IŠ VITOS VALATKOS RAŠYTINIO PALIKIMO

ZASTAUČIŲ KAPINYNAS I-V AMŽIAI (I dalis)

Įžanga

  • 1974 m.pavasarį Mažeikių kraštotyros muziejaus vyr. mokslinė bendradarbė L. Kučikienė, nuvykusi apžiūrėti Zastaučių kaime (Mažeikių raj.) sunaikinto IX- XII a. degintinio kapinyno liekanų, iš vietinio gyventojo B. Garalio sužinojo, kad už 800 metrų į vakarus nuo kapinyno liekanų miške yra kauburiai, vadinami Milžinkapiais. Apie užtiktus Milžinkapiais vadinamus pilkapius ji pranešė Telšių kraštotyros muziejui.

  • Zastaučių pilkapiai į jokius archeologinių paminklų sąrašus nėra įtraukti, nors jau Lietuvos Nepriklausomybės metais apie juos žinojo Mažeikių muziejaus steigėjai Ličkūnas ir Vl. Punis, kurie mėgino tyrinėti šiuos pilkapius ir trijų pilkapių centruose iškasė duobes. Ar jie buvo ką nors radę, žinių nėra.

  • Telšių kraštotyros muziejus 1974 m. nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 30 d. surengė šio archeologinio paminklo tyrinėjimus. Ištirti visi čia buvę septyni pilkapiai ir šalia jų buvusi kalva. Iš viso ištirtas 1013 kv. m plotas.

  • Pilkapiai pilti Ventos upės kairiajame slėnyje maždaug už 60 m. į pietus nuo dabartinės vagos. Dar už 50 m. į pietus prasideda senasis upės diliuvinis skardis. Pilkapiams parinkta vieta į rytus nuo čia pat esančios sąnašinės kalvelės, diliuvinės salos, kuri nuo pilkapių lygaus pagrindo tėra pakilusi apie 100- 130 cm.

  • Visi pilkapiai pilti ant miškožemio sluoksnio, kurio storis siekia apie 12 cm. Po juo visame plote eina buvusios upės nuosėdinis smėlis. Virš pilkapių sampilo yra susiformavęs maždaug 8 cm. storio miškožemio sluoksnis. Tarp pilkapių ir ant kalvos- buvusios salos yra apie 20 cm. storio miškožemio sluoksnis.

  • Iš visko matyti, kad pilkapių teritorijoje ne visą laiką buvo dirbama žemė. Greičiausiai čia augo miškas.

  • Tyrinėjimų metu pasisekė nustatyti, kad šioje vietoje žmonių gyventa dar gerokai anksčiau prieš pilkapių supylimą.

  • Po antrojo pilkapio sampilu ir akmenų vainiku buvo užtiktos apie 30- 40 cm. gylio ovalios formos duobės liekanos. Duobės ilgis apytikriai siekė 4 m., o plotis 2,5-3 m. Jos pietiniame gale ant žvyringo smėlio buvusi įrengta ugniavietė. Ant smėlio pagrindo iš rąstelių buvo pastatytas keturkampis statinys ir storai apdrėbas moliu. Statinio viduje buvusi kūrenama ugnis. Taisyklingo keturkampio 7-10 cm. storio pelenų sluoksnis rodo ne tik tai, kad čia ilgokai kūrenta ugnis, bet ir gana ryškiai parodo ugniavietės statinio vidaus erdvės planą. Ugniavietės būta apie 100 cm. ilgio ir 50 cm. pločio. Atvira, neužstatyta kūrenimo anga buvusi iš vakarų pusės. Ugniavietės statinio aukštis liko neaiškus. Tik iš sukritusio virš pelenų 8-7 cm. storio molio sluoksnio galima pasakyti, kad ugniavietė buvusi dengta ir apkrėsta moliu. Molyje buvo rastas suanglėjusio rąstelio fragmentas, greičiausiai to paties statinio sija. Palei pelenų sluoksnio kraštus iš visų pusių, išskyrus vakarų galą, kuriame buvo pakuros anga,yra 6-12 cm. pločio perdegusio tinko trupinių juosta su gausiais cilindriniais atspaudais.

  • Perdegusiuose tinko gabaluose yra po du cilindrinius atspaudus. Tai rodo, kad tinkas buvęs užkrėstas ir tiesiog rankomis įglaistytas į sudėtų sienojų tarpus. Sienojų storis, sprendžiant pagal atspaudus, buvęs 7-12 cm.

  • Prie ugniavietės ir aplink ją buvusioje duobėje jokių dirbinių nerasta. Tik šalia duobės pietryčių pusėje už 100- 250 cm. miškožemyje, ant kurio piltas II-asis pilkapis, buvo rasta keletas blogai išdegtų, trupančių, nežymiai brūkšniuotu paviršiumi puodų šukių, kurių storis siekia 1,4 cm. Toje pačioje vietoje rasta ir akmeninio pentino kirvuko apvalainos penties pusė.

  • Šie kuklūs radiniai leidžia ugniavietę skirti ankstyvajam metalų laikotarpiui (II tūkstantmečio pr. Kr.. vid.- I tūkstantmečio pr.Kr. vid.).1

II-asis pilkapis

  • Pilkapyno rytinėje pusėje buvo ankstyviausias pilkapis, mūsų pavadintas II-uoju pilkapiu. Tai buvo apskrita tik 52 cm. nuo senojo miškožemio pakilusi kalvelė, vakaruose susiliejanti su IV-ojo ir V-ojo pilkapių sampilais. Pilkapio viduryje buvo išrausta 180 cm. skersmens, dabar 35 cm. gylio duobė.

  • Pilkapis piltas ant lygaus miškožemio. Prieš įrengiant pilkapį, jo viduryje ant miškožemio išsklaidytas 100-200 cm. skersmens degėsių plotelis, kurio storis kai kur siekė tik 1-2 cm, o kai kur buvo plonesnis, arba likę tik anglys.

  • Ant miškožemio apie degėsius buvo sudėti du koncentriniai akmenų vainikai. Mažasis akmenų vainikas vidaus pusėje - 390x365 cm. skersmens. Akmenys dėti vienas šalia kito. Vainiko rytų pusėje buvo paliktas 200 cm. tarpas-anga. Mažajojo vainiko vakariniame krašte į vidaus pusę iš 7 akmenų buvo padarytas 120x70 cm. dydžio pritvaras. Jo viduje buvo rasti 2 nedideli akmenėliai, turbūt buvusio kapo liekanos. Nei griaučių, nei kokių dirbinių pritvare nerasta. Šiam pritvarui padaryti naudoti kiek didesni negu vainiko akmenys. Antras pritvaras buvo prie to paties vainiko pietinio šono išorinės pusės. Jo dydis - 145x70 cm. Akmenys kiek mažesni už vainiko. Jame jokių kapo pėdsakų neužtikta. Akmenų vainike turėjo būti daugiau nei 30 akmenų. Apie 10-ies akmenų vainike nebebuvo. Matyt, jie kažkada buvo išraustyti utilitariniams reikalams.

  • Antrasis akmenų vainikas buvo koncentriniai sukrautas už 245-255 cm. nuo pirmojo, ėjo aplink jį. Jo rytinėje pusėje taip pat buvo palikta spraga. Į šį vainiką sudėti akmenys buvo įvairesnio dydžio: 10 dideli, 7 maži, likusieji- vidutinio dydžio. Prie antrojo akmens vainiko jokių pritvarų nebuvo. Dalis jo jau buvo sunakinta- nurinkti akmenys.

  • Už antrojo akmenų vainiko dar labiau į išorę, pagal patį pilkapio kraštą, atrodo, buvo dar trečias vidutinio dydžio akmenų vainikas, bet jo pėdsakai buvo išlikę tik pilkapio šiaurės rytų ir rytų pusėse.

  • Šio pilkapio akmenų vainikai buvo vieninteliai.

  • Pilkapio sampilas buvo supiltas iš miškožemio ir žvyro. Sampilo žemėse jokių anglių nepastebėta. Buvo rasta tik viena nežymiai brūkšniuotu paviršiumi šukelė

  • Pilkapyje buvo išaiškinta 10 palaidojimų. Dar du palaidojimai galėjo būti akmenų pritvaruose.

  • Mažojo akmenų vainiko viduryje buvo du kapai - Nr.1 ir 2.

  • Kapas Nr.1 buvo pačiame pilkapio centre, apie 3 cm. gylio duobėje, nesiekusioje sampilo dugno. Duobės dydžio nustatyti nepasisekė. Numirėlis paguldytas aukštielninkas galva į vakarus su 10° nukrypimu šiaurės pusėn. Griaučiai 100 cm. ilgio, berniuko, stipriai sunykę. Dešinė ranka sulenkta pagal lavoną. Kairė koja tiesi, lavono ašyje, o dešinioji kiek labiau pritraukta prie kairiosios. Prie galvos ir kojų galo padėta iš abiejų pusių po nedidelį akmenuką. Ant dešiniojo peties, beveik po kaklu šonu gulėjo žalvarinė akinė segė. Kojų gale, prie dešinėje gulinčio akmens ašmenimis žemyn buvo prišlietas vaikiškas geležinis įmovinis kirvukas. Kirvuko įmovoje matėsi medinio koto puvėsiai. Iš to paaiškėjo, kad kirvukas į kapą buvo įdėtas su kotu, kuris turėjo tęstis pagal numirėlio dešiniąją blauzdą.

  • Kapas Nr.2 buvo už 20 cm. į šiaurę nuo kapo Nr. 1. Numirėlis guldytas tokio pat gylio duobėje lygiagrečiai su kapu Nr.1, tokiame pat gylyje. Galvų galai sudaro lygią tiesę, o antrojo skeleto kojos labiau nutįsusios į rytus, nes griaučiai yra 138 cm. ilgio. Griaučiai labai sunykę. Rankų padėtis neaiški, kojos lygiagrečiai ištiestos. Iš abiejų pusių prie kojų galo padėta po akmenuką. Kaukolė gulėjo tarp dviejų akmenukų, o už viršugalvio buvo dar trečias nedidelis paplokščias akmenukas.

  • Prie kairiojo smilkinio buvo žalvarinės vielos įvijinis antsmilkinis, o kaklo srityje skersai griaučių gulėjo geležinė yla, labai sunykusi.

  • Iš esančių prie šių griaučių dirbinių galima tvirtinti, kad čia buvo palaidota paauglė mergaitė.

  • Kapai Nr 3, 4, 7, 8 ir 9 buvo tarpe tarp pirmojo ir antrojo akmenų vainiko.

  • Kapas Nr.3 šliejosi prie pirmojo akmenų vainiko išorinės pusės šiaurės rytų krašto. Duobė taip pat nesiekė grunto, dydis nenustatytas. Kapo galas suardytas vėlesniais laikais iškasus duobę. Buvo išlikę griaučiai be galvos. Jų ilgis nuo pečių iki kulnies - 144 cm. Numirėlis guldytas aukštielninkas, ištiestas, galvą kreipiant į šiaurės vakarus su 56° nuo šiaurės nukrypimu. Abi rankos buvusios beveik ištiestos, plaštakos uždėtos ant pilvo galo (virš dubens kaulų). Kojos lygiagrečiai ištiestos. Prie kairės kojos kulno išorinėje pusėje gulėjo vienas akmenukas. Priešingoje pusėje akmens nebuvo. Apie prie galvos buvusius akmenis nieko pasakyti negalima, nes jų galimo buvimo vietoje iškasta duobė. Joje buvo įverstas vienas nedidelis akmuo, kuris galėjo būti padėtas prie galvos galo.

  • Prie griaučių jokių radinių nerasta.

  • Kapas Nr.4 buvo 54 cm. į šiaurės rytus nuo kapo Nr.3. Lavonas guldytas aukštielninkas, ištiestom kojom, galvą orientuojant į šiaurės vakarus (nukrypimas nuo šiaurės 60°). Kaukolė maždaug 60° pasvirusi į dešinę pusę. Viršutiniojo žandikaulio dešinė pusė atlūžusi ir nukritusi kiek į šoną, beveik ties pačiu kraštu. Tai rodo, kad kaukolės dalis, spaudžiama iš viršaus, atlūžo ir nukrito į tuštumą, kuri tebebuvo nepribirusi žemių, o taip galėjo būti tik karste. Dešinė ranka buvo sulenkta per alkūnę, o plaštaka gulėjo prie kaklo, kairioji sulenkta stačiu kampu ir plaštaka buvo prie dešinės rankos alkūnės. Griaučiai moters, 148 cm. ilgio, gerokai apnykę.

  • Prie galvos iš abiejų pusių kaukolės buvo po akmenuką. Analogiškai akmenukai buvo ir prie kojų galo.

  • Ant kaklo numirėlei buvusi keturių žalvarinių įvijėlių apvara. Ant dešiniosios rankos dilbio kaulų buvo siaurutė neornamentuota pusapvalio skerspjūvio juostinė apyrankė, o ant krūtinės-pilvo ribos, prie kairiosios rankos dilbio, skersai lavoną buvusi paguldyta ilgoka geležinė yla, kurios medinis kotelis buvo kairiojoje pusėje. Prie dešiniojo kelio, išorinėje pusėje, gulėjo perdegęs ir ugnies deformuotas tošinės dėžutės briaunos lankelio fragmentas, padarytas iš plonytės dvigubai sulenktos žalvarinės skardelės. Pastarasis dirbinėlis, sprendžiant pagal radimo vietą, turėjo būti karsto viduje.
    Kapas Nr.7 buvo pilkapio pietinėje pusėje prie pat antrojo akmenų vainiko krašto vidaus pusėje. Išlikę buvo tik kojų kaulai iki kelių. Likusi griaučių dalis buvo suardyta vėlesnės duobės, kurios žemėse buvo netvarkingai sumesti suardytos griaučių dalies kaulai. Iš nepajudintųjų kaulų galima nustatyti, kad lavonas gulėjęs aukštielninkas, orientuojant galvą į vakarus (9° nukrypimas į pietų pusę). Duobė 30 cm. gylio, sampilo žemėje. Prie griaučių liekanų radinių nerasta.

  • Kapas Nr.8 buvo tarp kapo Nr.7 ir pirmojo akmenų vainiko pietinio pritvaro. Kapas beveik visai suardytas kasant tą pačią duobę, kuri suardė ir kapą Nr.7. 30 cm. gylyje tarp dviejų akmenų buvo išlikę nejudinti tik abiejų pėdų kaulai. Iš jų galima spėti tik tai, kad numirėlis buvęs paguldytas galva į vakarus. Jokių dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.9 buvo rytinėje pilkapio pusėje tarp I-ojo ir II-ojo pilkapio akmenų vainikų. Iškasta per sampilą ir nejudintą gruntą 70 cm. pločio duobėje 50 cm. gylyje gulėjo 88 cm. ilgio vaiko griaučiai, orientuoti į pietų vakarus (43° nukrypę nuo vakarų). Duobės galvugalyje per visą duobės plotį buvo paskleistas 70x 30 cm dydžio degėsių sluoksnelis, kuris siekė 1- 0,5 cm storio. Griaučiai blogai išlikę, aukštielninki, galva pasvirusi ant dešiniojo šono, abiejų rankų dilbių kaulai gulėjo ant krūtinės, prie galvos ir prie kojų galo buvo padėta po du akmenis. Jokių dirbinių kape nerasta. Kapo duobės skirtingas gylis ir degėsiais nupiltas duobės galas kelia mintį, kad jisai gali būti vėlyvesnis už kitus šio pilkapio kapus.

  • Kapas Nr. 6 atsidengė pilkapio pietvakarių pusėje. Duobė kasta per antrąjį akmenų vainiką. Užsikastieji 9 akmenys iškelti ir sudėti dailiai ant pilkapio šlaito šalia kapo duobės. Duobėje, kurios gylis apie 45 cm ir siekė pilkapio pagrindą, buvusi palaidota 125 cm aukščio paauglė mergina. Griaučiai gulėjo aukštielninki, ištiesti, orientuoti galva į pietus (15° nuo pietų į rytus). Rankų padėtis liko nenustatyta. Prie galvos gulėjo vienas akmenukas, o prie kojų galo trys- du iš kraštų, o trečias po kulno kaulais.

  • Numirėlei prie kairiojo smilkinio, kojele galvoviršio link, į drabužį buvusi įsegta akinė segė, o ant kaklo uždėta žalvarinė trimitiniais galais antkaklė.

  • Kapas Nr. 5 buvo pilkapio pietiniame gale už antrojo akmenų vainiko. Šioje dalyje III- ojo akmenų vainiko jokių pėdsakų nebesimatė. Duobė iškasta pilkapio sampile; iki pilkapio pagrindo buvo 7 cm storio sampilo žemė. Griaučiai labai sunykę, vaiko virš 7 metų, orientuoti galva į pietus (nukrypimas į rytus 10°), aukštielninki, sudėtom ant krūtinės rankom. . Galvos gale yra po akmenuką iš abejų kaukolės pusių. Prie griaučių dešinės pusės krūtinės srityje pagal duobės kraštą sudėti į eilę dar 2 nedideli akmenukai.

  • Prie griaučių krūtinės srityje rasta akinė segė, o ant abiejų rankų dilbių kaulų po žalvarinę ovalaus skerspjūvio apyrankėlę.

  • Kapas Nr.10 buvo už akmenų vainikų pietiniame pilkapio pakraštyje. 30 cm. gylio duobėje rasti trys akmenukai: du - tarp žalvarinės trimitiniais galais antkaklės, o trečias - į rytus nuo šių. Nors griaučiai buvo visai sunykę, bet iš akmenų ir antkaklės padėties galima spręsti, kad čia buvo palaidotas vaikas galva į vakarus. Be antkaklės, spėjamos krūtinės srityje buvo rasta akinė segė.

  • Ugniavietė. Pilkapio pietrytiniame šlaite už 150 cm. nuo antrojo akmenų vainiko buvo užtiktos ugniavietės liekanos. Tarp ratu į sampilą suleistų penkių paplokščių akmenų buvo 40 cm. skersmens degėsių ir pelenų sluoksnelis. Jokių dirbinių nerasta.

  • Pavieniai radiniai. Be tų kuklių dirbinių, kurie rasti kapuose, pilkapio sampilo žemėse tikriausiai iš suardytų kapų rasta labai sunykęs lenktas peilis, akinės segės fragmentas ir vaikiška žalvarinė apvalaus skerspjūvio apyrankėlė. Šie daiktai gulėjo pilkapio rytinio šlaito žemių nuoplovose.

  • Iš pilkapio centro duobės išmestose žemėse rasta žalvarinė apyrankė pumpuriniais galais, kuri rodo, kad kasant duobę buvo suardytas vaiko kapas. O pilkapio viršaus miškožemio sluoksnyje rastas, matyt, buvęs pamestas žalvarinis prasilenkiančiais galais, sudėtingai profiliuotu viršumi žiedas.

  • Antrasis pilkapis, sprendžiant pagal jo įrengimą (koncentriniai akmenų vainikai su pritvarais) ir jame rastus dirbinius, turėjo būti supiltas I-ojo a. pabaigoje. Apie tai liudytų pilkapio centre esančio ankstyviausio, nors ir suardyto, kapo radinys - apyrankė pumpuriniais galais. Visi kiti kapai su akinėmis segėmis, įvijiniu antsmilkiniu, antkaklėmis trimitiniais galais skirtini jau II-ajam a..

IV-asis pilkapis

  • IV-asis pilkapis, pagal tai, kad jo akmenų vainikas prišlietas prie II-ojo pilkapio II-ojo vainiko šiaurės vakarų karšto, turėjo būti supiltas kiek vėliau už II- ąjį pilkapį.

  • IV-ojo pilkapio aukštis - apie 45-50 cm.. Jo centre degėsių plotelio nepastebėta. Akmenų vainikas vidaus pusėje - 275-340 cm. skersmens, išorėje - 345-385 cm. skersmens. Vainikas labai gražiai sukrautas. Akmenų viršūnės vienodo aukščio. Šiaurės ir vakarų pusėje akmenys sukrauti į vieną eilę, o pietų ir rytų pusėje - dviem eilėm. Iš viso į vainiką sudėtas 31 akmuo, iš kurių 1 didelis, o visi kiti vidutinio dydžio. Vienas akmuo iš antrosios eilės nuvirtęs išorinėn pusėn ant buvusio pilkapio pagrindo lygmens rodo, kad už vainiko sampilas nebuvo piltas.

  • Pilkapio šiaurinėje pusėje akmenų vainike paliktas 150 cm. pločio tarpas.

  • Akmenų vainiko vakarinėje dalyje, vidinėje pusėje iš nedidelių akmenukų padarytas pritvaras, kurio erdvė - 70x100 cm. Tačiau jame jokių kapo pėdsakų neaptikta. Nepastebėta kapų žymių nei pilkapio sampilo žemėje, nei už pilkapio vainiko. Tik prie akmenų vainiko išorinės pusės rasta šonu gulinti akinė segė ir rombo formos geležinis dirbinukas.

  • Pagal akinę segę ir pilkapio vainiko prišliejimą prie II-ojo, jau egzistavusio pilkapio, šį, IV-ąjį, pilkapį reikėtų datuoti II-ju a.

V-asis pilkapis

  • Prie IV-ojo pilkapio pietinio akmenų vainiko krašto buvo įrengtas V-asis pilkapis. Nors pilkapio paviršius atrodė neišraustas, bet tyrimo metu pasirodė, kad jisai jau gerokai iškasinėtas.

  • Pilkapis nuo pagrindo iki velėnos viršaus buvo 45 cm. aukščio,o jo sampilas tesiekė 57 cm. Ant pilkapio pagrindo buvo papilta degėsių, sumaišytų su perdegusiu smėlmoliu. Aplink jį iš akmenų sukrautas vainikas. Jo skersmuo vidaus pusėje siekė 520x700 cm., o išorėje - 620x820 cm. Dalį vainiko sudarė IV- ojo pilkapio vainiko dalis. Rytų pusėje akmenų vainikas iki pat IV-ojo pilkapio nepratęstas, paliktas 120 cm. skersmens tarpas. Vainikas krautas tik viena eile iš 8 labai didelių (100x80x80) ir 10 kiek mažesnių (80x50x50cm.) akmenų. Kai kur tarp akmenų palikti 10-20 cm. tarpai.

  • Prie akmenų vainiko išorinės pusės buvo trys pritvarai. Didžiausias pritvaras buvo pietvakariniame šone. Jis buvo sukrautas iš 10 didelių ir 1 mažo akmens. Vidaus erdvė buvo pusmėnulio formos, 415x65 cm. dydžio.

  • Vakarų pusėje buvo iš 12 mažų akmenų padarytas 100x70 cm. dydžio pritvariukas, kuriame buvo kapas Nr 8.

  • Rytų pusėje tarp šio ir II-ojo pilkapio 5 mažais, 8 vidutiniaais ir 7 dideliais akmenimis išgrįstastas laukas, nesujungtas su pilkapio vainiku. Jo erdvė buvo 150x268 cm. dydžio.

  • Pilkapio sampilui panaudota vietinė miškožemio ir smėlio žemė.

  • Tyrinėjimų metu pilkapyje atidengti 7 kapai arba jų apardytos liekanos ir 1 kapas rytų pritvare. Sprendžiant iš tuometinės kapavietės būklės, pilkapio centro kapas turbūt buvo suardytas iškasus didelę duobę, kuri apardė ir aplinkinius kapus Nr.3, 4, 5 ir 6.

  • Kapas Nr.1 . Pilkapio viduje prie vainiko vakarų krašto 30 cm. gylyje buvo atkasti 170 cm. ilgio vyro griaučiai. Numirėlis palaidotas galva į pietus (11° nukrypimas vakarų pusėn). Guldytas aukštielninkas, abi rankos sulenktos ir plaštakos sudėtos ant krūtinės, prie kaklo. Kojos tiesios per kelius, suglaustos. Griaučiai blogai išsilaikę.

  • Abiejose galvos pusėse padėta po akmenuką. Prie kojų iš dešinės pusės padėtas vienas, o iš kairės - du akmenys. Prie kairėje kaukolės pusėje buvusio akmens gulėjo geležinis lenktas peilis.

  • Kapas Nr.2 buvo šiaurinėje pilkapio dalyje, prie IV-ojo pilkapio akmenų vainiko išorinės pusės. 165 cm. ilgio griaučiai gulėjo 32 cm. gylyje galva į rytus (nukrypimas nuo šiaurės - 68°), 60° pasvirę ant kairiojo šono. Stuburo kaulai kiek išlinkę, kaukolė guli visai ant kairiojo smilkinio. Dešinė ranka nežymiai sulenkta per alkūnę, plaštaka uždėta ant dešiniojo dubens kaulo. Kairės rankos kaulai sunykę.

  • Prie galvos ir kojų iš abiejų pusių padėta po nedidelį akmenį. Po kairiuoju šlaunikauliu buvo pakištas pentinis kirvis. Jo pentyje išlikę puvėsiai rodo, kad į kapą jisai buvo įdėtas su kotu, kuris turėjo būti nukreiptas į kojugalį. Koks koto ilgis, sunku pasakyti. Tikriausiai jis nebuvo ilgesnis negu 52-56 cm., t.y. nesiekė karsto galo. Iš prirūdijusių kirvio apačioje puvėsių galima teigti, kad kirvis buvo įdėtas į karsto vidų.

  • Kapas Nr.3 buvo prie akmenų vainiko rytinio krašto 28 cm. gylyje. Griaučiai blogai išsilaikę, nenustatyto ilgio, gulėjo aukštielninki, orientuoti į šiaurės rytus (51° nukrypę nuo šiaurės). Ant kaklo buvo uždėta žalvarinė antkaklė buoželiniais galais. Akmenų prie griaučių nebuvo.

  • Kapas Nr.4 buvo 25 cm. gylyje, arčiau pilkapio centro. Dalis kapo suardyta kasant vėlesnę duobę. Išlikę tik šlaunikauliai ir abipus jų ties keliais buvę du akmenukai. Numirėlio galva orientuota į šiaurės vakarus (59° nukrypimas nuo šiaurės). Jokių dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.5 buvo 30 cm. gylio, į pietvakarius nuo kapo Nr.4. Po griaučiais, 8 cm. giliau, yra pilkapio pagrindas su anksčiau minėtais degėsiais. Griaučiai apardyti, išlikę tik šlaunikaulių galai. Galva orientuota į šiaurės vakarus (59° nukrypimas nuo šiaurės). Dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.6 buvo į šiaurę nuo kapo Nr.4. Tarp šių kapų iškastoje duobėje buvo nemažai pavienių kaulų. Sprendžiant iš palaidojimų tankumo ir tvarkos, čia galėjo būti du suardyti kapai. Kapas Nr.6 taip pat buvo suardytas. Iš išlikusių nejudintų pėdų, blauzdikaulių ir dešiniojo šlaunikaulio matosi, kad numirėlis guldytas 42 cm. gylio duobėje, galvą orientuojant tiesiai į šiaurės vakarus. Ties blauzdikauliais iš abiejų pusių buvo padėta po nedidelį akmenį (20x20x15 cm.). Duobėje su suardytais šio kapo kaulais rasta akinės segės smeigė.

  • Kapas Nr.7 buvo kiek labiau į rytus, tarp kapų Nr.6 ir Nr.2. Griaučiai beveik visai suardyti. Savo vietoje tebuvo tik kairysis šlaunikaulis, iš kurio padėties galima pasakyti, kad numirėlis gulėjo 43 cm. gylio duobėje, orientuotas galva į šiaurės vakarus (45° nukrypimas). Dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.8 buvo pilkapio vakariniame krašte, akmenų pritvare. Duobė 60 cm. pločio, 75 cm. gylio, iškasta grunte po pilkapio sampilu. Pritvaro akmenų apačia yra 17 cm. aukščiau už duobės dugną. Susidaro įspūdis, kad pritvaras buvo pastatytas prieš kasant duobę. Palaidotas vaikas. Lavonas guldytas aukštielninkas galva į šiaurę su visai nežymiu nukrypimu į vakarų pusę. Griaučiai labai sunykę. Prie jų nei akmenų, nei dirbinių nerasta.

  • Pilkapyje pavienių dirbinių, skirtinų tam pačiam laikotarpiui, nerasta. Pilkapio velėnoje rastas 6,1 cm. ilgio akmenukas su išskaldyta per vidurį įgniauža, kuris gali būti laikomas tinklo pasvaru, bet jis jau iš vėlesnių laikų, matyt, pamestas Ventos žvejų.

  • Pagal pilkapio įrengimo vietą ir kapuose rastus dirbinius (akinę segę), jis turėjo būti supiltas II-ajame a.2 Atskiri palaidojimai gali siekti ir III-ąjį a.

VI-asis pilkapis

  • Tik 150 cm. piečiau nuo V-ojo pilkapio buvo supiltas VI-asis pilkapis. Jo gražaus akmenų vainiko dalis iš 27 akmenų buvo išlikusi tik šiaurinėje ir šiaurės rytų dalyje. Kiti vainiko akmenys nurinkti, likę tik pavieniai smulkūs akmenukai, ženkliną vainiko buvimo vietą. Pagal tas liekanas nustatyta, kad vainiko vidaus skersmuo siekė 480 cm. Prie vakarinio pilkapio šono išlikę buvusio pritvaro pėdsakai, kuris buvęs sukrautas iš 3 didelių, 2 vidutinių ir 15 mažų akmenų.

  • Pilkapio centre ant pagrindo papiltas degėsių sluoksnelis.

  • Sampilas supiltas iš aplinkinio miškožemio su nežymiomis smėlio priemaišomis.

  • Pilkapyje aptikti tik keturi kapai.

  • Kapas Nr.1 buvo pilkapio centre 25-30 cm. gylio duobėje. Atkastos beveik sunykusių griaučių kairiosios blauzdos kaulų ir šlaunikaulio liekanos. Numirėlis guldytas aukštielninkas, galva į šiaurės vakarus (60° nukrypimas nuo šiaurės). Prie kojų iš abiejų pusių buvo padėta po nedidelį akmenį. Trečias akmuo buvo prie kairiojo dubens kaulo. Dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.2 užtiktas pilkapio šiaurės vakarų krašte prie akmenų vainiko. Numirėlis palaidotas 40 cm. gylyje galva į šiaurės vakarus (apie 60° nukrypimas nuo šiaurės). Griaučiai visai sunykę, tik jų kojų gale buvę du akmenys rodė kapo vietą. Dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.4 buvo labiau į vakarus nuo kapo Nr.1. Čia 25 cm. gylyje buvęs palaidotas vaikas, kurio griaučiai buvo beveik visai sunykę. Iš rastų dviejų akmenų ir tarp jų gulėjusios žalvarinės antkaklės trimitiniais galais galima pasakyti, kad numirėlis buvo paguldytas galva į vakarus. Daugiau dirbinių nerasta.

  • Kapas Nr.3 buvo jau už akmenų vainiko pietinio krašto. Numirėlis buvo palaidotas grunte iškastoje duobėje. Kapas visai suardytas vėliau iškasus kitą duobę ir ją primėčius nedidelių akmenų. Tarp griaučių liekanų jokių dirbinių nerasta.

  • Pavieniais radiniais pilkapis nepasižymėjo . Už pilkapio vainiko šiaurinio krašto sampilo nuoplovų dugne buvo rastas žalvarinis statinėlinis smeigtukas.

  • Pagal įkapes pilkapis datuotinas II-III a.

I-asis pilkapis

  • Už 6 m.į šiaurės vakarus nuo V-ojo pilkapio buvo pilkapis, mūsų vadintas pirmuoju. Šis pilkapis aukštesnis už jau minėtuosius. Jo aukštis siekė 70 cm. Centre iškasta 200x180 cm. skersmens ovali duobė.

  • Ištyrus šį pilkapį paaiškėjo, kad jo centre ant pagrindo buvo papilta apie 50 cm. skersmens 1-2 cm. storio degėsių sluoksnelis.

  • Akmenų vainikas tebuvo tik vienas. Jo vidaus skersmuo - 805x835 cm. Į vainiką buvo sudėti 47 akmenys. 8 iš jų labai dideli, didesni nei 100x80x80 cm., 6 akmenys buvo dideli ir 35 vidutiniai bei maži. Vainiko pietų gale buvo 100 cm. tarpas. Analogiškas tarpas buvo ir šiaurės rytų krašte.

  • Pilkapio vakariniame šone, prie vainiko išorinės pusės buvo iš 4 didelių akmenų padarytas pritvaras. Jo viduje nieko nerasta.

  • Pilkapis supiltas iš miškožemio su gausiomis smėlio ir žvyro priemaišomis. Sampile anglių nebuvo. Iš pilkapio vainiko išorėn buvo išvirtęs vienas didelis akmuo. Tai rodo, kad pilkapio sampilas buvo tik akmenų vainiko pusėje.

  • Pilkapyje rasta daug pavienių suardytų žmonių kaulų. Lokalizuoti pasisekė tik 3 kapus.

  • Kapas Nr.1 buvo pietrytinėje pilkapio pusėje, apie 40 cm. gylio duobėje. Numirėlis guldytas aukštielninkas, galva į šiaurės vakarus. Griaučiai blogai išsilaikę, todėl jų ilgis ir rankų padėtis liko nenustatyti. Prie galvos ir kojų iš abiejų pusių padėta po akmenuką. Už mirusiojo viršugalvio skersai padėtas geležinis įmovinis ietigalis be koto liekanų . Jo viršūnė buvo dešinėje numirėlio pusėje. Ant kaklo buvusi uždėta žalvarinė antkaklė kūginiais galais, o ant rankos užmauta žalvarinė juostinė apyrankė.
    Kapas Nr.2 buvo užtiktas jau suardytas prie pat akmenų vainiko šiaurės rytų krašto vidaus pusėje. Nejudintas buvo tik vienas akmenukas, gulėjęs prie numirėlio kojų 30 cm. gylyje. Iš kapo padėties galima pasakyti, kad numirėlis buvo guldytas galva į vakarus. Dirbinių nerasta.
    Kapas Nr.3 rastas tarp I-ojo ir III-ojo pilkapių. Jisai irgi visai suardytas. Abiejų rankų dilbio kaulai stipriai pažaliavę. Dirbinių nerasta.

  • Suardytų kapų žemėse rasti 6 pavieniai dirbiniai: didelis įmovinis kirvis, lenktas peilis, tiesus peiliukas be įkočio, dvi juostinės apyrankės siaurėjančiais galais ir profiliuotos segės lankelis.

  • Pagal radinius ir pilkapio struktūrą galima spręsti, kad jis yra vėlyvesnis už anksčiau minėtus pilkapius, tačiau remiantis profiliuotos segės lankeliu, jo supylimo laiku galima laikyti II-ąjį a. Kapas Nr.1 neabejotinai yra iš III-ojo a.

III-asis pilkapis

  • Tik už vieno metro į vakarus nuo I-ojo pilkapio pritvaro akmenų buvo trečiojo pilkapio vainikas. Jo skersmuo vidaus pusėje - 480x485, o išorinėje 590x610 cm. Vainiką sudaro 22 akmenys, iš kurių 5 labai dideli ir 15 didelių. Prie vainiko šiaurės rytų išorinės pusės iš 6 didelių akmenų padarytas pritvaras-lankas, atviras šiaurinėje pusėje. Pilkapio vakarų pusėje yra apie 3 m. tuščias, be akmenų, tarpas.

  • Akmenų vainiko viduryje, arčiau šiaurinio krašto, ant miškožemio pagrindo papiltas 100x80 cm. dydžio iki 4 cm. storio degėsių plotelis. Pilkapio sampilui panaudotas žvyringas miškožemis. Vakarų krašte pilkapio aukštis yra tik 30 cm., o tolyn į rytus palengva kyla, ir aukščiausias jo taškas yra 55 cm. virš rytinio akmenų vainiko krašto, kur jisai visai susilieja su I-uoju pilkapiu.

  • Tyrinėjimų metu pilkapyje nerasta nei kapų, nei pavienių dirbinių.

  • Sprendžiant iš bendros pilkapių chronologijos, šis pilkapis turėjo būti supiltas II-ajame, ar III- ajame a.

VII-asis pilkapis

  • Už 20 m. į vakarus buvo dar vienas, pats didžiausias, pilkapis. Jo skersmuo siekė 11,5 cm. Nuo pilkapio pagrindo iki aukščiausio taško - 75 cm. Viduryje buvo iškasta didelė 2x3 m. skersmens ovali duobė, kurios gylis siekė iki 60 cm., o tyrimo metu paaiškėjo, kad ji buvusi iki 100 cm. gylio. Iš duobės ant pilkapio miškožemio viršaus išmestose žemėse buvo nemaža pavienių žmogaus kaulų. Iš to matyti, kad kasant duobę buvo suardyta keletas kapų. Buvo suardyta ir dalis kapų ir pilkapio periferijoje.

  • Pilkapio akmenų vainikas nebebuvo ištisas. Tvarkingiau sudėtas buvo tik rytinis pilkapio lankas, šiaurės vakaruose buvo tik vienas labai didelis akmuo, o pietvakarių krašte tik 11 grupelėmis lanku sudėtų akmenų. Pilkapio pietryčių krašte buvo akmenų pritvaras į vidaus pusę, o rytų pusėje buvo nedidelis akmenų pritvaras, kuriame užtiktas kapas Nr.9. Ant pilkapio pagrindo degėsių nepastebėta. Sampilo žemė - miškožemis ir smėlis.

  • Kapas Nr.1. Pilkapio pietinėje pusėje 20 cm. gylyje užtikta kapo galvos galo liekanos. Numirėlis guldytas galva į pietų vakarus, aukštielninkas. Iš abiejų kaukolės pusių buvo padėta po akmenuką. Mirusiajam į kapą įdėta du įmoviniai ietigaliai, kurių vienas su briaunuota plunksna, įmovinis kirvis, skeliamasis akmuo, geležinė diržo sagtis ir antkaklė kūginiais galais. Griaučiai labai sunykę.

  • Kapas Nr.2 buvo šiaurinėje pilkapio pusėje 420 cm. atstumu nuo pilkapio centro. Griaučiai visai sunykę. Numirėlis palaidotas galva į vakarus. Ties kaukole, kairėje pusėje, buvęs akmenukas, ant kurio buvo sudėtos įkapės: skeliamasis akmuo, lenktas peilis, geležinė sagtis ir geležinė yla.
    Kapas Nr.3 buvo už 200 cm. į šiaurę nuo pilkapio centro. Išlikęs buvo tik galvos galas. Tarp dviejų akmenų gulėjo kaukolės liekanos, orientuotos į šiaurės vakarus (50° nukrypimas nuo šiaurės). Numirėlei ant kaklo buvusi uždėta apvara iš 5 žalvarinių karolių ir 8 žalvarinių įvijėlių. Daugiau radinių nerasta.

  • Kapas Nr.4 atidengtas šiaurės vakarų dalyje 50 cm. gylyje, už 200 cm. nuo pilkapio centro. Griaučiai sunykę. Numirėlio galva buvusi nukreipta į pietryčius. Prie kaukolės buvo vienas akmuo. Iš dirbinių rasta tik žalvarinė antkaklė kūginiais galais ir žalvarinė juostinė apyrankė, siaurėjančiais galais.

  • Kapas Nr.5 buvo už 340 cm. nuo pilkapio centro į pietus. 30 cm. gylyje buvo išlikusi nesuardyta kaukolė, orientuota į pietryčius ir kairėje jos pusėje du ietigaliai profiliuotom plunksnom. Prie kaukolės akmenų nerasta.

  • Kapas Nr.6 atidengtas už 315 cm. į šiaurės vakarus nuo pilkapio centro. 80 cm. gylio duobė iškasta grunte, per sampilą . Griaučiai sunykę. Numirėlis orientuotas į šiaurės vakarus (nukrypimas 49°). Kaukolės buvimo vietoje buvo du, o prie kojų galo - vienas akmuo. Už viršugalvio skersai duobės gulėjo lenktas peilis, kaklo vietoje - žalvarinė antkaklė kūginiais galais ir antkaklės viduje - žalvarinis statinelinis smeigtukas, kuris greičiausiai buvo įsmeigtas į mirusios plaukus.

  • Kapas Nr.7 buvo už 420 cm. į šiaurės rytus nuo pilkapio centro. Numirėlis laidotas per sampilą grunte iškastoje 70 cm. gylio duobėje. Duobės plotis prie dugno - 60 cm., o 30 cm. aukščiau - 75 cm. Ilgis nenustatytas. Duobes užpildo žemėse virš griaučių ir aplink griaučius papilta degėsių su stambokomis anglimis. Numirėlis guldytas aukštielninkas, galva į šiaurės vakarus (nukrypimas nuo šiaurės 24°). Ties dubens kaulais lavonas kiek palenktas. Viena (nenustatyta kuri) ranka buvusi uždėta ant pilvo galo, kitos rankos padėtis nenustatyta. Kojos ištiestos. Kaukolė gulėjo ant dešiniojo smilkinio. Griaučiai beveik visiškai sunykę. Prie jų akmenų nebuvo. Nerasta nė dirbinių.

  • Kapas Nr.8 buvo pilkapio pietrytiniame pakraštyje, 60 cm. gylio grunte iškastoje duobėje. Numirėlis guldytas galva į šiaurę (7° nukrypimas į rytus), aukštielninkas. Griaučiai beveik visai supuvę. Prie griaučių jokių radinių nerasta.

  • Kapas Nr.10 buvo pilkapio pietvakarių krašte, akmenų pritvaro viduje. Duobė iškasta iki miškožemio, apie 50 cm. gylio. Griaučiai beveik visai sunykę. Numirėlis guldytas galva į pietryčius. Prie galvos, kairėje pusėje, gulėjo du įmoviniai ietigaliai su puvėsių liekanomis pagal lavono šoną.Prie griaučių akmenų nebuvo.

  • Kapas Nr.9 (degintinis) atdengtas rytinio akmenų pritvaro viduryje, 60 cm. gylyje. Juosvai perdegę žmogaus kaulų trupiniai ir nemaži gabaliukai, iš kurių galima atpažinti kaukolės, šonkaulių ir galūnių kaulus, sumišę kartu su angliniais degėsiais, buvo papilti tiesiog ant lygaus kapo dugno į 50x30 cm. dydžio krūvelę, kuri centre buvo 5 cm. aukščio. Jokių dirbinių nerasta.

  • Ugniavietės duobė buvo pačiame pilkapio šiaurės rytų krašte, 70 cm. gylyje. Jos dugnas išgrįstas plokščiais akmenukais, kurių dauguma - iš vieno suskaldyto akmens. Duobės ilgis - 180, plotis - apie 150 cm. Ant akmenų buvo labai intensyvus degėsių sluoksnis su gausia ąžuolinių anglių priemaiša, siekęs iki 10-18 cm. storio. Degėsiai apipilti miškožemiu. Ugniavietėje jokių radinių nerasta.

  • Pavieniai radiniai suardytų kapų žemėse rasta nemažai. Vien tik geležinių įmovinių kirvių aptikta šeši vienetai. Greičiausiai nuo kirvio koto dirželio buvo rastosios vienos geležinės ovalios sagtelės pusė. Iš pilkapio surinkta 4 įmoviniai ietigaliai, kurių du su briaunuotom ir vienas su profiliuota plunksna. Ketvirtasis ietigaliukas, lauro lapo formos - labai mažas, tik 13,3 cm ilgio. Skyrium nuo kitų daiktų rastas vienas masyvokas tiesus peilis ir vienas skeliamasis akmuo lygiais, be išraižymų šonais. Iš papuošalų surinkta dvi plonos juostinės sveikos apyrankėlės ir trečiosios, siaurėjančiais galais, pusė, kiek deformuota laiptelinė segė su vienu laipteliu ir geležinis lazdelinis smeigtukas. Be to, rastas geriamojo rago briaunos cilindrinio apkalo fragmentas. Iš tų pavienių dirbinių matyti, kad šiame pilkapyje buvo suardyta ne mažiau kaip 7 kapai. Vadinasi, pilkapye buvo palaidota ne mažiau kaip 16 numirėlių. Pagal struktūrą ir rastuosius dirbinius pilkapis datuojamas III-IV a. Tai pats vėlyviausias šio kapinyno pilkapis.

Straipsnio II dalis:

1975 m. gruodžio 9 d.