti.

  • IV-ajame pilkapyje atsitiktinai rastas geležinis gramdukas. Tai geležinis dirbinys, padarytas lyg ir iš ietigalio plunksnos fragmento. Jo ilgis 4,6, o plotis 3,4 cm. Viena plunksnos puse buvo dirbama, o kita, atrodo, buvusi įverta į kotelio praskilą. Pagal pilkapį datuojamas jisai II-uoju a. Archeologinėje literatūroje šis įrankis iki šiol neminėtas.

  • Tyrinėjimų metu surasta 11 ylų. Tai būdinga moters kapo įkapė, randama ir pilkapiuose, ir kalvos kapuose (II-ojo pilkapio kapai Nr.2, 4, kalvos kapai -Nr.7, 9 ir kt.). Tačiau šiame kapinyne po ylą rasta ir dviejuose vyrų kapuose (VII-ojo pilkapio kape Nr.2 ir kalvos kape Nr.13). Abiejuose šiuose kapuose ylos buvo padėtos šalia skeliamųjų akmenų. Tiek vyrų, tiek moterų kapuose rastosios ylos niekuo vienos nuo kitų nesiskiria.

  • Kita moters įkapė - verpstukas. Jų surasta 6-etas vienetų (kalvos kapuose Nr.7, 10, 27 ir 3 pavieniai). 5 verpstukai yra iš smilatinio, 4,1- 4,8 cm. skersmens, 1-1,9 cm. storio. Jų šonai lygūs, be jokių ornamentų, išskyrus kape Nr.10 rastąjį, kurio viename šone yra įrėžti spinduliais einantys 9 grioveliai, suskirstyti po 2-3 į 4 grupes, sudarančias kryžių. Vienas verpstukas yra iš gintaro. Jisai 3,7 cm. skersmens ir 2,3 cm. storio, gražiai nušlifuotas, vienodo skersmens skylute.

  • Kalvos kape Nr.20 rastas prie dubens kaulų gulintis apskaldytas titnago gabaliukas. Nors kape skiltuvo ir nerasta, bet nėra abejonės, kad tas titnagas nešiotas ugniai įskelti.

  • Atskirą dirbinių grupę sudaro vadinamieji skeliamieji akmenys. Jų rasta 7 vienetai. Savo forma jie nėra vienodi.

  • Dauguma jų ovalios formos (iš VII-ojo pilkapio kapų Nr.1, 2 ir kalvos kapo Nr.13 bei pavienis iš kalvos). Kiti yra keturkampiai suapvalintais kampais (iš kalvos kapo Nr.5 ir vienas pavienis). Jie padaryti iš smulkiagrūdžio raudono nuosėdinio akmens. Net 3 ovalieji yra iš kvarcito ir tik 1 iš raudono nuosėdinio akmens. Tiek vieni, tiek antri yra labai gražiai, net iki blizgesio nušlifuoti. Vienoje arba abiejose jų plokšumose yra įrėžti grioveliai. Įbrėžta negiliai, lyg yla. Tai iš dalies patvirtina ir dviejuose kapuose kartu su skeliamaisiais akmenimis rastos ylos.

  • Dar vienas raudono nuosėdinio akmens dirbinys atsitiktinai rastas VII-ajame pilkapyje. Jisai yra trapecijos formos. Labai kruopščiai nušlifuoti 4 šonai, o galai palikti visai nešlifuoti su ryškiomis nuskėlimo plokštumomis. Jokių įbrėžimų šonuose nėra.

  • Skeliamųjų akmenų Lietuvos teritorijoje nėra gausu, nors jų randama pilkapiuose, piliakalniuose ir gyvenvietėse. Latvijoje jie kur kas labiau paplitę. Pasirodę II-ajame a. jie sutinkami dar ir VIII-ajame a.+ Šiame Zastaučių kapinyne jie rasti tik III-IV a. kapuose arba sunaikintų kapų vietose.

  • Kalvoje, IV-V a. datuojamoje laidojimo teritorijoje, rastas jotninio smiltainio galąstuvėlio plonasis galas. Tai irgi retokas dirbinys mūsų archeologjos istorijoje. Antrasis galąstuvas yra padarytas iš smiltainio su ryškiomis galandimo žymėmis. Jisai pagal kapo vietą taip pat datuotinas IV- V a.

  • V-ojo pilkapio velėnoje rastas lyg ritės profiliu atskeltas granito gabalas. Spėjama, kad tai galėtų būti tinklo pasvaras, tačiau jį ant pilkapio viršaus galėjo palikti žvejai ir vėlesniais laikais.

  • Tyrinėjimų metu surasta 30 įmovinių ietigalių. (I-ojo pilkapio kape Nr.1, VII-ojo pilkapio kapuose Nr.1, 3, 5, 10 ir kalvos kapuose Nr.3, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 17, 20. Pabrėžtina tai, kad 7-uose kapuose buvo po 2 ietigalius, o 9-uose po 1 (VII-ojo pilkapio kapuose Nr.3, 6, kalvos - Nr.1, 3, 4, 8, 9, 17, 20). Kaip matyti, iki III-ojo a. ietigalių į kapą šioje kapavietėje nedėta.

  • Labiausiai paplitę buvo įmoviniai ietigaliai su karklo lapo formos plunksna. Jų surasta net 12 vienetų. Ietigalių ilgis nevienodas - nuo 8,2, iki 30,5 cm. Chronologiniu atžvilgiu jų vienodai rasta tiek III-ojo, tiek IV-ojo ir V-ojo a. kapuose. Ypač būdingi III-IV a. kapams buvo įmoviniai ietigaliai su briaunuota plunksna. 4 tokie ietigaliai rasti VII-ajame pilkapyje ir 3 - kalvos ankstyvesniojo laidojimo plote (kapuose Nr.4, 8, 15). Dažniausiai jie šiame kapinyne buvo 21-23 cm. ilgio, tačiau vienas ietigalis iš kalvos kapo Nr.15 buvo 32,3 cm. ilgio. Toks pat ilgas briaunuotas ietigalis rastas Maudžiorų kapinyne ir yra datuojamas IV-V-ojo a. riba. Tik viename VII-ame pilkapyje rasti 4 įmoviniai ietigaliai su profiliuota plunksna (2 kape Nr.5 ir 2 pavieniai). Kalvoje profiliuotų ietigalių neradome, bet čia rasti 6 įmoviniai ietigaliai su rombine plunksna (kapuose Nr.3, 13, 17, 20 ir 2 pavieniai). Kalvoje buvo rastas vienas įmovinis ietigalis su užbarzdomis. Jo ilgis 18,5 cm. Tokių ietigalių nors ir retai, bet visgi randama IV- V-ojo a. kapuose.+ Jie paplitę visoje Lietuvoje ir Latvijoje.

  • Kalvos kape Nr.9 prie griaučių rasta viena ietigalio įmova su koto liekanomis viduje. Ietigalio plunksnos kape visai nebuvo.

  • Iš kario aprangos detalių minėtini du geležiniai pentinai, kurių vienas rastas kalvos kape Nr.9, kartu su ietigalio įmova, o kitas - atsitiktinai toje pačioje kalvoje. Pentinai turi keturkampio skerspjūvio, kiek profiliuotą spyglį, įtvirtintą į geležinę juostelę siaurėjančiais galais. Juostelė baigiasi spurgeliais atlenktuose galuose. Tai ankstyvųjų pentinų tipas, sutinkamas IV- V a.

  • Kartu su pentinais vakarinėje kalvos dalyje aptikti ir žąslai. Surinkti trys pavieniai egzemplioriai ir vienas laužtukas. Vieni jų yra dvinariai su grandelėmis, kiti - trinariai su išraitytomis geležėlėmis grandelių vietoje, o treti - penkianariai su laužtukais ir mažomis grandelėmis.

  • Nemažą radinių dalį sudaro papuošalai. Kapinyne rasti du įvijiniai antsmilkiniai. Vienas jų buvo II-ojo pilkapio kape Nr.2 prie kaukolės, o antrasis rastas kalvos velėnoje.

  • II-asis pilkapis pagal visą medžiagą yra ankstyviausias, datuotinas II amžiumi, todėl ir šitas antsmilkinis susuktas iš apvalaus skerspjūvio vielos į 4 nepilnas vijas yra skirtinas tam pačiam laikui. Greičiausiai iš to paties pilkapio suardyto kapo yra ir antrasis antsmilkinis iš 3 nepilnų vijų. Suardęs kapą žmogus galėjo jį atsitiktinai pamesti kalvoje. Įvijiniai antsmilkiniai randami beveik visoje Lietuvos teritorijoje.+ Artimiausia jų radimvietė - Kurmaičiai (Kretingos raj.). Kitų galvos papuošalų kapinyne nerasta.

  • Iš kaklo papuošalų dominuoja antkaklės, kurių rasta 11 vienetų. Tarp jų yra viena antkaklė buoželiniais galais, rasta V-ojo pilkapio kape Nr.3. Antkaklė nedidelė, 10,5x9 cm. skersmens, padaryta iš 3-4 mm. skersmens vielos, kurios galai atlenkti, su buoželėmis. Tai II-III a. dirbinys.++ Panašaus storio antkaklės lankelis, abiem nulaužtais galais, rastas VI-ajame pilkapyje. Antkaklių trimitiniais galais rasta 3 vienetai (II-ojo pilkapio kapuose Nr.6 ir 10, VI-ojo pilkapio kape Nr.4). Jų lankeliai apvalaus skerspjūvio, ornamentuoti tik prie trimitėlių skersinių griovelių grupėmis, o II-ojo pilkapio kape Nr.6 rastoji dar ir sieteliniu griovelių ornamento ploteliu. Šios antkaklės taip pat datuojamos II-III a.2

  • 6 antkaklės yra kūginiais galais. 4-ių iš tų, kurios rastos pilkapiuose (I-ojo pilkapio kape Nr.1, VII-ojo pilkapio kapuose Nr.1, 4, 6), galai ornamentuoti per viršų perkryžiuotomis griovelių poromis, o 2-jų, kurios rastos kalvoje (kapuose Nr.4 ir 10), kūgeliai papuošti koncentriniais grioveliais. Visų antkaklių lankelių šonai yra kiek pastorinti ir ornamentuoti tik iš gerosios pusės skersinių griovelių grupėmis, „sieteliu” arba įžambių griovelių grupėmis. Šios antkaklės yra jau kiek vėlyvesnės. Pilkapiuose rastosios datuojamos III- IV, o kalvoje - IV-V a.3

  • Kapinyne rasta šiek tiek žalvarinių įvijėlių. Kapuose jų rasta po nedaug. II-ojo pilkapio kape Nr.4 buvo 4 įvijos. Kalvos kape Nr.7 tebuvo tik 2 įvijos. Tik VII-ojo pilkapio kape Nr.3 buvo 8 įvijos, o tarp jų - 5 žalvariniai karoliukai, sudarę pilną kaklo apvarą.

  • Tik kalvoje, t.y. IV-V a. laidojimo vietoje, rasti vos 3 gintaro karoliai. Vienas iš jų buvo kape Nr.7, o kiti rasti atsitiktinai. Visi karoliai yra cilindro, nusklembtais kraštais, formos. Turbūt tik apie IV a. jie pradėjo plisti į rytus nuo Baltijos jūros, nes pilkapiuose jų dar nebuvo.

  • Smeigtukai rasti trijų tipų: lazdeliniai, statinėlinėmis ir nuokamienėmis galvutėmis. Lazdelinių geležinių smeigtukų daugiau kalvoje. Ten jų rasta 6 vienetai (kape Nr.7 - du, kape Nr.26 tik vienas, kiti - pavieniai). Iš pilkapių turime tik vieną smeigtuką, rastą VII-ajame pilkapyje. Iš šio kapinyno turime tik du žalvarinius statinėlinius smeigtukus, kurių vienas pavienis rastas VI-ajame pilkapyje, o kitas - VII-ojo pilkapio kape Nr.6. Tiktai kalvoje rasti 3 geležiniai nuokamieniai smeigtukai. (kapas Nr.22 ir du pavieniai). Vieno iš jų kaklelis ornamentuotas 7-iais aplink einančiais grioveliais. Kito smeigtuko ornamento per rūdis nesimato. Nuokamieniai smeigtukai randami tik nuo V-ojo a. supiltuose kapuose.+

  • Kapinyne rastos segės yra irgi kelių tipų: akinės, smarkiai profiliuotos, laiptelinės ir lankelinės. Daugiausiai akinių segių rasta II-ajame pilkapyje - net 6 vienetai (Kapuose Nr.1, 5, 6, 10, kitos pavienės). Nors jos rastos viename pilkapyje, bet savo forma ar ornamentais jos visos viena nuo kitos šiek tiek skiriasi. Vienos jų kojelėje turi 6 „akutes”, kitos - 4 ar 2. Skiriasi ir korpuso lenktosios dalies ornamentuotė. Vienose yra išilgai einanti keturkampių duobučių eilė, kitose - smulkių įkartėlių ornamentas, o dar kitose - tik iškeltas gūbrelis. Šios segės padeda datuoti II-ąjį pilkapį I- II a.

  • Kiek vėlyvesniu laikotarpiu, III šimtmečiu, datuotinas ir atsitiktinai I-ajame pilkapyje rastas profiliuotos segės korpusas. Ant jo yra per korpuso vidurį iškeltas vienas skydelis.

  • Laiptelinės segės rastos tik dvi (kalvos kape Nr.13 ir pavienės VII-ajame pilkapyje). Kape rastoji segė turi vieną laiptuką prie užsagos ir ragelius prie spyruoklės. O atsitiktinai rastoji - tik vieną laiptuką prie spyruoklės.

  • Kalvos vakarinės dalies kapuose būta jau ir lankinių segių. Sveikų jų nerasta, tik atskirų detalių: žalvarinis lankelio fragmentas ir geležinis korpusas su skliauto formos kojele. Šie fragmentai aiškai rodo, kad vakarinėje kalvos dalyje mirusiųjų kapai turėjo būti iš V-ojo a.

  • Tyrinėjimų metu VII-ojo pilkapio kapuose Nr.1, 2 ir kalvos kapuose Nr.4 ir 13 rastos 4 keturkampės sagtys ir viena atsitiktinė - ovalios formos. Keturkampės sagtys visos vienodos konstrukcijos. Jų korpusą sudaro trys kraštinės ir per išlenktas ar išdurtas galuose skylutes pervertas skersiukas su liežuvėliu. Viena tokia sagtis, rasta VII-ojo pilkapio kape Nr.1, yra su dviem liežuvėliais. Ovalioji sagtis yra išlenkta iš žalvarinės lazdelės. Lankelis ir liežuvėlis iš gerosios pusės papuošti skersinių rantukų grupe. Tyrinėjimų metu surinkta 31 apyrankė. II-ajame pilkapyje suardyto kapo žemėse rasta vienintelė ankstyviausia apvalaus skespjūvio pumpuriniais galais apyrankė, kuri datuojama I-uoju a.+ II-ojo pilkapio kape Nr.5 rastos dvi ir viena atsitiktinai mažos, apvalaus skerspjūvio, kiek suplonintais galais apyrankėlės. Tik vienos iš kapo apyrankėlės galai buvo papuošti 6 grioveliais, kitos neornamentuotos. Tai turėtų būti ankstyvi, turbūt I a. dirbiniai.

  • I-ojo pilkapio kape Nr.1 rasta juostinė apyrankė, kurios paviršius išgaubtas ir papuoštas skersinių rantelių grupėmis, o tarpai tarp jų puošti sieteliniu ornamentu arba palikti neornamentuoti. Tai II-III a. papuošalas.++

  • I-ajame ir VII-ajame pilkapiuose rastos 4 juostinės stačiakampio skerspjūvio apyrankės susiaurintais galais (viena VII-ojo pilkapio kape Nr.4, o kitos pavieniui). Jų galai papuošti skersiniais ranteliais, o paviršius padengtas išilgai einančiais grioveliais arba akutėmis. Pagal šiuose pilkapiuose rastus kitus dirbinius apyrankės datuotinos III-IV a. Tokių pat apyrankių Telšių kraštotyros muziejuje yra iš Juzdaičių kapinyno.

  • Pavieniui kalvoje rastos dvi juostinės apyrankės įsmaugtais galais. Vienos jų galai papuošti sieteliniu, o kitos - skersiniu rantukų ornamentu. Lankelio paviršius padengtas išilginiais grioveliais ir smulkiom įkartėlėm. Greičiausiai tai IV-ojo a. dirbiniai.

  • Kalvos kapuose Nr.13 ir 16 rasta po juostinę trikampio skerspjūvio apyrankę, kurių galai papuošti skersinių griovelių grupelėmis.

  • Labiausiai mėgtos buvo pusapvalio skerspjūvio siauros, 0,8-0,6 cm. pločio, apyrankės. Vienų jų paviršius neornamentuotas, kitų tik galiukai papuošti įžambių griovelių deriniu (iš kalvos kapo Nr. 11), o dar kitų visas paviršius ornamentuotas skersinių rantelių grupėmis arba įžambių griovelių pynute, dengiančia visą paviršių. Iš viso šių apyrankių surasta 10 egzempliorių (II-ojo pilkapio kape Nr.4, kalvos Nr.11 ir 26). Šitokios ornamentuotos apyrankės Maudžiorų kapinyne datuojamos IV a.- V a. pradžia.

  • Prie juostinių apyrankių skirtinos ir labai plonos (0,2-0,3 cm. storio), bet plačios apyrankės. Dvi tokios geležinės apyrankės rastos kalvos kape Nr.6, ir dviejų tokių žalvarinių apyrankių fragmentai rasti pavieniai toje pačioje kalvoje. Ant geležinių apyrankių per rūdis jokių ornamentų nesimato, o žalvarinės puoštos įžambių griovelių deriniais.

  • Šio tipo apyrankių paplitimo centras - vidurio ir šiaurės Lietuva, kur jos daugiausiai randamos V- VI a. kapuose.+ Tik pora tokių apyrankių rasta Maudžiorų kapinyne.

  • Atskirai paminėtina vienintelė kalvoje pavieniui rasta stačiakampio skerspjūvio, vienodo storio vaikiška apyrankėlė. Jos paviršius ištisai padengtas skersiniais negiliais įbrėžimais. Pagal palaidojimo chronologiją ji turėtų būti iš IV-V a.

  • Kalvos vakarinėje dalyje, t.y. vėlyvesniojo laidojimo teritorijoje, rastos dvi apyrankės su iškilusia briauna per vidurį (viena kalvos kape Nr.24 ir antra pavieniui). Jos gana siauros (1,4 cm. pločio), be jokių ornamentų. Analogiška apyrankių pora yra rasta Maudžiorų kapinyne kape Nr.121. Jos datuojamos V a.

  • Pažymėtina tai, kad visame kapinyne nerasta įvijinių apyrankių. Tik vieninteliame kalvoje esančiame vaiko kape Nr.26 rasta į pusantros vijos iš trikampės vielos susukta apyrankėlė. Bet ir ši ne visai būdinga įvijinėms apyrankėms.

  • Zastaučių kapinynas žiedų gausumu nepasižymėjo. Iš viso surasta tik 10 vienetų. 9 iš jų, visi įvijiniai, rasti kalvoje (kapuose Nr.10, 12, 19, 22 ir pavieniui). Visi jie teturi tik 2-3 įvijas iš plonos trikampės ar pusapvalės vielelės.

  • II-ojo pilkapio velėnoje rastas masyvokas žiedas paplatintu profiliuotu paviršiumi, prasikeičiančiais galais,. Jo forma būdinga XVII a. žiedams. Atrodo, kad jis tuo metu buvo atsitiktinai pamestas ant pilkapio.

  • Be šių aptartųjų dirbinių ir pradžioje minėtų radinių prie ankstyvosios ugniavietės dar rasta 13 įvairių dirbinių nuolaužų. Tai kalvoje aptikti žalvarinis platėjantis pincetas, 5,7 cm. ilgio žalvarinis cilindrėlis, geležinių dirbinių maži fragmentėliai ir VI-ojo pilkapio žemėse rastas geriamojo rago briaunos cilindrinio apkalo fragmentas, kuris greičiausia yra vėlyvesnis, nes nė viename kape geriamojo rago nerasta.

  • Zastaučių archeologinio komplekso - pilkapių ir greta esančios kalvos su plokštiniu kapinynu - tyrinėjimai atskleidė daug naujo apie šio krašto pirmykštės bendruomenės laikų gyvenimą. Kasinėjimai papildė tas žinias, kurios buvo sukauptos tyrinėjant kitus to laikotarpio Šiaurės Lietuvos pilkapius (1836 m. L. A. Jucevičiaus tyrinėtus Kuršėnų pilkapius, 1884-1885 m. T. Daugirdo tyrinėtus Visdergių - Papelkių, 1933 ir 1937 m. Paviekių pilkapius).

  • Tyrinėjimais nustatyta, kad prieš pilant pilkapius Zastaučiuose, kaip ir kitur, būdavo papilama degėsių. Ankstyviausieji I-II a. pilkapiai turėjo du akmenų vainikus, vėliau dedamas tik vienas pilkapį juosiantis vainikas. Prie pilkapių vainikų dažni pritvarai. IV a. nustota pilti pilkapius ir pereinama prie plokštinio laidojimo.

  • Zastaučių pilkapių laidosena nesiskiria nuo kitų Šiaurės Lietuvoje tyrinėtų pilkapių laidosenos. Viename pilkapyje palaidota po 3, 4, 8 ir 10 numirėlių, nesilaikant vienodos laidojimo krypties. Pilkapių egzistavimo metu laidoti nedeginti, karstuose ir tik išimtinai III-IV amžiaus VII-ajame pilkapyje palaidotas vienas sudegintas numirėlis be karsto ir įkapių.

  • Tai, kad aplink atskirus kapus nėra akmenų vainikų, leidžia spręsti, kad čia gyveno kita negu pajūrio zonoje baltų gentis, kur mirusieji buvo laidojami akmenų vainikuose.

  • Kapinyne rastosios įkapės nesudaro kokių nors skirtingų kompleksų, o yra būdingos visos Lietuvos teritorijos materialinei kultūrai.

  • Senieji Zastaučių gyventojai gintaro dirbinius į kapus dėti pradėjo tik IV-V a. Iš kapinyno medžiagos galima atsekti pentinų ir žąslų pasirodymo laiką - raitininkystės paplitimą - IV a. pabaiga - V a.

  • Svarbiu Lietuvos archeologijos mokslui faktu laikytinas ankstyvos ugniavietės su briūkšniuota keramika radimas.

  • Tirtasis Zastaučių paminklas padeda spręsti apie daugelio reiškinių chronologiją, materialinės kultūros objektų paplitimą, dvasinės kultūros ypatybes.

1975 m. gruodžio 9 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt