VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

VIENARAGIŲ PILKAPIAI (1963 m. archeologiniai tyrinėjimai)

  • Pilkapiai yra Plungės rajone Labardžių apylinkėje Vienragių kaime už dviejų kilometrų nuo Žemaičių plento ir Tverų vieškelio kryžkelės, 20 m. į pietvakarius nuo Roko Montvido sodybos.

  • Pilkapiai jokioje archeologinėje literatūroje anksčiau nebuvo minėti. Juos surado Juozas Mickevičius 1944 m., o 1957 m. kovo 9 d. Kretingos rajono laikraštyje „Stalinietis” išspausdino straipsnelį, kuriame pateikė pilkapių skaičių ir paminėjo atsitiktinai rastus dirbinius.

  • Šiuo metu pilkapiai yra „Keturių komunarų” kolūkio arklių ganykloje. Jie apaugę medžiais (pav. 1). Ganykloje matyti aštuonių pilkapių kalvelės, kurios viena nuo kitos yra 1,5-5 m. atstumu (pav. 2). Tik vienas pilkapis, esantis toliausiai į rytus, yra už 10 metrų nuo pilkapių grupės. Arčiausiai prie pilkapių gyvenąs R. Montvidas tvirtina, kad senovėje pilkapių buvę daugiau, dalis jų buvo sunaikinta ariant dirvą pietiniame ganyklos pakraštyje, kurioje buvo akmeningi žemės ploteliai. Dabar akmenys iš ten nurinkti ir panaudoti kolūkio pastatų statybai.

  • Išlikę 8 pilkapiai yra apnaikinti. 1936 m. tiesiamam Žemaičių plentui iš jų buvo išrinkta 30 m3 akmenų. Taip beveik visi akmenų vainikai buvo sunaikinti. Jų vietoje liko tik įdubimai, sudarą griovius, pagal kuriuos dar galima atsekti vainikų vietas.

  • Vėliau arčiausiai sodybos esančiame VIII pilkapyje buvo iškasta duobė - slėptuvė, o kituose trijuose pilkapiuose įrengti apie 0,5 m gylio bulvių kaupai, kurie būdavo apmetami pilkapio sampilo žemėmis. Šių pilkapių akmenų vainikų pėdsakų jau neberandama.

  • Kiek mažiau apnaikinti tik 4 pilkapiai - I, II, IV, VII.

  • 1963 m. liepos mėn. 1-16 d. Telšių kraštotyros muziejus ištyrė tris pilkapius - I, IV ir VII.

Pilkapių įrengimas

  • Pilkapiai supilti lygioje vietoje, kuri nežimiai kyla nuo šiaurės vakaruose esančių rūdingų šaltinių ir pelkių. Jie yra vienas šalio kito, panašiai kaip ir Visdergių-Papelkių pilkapiai (L. A. B. p. 160) Tarp pilkapių tera tik 0,5-5 m. atstumas.

  • Ištirtieji 3 pilkapiai gana vienodi. Prieš pilant pilkapį ant žemės buvo papiltas degėsių sluoksnis. Galimas dalykas, kad čia buvo atliekamos tam tikros apeigos su ugnimi ir degėsių ploteliai liko nuo laužaviečių. Degėsių ploteliai aptikti visų ištirtų pilkapių pagrinde ( pav. 3, 4 ir 5). Apie jų buvimą VIII-ame pilkapyje užsimena ir J. Mickevičius. Ploteliai yra beveik apvalios formos, vienodo dydžio ir storio. I pilkapyje - 4 m. skersmes, 1-2 cm. storio, VIII pilkapyje - 2, 8-3 m. skersmens, 1-2 cm. storio, o IV pilkapyje - 4 m. skersmens, storis vietomis siekė net iki 10 cm. Tarp degėsių pasitaiko daug anglių. Nustatyta, kad IV pilkapyje buvo ąžuolinių, pušinių ir beržinių anglių.

  • I-ojo pilkapio planas ir pjūviaiAnt šių degėsių plotelių piltos pilkapių sampilo žemės. I ir VII pilkapiuose degėsių ploteliai atsidūrė pačiame pilkapio centre, centrinio akmenų vainiko viduje, o IV pilkapyje jis liko šiauriniame pilkapio krašte, kur jį per vidurį kerta centrinis akmenų vainikas. 

  • Pažymėtina, kad I pilkapio degėsių plotelyje rasta susilydžiusi, stikliškai blizganti žalsvai pilka gargažė.

  • I pilkapio pietiniame krašte po išoriniu akmenų vainiku nejudintame grunte, užtikta ovalios formos 100x160 cm. dydžio, 25 cm. gylio apvaliadugnė duobė (pav. 3).

  • Ji buvo užpildyta vien tik degėsiais su smulkiais anglių trupiniais ir pelenais. Atrodo, kad ji buvo naudota prieš pilant pilkapį ir nieko bendro su pilkapiais neturi, nes panašių duobių neaptikta kituose pilkapiuose. Pilkapių sampilai pilti iš vienodo molio, su nežymiomis juodžemio priemaišomis, kurios trukdo susekti atskirų kapų pėdsakus. Sampilo žemėse pasitaiko nemažai pavienių anglių trupinių ir įvairaus dydžio akmenų, kurie randami įvairiame gylyje. Pilkapių sampile esančios anglys yra smulkios ir tik pavieniais trupiniais išsimėčiusios po visą sampilą. Pilant pilkapį taip jas išbarstyti būtų neįmanoma. Aš manau, kad jos pateko į pilkapio sampilą atsitiktinai, pilant pilkapį iš lydimo žemių, kuriose anglys yra išdeginto miško liekanos. Jeigu tai būtų tiesa, tai remiantis pilkapių ir jų aplinkos paviršiumi galima spręsti, kad pilkapiai buvo supilti lydimo šiaurės rytų arba šiaurės vakarų pakraštyje.

  • I pilkapio sampilas (pav. 3) buvo taisyklingos apvalios formos, 14 m. skersmens ir 80 cm. aukščio. IV pilkapis buvo 14 m. skersmens ir 70 cm. aukščio, o VII, mažiausias iš visų pilkapyno pilkapių - 12 m. skersmens ir tik 60 cm. aukščio. Kiti, neištirtieji, pilkapiai irgi panašaus dydžio.

  • Svarbiausią pilkapių įrengimo dalį sudaro akmenų vainikai. Nors jų akmenys tiriamuose pilkapiuose buvo ir labai aprankioti, bet vis dėlto pasisekė nustatyti, kad kiekvienas ištirtas pilkapis turėjo po du koncentrinius akmenų vainikus.

  • Išorinis vainikas, ėjęs pagal pilkapio pakraštį buvo sudėtas ant nejudinto žemės grunto, greičiausiai prieš pradedant pilti žemes į pilkapio sampilą.

  • Išlikę IV pilkapio vainiko fragmentai duoda visą šio pilkapio išorinio vainiko vaizdą (pav. 6). Jis buvo apie 6 m. skersmens vidaus pusėje ir ėjo 150-160 cm. atstumu nuo centrinio akmenų vainiko. Jo apačią sudarė dvi eilės akmenų. Akmenys nemaži, bet vieno žmogaus pakeliami. Tačiau buvo keletas ir tokių akmenų, kurių vienas žmogus pakelti negalėtų. Ant šios dvigubos akmenų eilės, kuri buvo apie 40-50 cm. pločio, viršaus buvo uždėta dar viena akmenų eilė (pav. 7). Taip akmenų vainikas siekė iki 60 cm. aukščio.

  • VII-ojo pilkapio planas ir pjūviaiAtrodo, kad taip pat buvo padarytas ir I pilkapio išorinis akmenų vainikas. Čia buvo išlikę tik apatinių dviejų akmenų eilių vainiko fragmentai. Kadangi kai kurie didieji akmenys siekė net iki 60 cm. aukščio, tai manyčiau, kad ant žemųjų akmenų buvo uždėta dar viena akmenų eilė.

  • VII pilkapio išorinio akmenų vainiko pėdsakų nepasisekė užtikti. Tačiau aš manau, kad jis buvo ir šiame pilkapyje. Nuo centrinio akmenų vainiko iki pilkapio papėdės buvo apie 3 metrus. Be to, kapas Nr. 4 buvo už centrinio vainiko ribų. O mirusieji, kiek žinoma, laidoti tik akmenų vainikų vidaus pusėje. Be to, šiauriniame pilkapio pakraštyje už 2,3 m. nuo centrinio vainiko buvo užtikti du dideli suglausti akmenys. Mano nuomone, tai buvo išorinio akmenų vainiko akmenys, pagal kuriuos sprendžiant, vainikas turėjo būti 8-9 m. skersmens. Vainikų tradicijos nykimas, užfiksuotas Kurmaičiuose, rodo, kad nyko centriniai, o ne išoriniai akmenų vainikai.

  • Supylus pilkapį iki 10-12 cm. aukščio, jo centre iš akmenų dėtas centrinis akmenų vainikas. Centrinių akmenų vainikų liekanos pastebėtos visuose ištirtuose pilkapiuose. Ryškiausi pėdsakai buvo I pilkapyje. Iš griovio ir likusių vainiko fragmentų nustatyta, kad jis buvo 5,5 m. skersmens. Vainiko apačioje buvo dvi eilės akmenų, kurios sudarė apie 40-50 cm. pločio juostą.

  • Kai kurie stambesnieji akmenys siekė iki 50 cm. aukščio. Iš to spręstina, kad ant žemųjų akmenų dar buvo uždėta viršutinė akmenų eilė. Toks pat dvieilis 4,5-5 m. skersmens centrinis akmenų vainikas buvo ir VII pilkapyje. Jo aukščio nustatyti nebuvo galimybės. Mažiausiai galima pasakyti apie IV pilkapio centrinį akmenų vainiką, nes čia visi akmenys buvo išrinkti. Iš išlikusio griovio matėsi, kad vainikas turėjo būti tik 2 m. skersmens.

  • Iki šiol ištirtuose I-IV a. pilkapiuose buvo susidurta tik su vienu akmenų vainiku pilkapio pakraštyje. Su dviem ir trimis akmenų vainikais susiduriama tik ankstyvojo geležies amžiaus pilkapiuose. Šiuo atžvilgiu būdingi Kurmaičių ir Egliškių pilkapiai. Vienragių pilkapių akmenų vainikai visiškai panašūs į jų akmenų vainikus. Tai rodytų pilkapių ankstyvumą, tada tebebuvo laikomasi V-I a. pr. Kr. tradicijų. Šių tradicijų laikymąsi patvirtina ir taip vadinamieji vainikų spinduliai. IV pilkapyje toks labai ryškus akmenų spindulys ėjo nuo išorinio akmenų vainiko į pietvakarius iki pat pilkapio krašto ir užsibaigė didžiuliu, dviejų vyrų nepakeliamu, 80x80x60 cm. dydžio akmeniu (pav. 8). Akmenys čia sudėti lygiai taip pat, kaip ir išorinis akmenų vainikas, t. y. dvi akmenų eilės apačioje ir viena eilė virš jų. Spindulio ilgis - 2,7 m.

  • Antras panašus IV pilkapio išorinio vainiko spindulys ėjo į šiaurės vakarus. Jo ilgis siekė 2 m., ir jis buvo sukrautas iš vidutinio dydžio akmenų, sudėtų į vieną tiesią eilę (pav. 9).

  • Panašus spindulys buvo ir I pilkapyje, ėjęs į pietus nuo centrinio vainiko. Čia didoki akmenys dėti vienon eilėn, paliekant tarp jų 15-8 cm. tarpus.

  • Atskirai noriu paminėti reiškinį, užtiktą IV pilkapyje. Čia tarp dviejų iškilusių išorinio akmenų vainiko fragmentų pietvakarių pusėje buvo 3,5 m. tarpas, kuriame nebuvo akmenų, ir jų buvimą įrodančio griovio pėdsakų. Šiame tarpe buvo kapas Nr.4. Neįtikėtina, kad akmenų vainikas būtų, mirusįjį laidojant, nuardytas ir akmenys kur nors nunešti. Be to, nuo vakarinio vainiko galo eina akmenų vainiko spindulys. Aš manyčiau, kad išorinis akmenų vainikas nebuvo sujungtas, o buvo paliktas tarpas - vartai.

  • Prie pilkapių įrengimo reikia priskirti ir akmenų atatvarą, pastebėtą I pilkapyje (pav. 10). Ji buvo šiauriniame pilkapio gale, padaryta iš akmenų eilės. Atatvara lanku ėjo nuo išorinio akmenų vainiko į vidaus pusę ir sudarė 1,5x4 m. dydžio ovalią tuštumą, kurioje nieko nepastebėta.

  • To paties pilkapio šiauriniame pakraštyje tarp akmenų vainiko buvo iš nedidelių paplokščių akmenų suklotas 60x80 cm. dydžio grindinukas. Antras toks pat lygiu paviršiumi grindinukas buvo to paties pilkapio pietvakarinėje dalyje, centrinio akmenų vainiko vidaus pusėje tokiame pačiame lygyje, kaip ir akmenų vainiko pagrindas. Kituose pilkapiuose panašių grindinių neužtikta.

  • Pagaliau paminėtinos atskiros akmenų sankaupos, buvusios už išorinio akmenų vainiko. Jos pastebėtos I ir IV pilkapiuose. Po 15-20 vidutinio dydžio akmenų sumesta ant nejudinto grunto. Kokio nors derinio nesudaro. Žemėse prie jų nieko nepastebėta.

Laidosena

  • Tyrinėjimų metu aptikti 9 atskirų palaidojimų pėdsakai IV ir VII pilkapiuose po 4 kapus ir dar vienas kapas I pilkapyje. Atskiru palaidojimu galima laikyti ir J. Mickevičiaus aprašytąją radinių vietą VIII pilkapyje.

  • Visi kapai yra pilkapių sampilinėse žemėse. Mirusieji daugiausiai laidoti nedeginti. Tik du kapai gali būti laikomi degintiniais, nors jokių sudegusių kaulų gabaliukų nerasta. Visi kapai 44-65 cm. gylyje.

  • Nedegintiniai palaidojimai labai sunykę, griaučių nerasta. Sampilo žemėse duobių kontūrų nustatyti nepasisekė. Apie atskirus kapus galima spręsti tik iš duobės dugne esančius radinius, jų išdėstymo tvarką bei kitus pėdsakus.

  • Duobės dugne buvo 180-175 cm. ilgio ir 60-100 cm. pločio. Jų kryptis įvairi. Nustatyta, kad IV pilkapio kapų Nr.1 ir 4 palaikai buvo galvomis į šiaurės vakarus, kapo Nr.2 - galva į šiaurę, o kapo Nr.3 - į šiaurės rytus. VII pilkapio kapo Nr.3 griaučiai buvo paguldyti galva į pietvakarius. Visuose šiuose 5 kapuose, sprendžiant pagal įkapes, buvo palaidoti vyrai. Kitų kapų krypties nustatyti nepasisekė.

  • Karstų pėdsakų nerasta. Duobės dugne, spėjamoje griaučių galvos srityje keturiuose kapuose rasta po du akmenis. Dubens ir kojų srityje po vieną akmenį rasta tik IV pilkapio kape Nr.4 (pav. 11).

  • Griautiniuose kapuose įkapės išdėstytos maždaug vienodai. Antkaklės yra tarp galvos srityje buvusių akmenų, bet kiek toliau į duobės centrą. Tai atitinka kaklo padėtį. Apyrankės yra kiek toliau į kapo centrą, už kelių centimetrų nuo antkaklių. Tai rodytų, kad mirusiojo rankos būdavo sulenktos ir padėtos ant krūtinės.

  • Visos segės rastos mirusiojo krūtinės srityje. Ietigaliai rasti dviejuose kapuose ir abiem atvejais jie buvo ant akmens prie mirusiojo galvos: VII pilkapio kape Nr.3 buvo kairėje galvos pusėje, o IV pilkapio kape Nr.1 - dešinėje (pav. 12).

  • Kirvis dėtas dvejopai. Tie kirviai, kurių įmovose nepastebėta puvėsių, dėti skersai už galvos ašmenimis horizontaliai arba statmenai (pav. 11).

  • IV pilkapio kapuose Nr.2, 3 ir VII pilkapio kape Nr.4 kirvių įmovose pastebėta puvėsių. Tai rodo, kad kirviai į kapą dėti su kotais. Ant jų visų ašmenų, prie rūdžių, pastebėti stambių kaulų pėdsakai, kurie ėjo išilgai ašmenų. Tai rodytų, kad šiuose kapuose kirvis buvo padėtas mirusiojo kojų srityje, ašmenys pakišti po dešiniąja koja (pav. 13). Taip pat prie blauzdos padėtų kirvių, kuriuos mirusieji laikė rankoje už koto, rasta Visdergių-Papelkių pilkapiuose.

  • Atskiras reiškinys yra įvairūs akmenų padėjimai. IV pilkapio kape Nr.2 du dideli akmenys, net 50 cm. aukščio, buvo padėti vienas prie kito ant duobės dugno kojų gale (pav. 13). IV pilkapio kape Nr.4 sampilo žemėse, 10 cm. virš dugno, duobės pakraščiuose buvo sudėti 8 akmenys. VII pilkapio kapas Nr.4 buvo apdėtas ištisu akmenų aptvarų, kurį sudarė 15 įvairaus dydžio akmenų. Aptvaras sudarė 140 cm. ilgio ir 80 cm. pločio keturkampį suapvalintais kraštais. Tame pačiame VII pilkapyje, pagal kapo Nr.3 pietrytinį kraštą buvo sudėta 7-ių vidutinio dydžio akmenų eilė.

  • Atskirų kapų apdėjimo keliaaukščiu akmenų žiedu paprotys aptinkamas ankstyvojo geležies amžiaus pilkapiuose, pvz., Egliškių pilkapyje. Šio papročio liekanos Vienragiuose taip pat rodo jų ankstyvumą, nepakitusius kai kuriuos laidosenos papročius.

  • Degintiniai palaidojimai užtikti tik du ir abu VII pilkapyje. Pagal įkapes jie skirtini moterims. Stebėtina, kad nerasta nė vieno vyro degintinio kapo. Pažymėtina dar ir tai, kad kapas Nr.2, nors ir degintinis, bet yra vėlyvesnis už nedegintinį kapą Nr. 3, nes jis yra supiltas virš minimo kapo galo. Iš čia galima spręsti, kad abu laidojimo būdai egzistavo tuo pačiu metu. Degintinių kapų duobės seklesnės. Nr.1 buvo 44 cm., o kapas Nr.2 48 cm. gylio (po juo buvo ankstyvesnis kapas Nr.3 60 cm. gylio).

  • Kapas Nr.1 buvo supiltas į 40 cm. skersmens (prie dugno) apvaloku dugnu duobutę. Pažymėtina, kad supiltoje į duobutę žemėje nepastebėta nė menkiausio perdegusio kaulo trupinėlio. Tai buvo švari, balkšva, panaši į pelenus žemė. Joje nebuvo net anglių. Manyčiau, kad tai į miltus sutrupintų perdegusių kaulų liekanos. Ši peleninės žemės krūvelė buvo papilta ant pilkapio sampilo žemės, iškastos duobės dugne. Į viršų krūvelė siaurėjo. Jos storis siekė 10 cm. Krūvelės centre, pačiame viršuje buvo sudėtos įkapės: dvi antkaklės, kurių viena trimitiniais, o kita buoželiniais galais ir juostinė apyrankė apvaliais galais. Įkapės buvo sudėtos tarp dviejų nedidelių akmenukų, kurie irgi buvo uždėti ant minėtų peleninių žemių viršaus. Tarp akmenukų buvo 20 cm. tarpas.

  • Degintinis kapas Nr.2 taip pat buvo iš analogiškos peleninės žemės. Ji buvo išpilta plonu sluoksneliu maždaug 150-180 cm. skersmens duobėje, kurios kontūrų nustatyti nepasisekė. Duobės pietrytiniame gale iš tos pačios žemės buvo supiltos dvi krūvelės: viena jų buvo 25 cm. skersmens, o antra 20 cm. skersmens ir abi vienodo 8 cm. aukščio. Ant abiejų krūvelių viršaus buvo po vieną vaikišką juostinę apyrankę. Ant mažesniosios krūvelės vakarinio krašto buvo uždėtas vienas 15x20x15 cm. dydžio akmenukas, o ant didesniosios pietryčių krašto - trys kiek mažesni akmenukai. Tarp krūvelių buvo 40 cm. atstumas ir tame tarpe kiek toliau į rytus buvo įkočiu įsmeigta nesudeginta geležinė yla, kurios medinio koto liekanos buvo pastebėtos ylos apatinėje dalyje.

  • J. Mickevičius, aprašydamas VIII pilkapį irgi mini „balto smėlio” sluoksnelį. Ar nebuvo ir ten ta pati peleninė žemė, kurioje buvo surastos moters kapui būdingos įkapės.

  • Keletas žodžių pasakytina apie kapų išsidėstymą pilkapiuose. Kiekvieno pilkapio centre buvo po griautinį kapą. VII pilkapio kapas Nr.3 (buvęs pilkapio centre) buvo tiesiog ant pilkapio dugno degėsių sluoksnio ir nežinia, ar jis buvo įkastas, supylus pilkapį, ar palaikai paguldyti prieš pilant pilkapį. Visi kiti kapai tikrai kasti jau supiltame pilkapyje.

  • Centrinio vainiko viduje tebuvo tik po du kapus, kiti kapai buvo plote tarp vainikų, išskyrus IV pilkapio kapą Nr.4, kuris buvo, kaip aš manau, išorinio akmenų vainiko vartų plote.

  • Už išorinio akmenų vainiko kapų su įkapėmis neužtikta.

Radiniai

  • Pilkapiuose nėra daug radinių. Surinktieji padeda tiksliai datuoti pilkapius, nemažai ką pasako apie to meto gyventojų verslą ir buitį. Žemiau pateikiama lentelė duoda apytikslę radinių charakteristiką.

Pilkapis I IV V VII VIII Viso:
Kapas 1 ats 1 2 3 4 ats 1 2 3 4 ats.
Lytis V  – V V V V  –  M M V V M
Kirviai įmovin. 1 1 1 1 1 1 1 1 8
Peiliai lenkti 1 1 2
Ylos 1 1
Ietigaliai įmov.  1 1 2
Antkaklės buožel.  1 1 2
             trimitinės 1 1 1 3
Karoliai žalvarin. 1 1
Segės akinės 1 1 2
           skydelinės 1 1 2
Smeigtukas žitinis 1 1
Apyrankės aps.sk. 1 1 3
            juostinės 1 2 3
Diržo sagtis 1 1
Drabužių liekanos 1 1 2
Susilydęs stiklas 1 1

Darbo įrankiai

  • Gausiausią darbo įrankių grupę sudaro įmoviniai kirviai. Jų rasta net 8. Būdinga, kad iš septynių spėjamų vyrų kapų kirviai buvo rasti šešiuose kapuose. Atrodo, kad kirvis buvo būtinas kiekvieno vyro įrankis ir, matyt, tai buvo susiję su lydiminės žemdirbystės plėtojimusi. Vienragių pilkapių kirviai yra nedideli, tiesūs, siaurais ašmenimis (pav. 15:3, pav. 18:1-3). Labiausiai paplitę buvo kirvii su 16,5 cm ilgio ir 4,7 cm pločio ašmenimis. Kaip jau minėta, dalis kirvių į kapą buvo dėti su kotais ir įmovose išliko jų aprūdiję puvėsiai. Ryškiausi koto pėdsakai buvo rasti IV pilkapio kape Nr.3 (pav. 18:3). Kirvio įmovoje buvo išlikęs ąžuolo medžio kotas su šerdimi centre ir 18 metinių rievių fragmentais, kuris prie pat įmovos galo beveik stačiu kampu buvo nukreiptas ašmenų kryptimi. Greičiausiai šis kotas buvo pagamintas iš jauno dvišakio ąžuoliuko; viena šaka buvo įkalta įmovon, o kita, ilgesnė, atstojo rankeną. 

  • Poroje vyrų kapų (I pilkapio kape Nr.1 ir VII pilkapio kape Nr.4) rasti taip vadinami išlenkti peiliai (pav. 19:1-2). Tai gana savotiški, nedideliais, trumpais įkočiais, su išlenktais vidaus pusėn ašmenimis įrankiai. Prie vieno jų (pav. 19:2) buvo išlikę medinio koto pėdsakai, iš kurių matosi buvusio koto kryptis, sudaranti tarp koto ir ašmenų apie 140 laipsnių kampą. Kadangi išlenktieji peiliai rasti vyrų kapuose kartu su kirviais, manyčiau, kad tai buvo vyrų įrankis, naudojamas lydiminės žemdirbystės darbuose.

  • Iš moters darbo įrankių terasta tik viena geležinė yla, kurios abu galai nulaužti ir tikslus ilgis nenustatomas. Savotiškai įdomu, kad Vienragiuose nerasta kitur taip dažnai aptinkamų tiesių peilių, kurie tuo metu buvo dedami tiek į vyrų, tiek į moterų kapus.

  • Ginklai. Iš ginklų teaptikti tik du geležiniai įmoviniai ietigaliai (pav. 14:1 ir pav. 16:4). Jie, nors ir neilgi, bet turi platoką plunksną, panašūs į žalvario amžiaus ietigalius. Abu ietigaliai datuojami I-II a., nes prie vieno rasta akinė, o prie kito skydelinė segė.

  • Papuošalai labai sunykę, tik dalį jų pasisekė surinkti ir pargabenti į muziejų, bet iš atlikto dirbinių fiksavimo kasinėjimų metu matosi jų formos.

  • Galvos papuošalų neužtikta. Iš kaklo papuošalų rastos tik keturios antkaklės. Dvi buoželiniais galais (pav. 16:1, pav. 17:3) ir dvi trimitiniais galais (pav. 15:2 ir 17:2). Dar viena antkaklė trimitiniais galais J. Mickevičiaus buvo rasta VIII pilkapyje. Buoželinės antkaklės padarytos iš plonos apvalios žalvarinės vielos, jų galuose yra pusrutulio formos buoželės, kurių pakraščiuose įbrėžti aplink einantys grioveliai, o viršus puoštas dvigubais,buoželės viršuje susikryžiuojančiais grioveliais.

  • Antkaklės trimitiniais galais yra ankstyvojo tipo, t. y. su nežymiai storėjančiais galais. Viena jų ornamentuota tik skersais ranteliais, o kita tokiais pat ranteliais ir akutėmis. J. Mickevičiaus rastos antkaklės ornamentika man nežinoma, bet iš aprašymo atrodo, kad tai to paties tipo antkaklė.

  • VIII pilkapio suardytame kape J. Mickevičius rado žalvarinį karolį.

  • Kasinėjimų metu terasta tik viena ritinio smeigtuko galvutė, kuri buvusi su geležine smeige (pav. 19:3). Smeigtukas priklauso ritinių smeigtukų ankstyvajam tipui. Jis rastas pirmojo pilkapio sampilo žemėse po centrinio akmenų vainiko akmenimis. Prie kapo įkapių jo negalima priskirti, nes neįtikėtina, kad po centriniu akmenų vainiku būtų buvęs kapas. Greičiausiai jis buvo atsitiktinai nulaužtas ir pamestas asmens, krovusio centrinį akmenų vainiką.

  • Trijuose vyrų kapuose rasta po vieną segę. Dvi iš jų yra akinės (pav. 14:2, pav. 15:4) ir viena skydelinė (pav. 16:3). Dar vieną skydelinę segę VIII pilkapio moters kape rado J. Mickevičius. Vienos akinės segės (IV pilkapio kape Nr.1) lankelis neornamentuotas, o kojelė papuošta šešiomis akutėmis. Antrosios segės lankelis puoštas dviem lygiagrečiai einančiais grioveliais, o kojelė penkiomis akutėmis. Rastoji skydelinė segė buvo labai grakščių formų. Jos kojelė pusapvalio skerspjūvio, įvija atvira. Kojelės lankelis ornamentuotas trimis išilgais grioveliais, o jų sudaryti 2 gūbreliai įkapoti skersiniais ranteliais. Skydelis prie įvijos briaunoje turi 2 griovelius, o antrasis skydelis prie kojelės galo - tik vieną. J. Mickevičiaus rastos skydelinės segės lankelis taip pat buvo ornamentuotas trimis grioveliais, o pačiame viršuje iš abiejų šonų buvo įspausta po tris akutes, sudarančias trikampius. VII pilkapio kape Nr.3 kartu su skydeline sege buvo rasta geležinė trapecijos formos sagtis (pav. 16:2). Ji buvo rasta mirusiojo kaklo srityje.

  • Tyrinėjimų metu rastos 5 apyrankės. IV pilkapio kape Nr.1 rasta apyrankė (pav. 14:3) yra apvalaus skerspjūvio, jos galai puošti 8 skersais, aplink išsidėsčiusiais ranteliais, o per pačią apyrankę eina trys poros griovelių su skersiniais įkapojimais. To paties pilkapio kape Nr.4 rasta apyrankė skiriasi tik tuo, kad tarp griovelių porų yra dvi eilės akučių (pav. 15:1). Analogišką akinę apyrankę rado J. Mickevičiaus VIII pilkapyje.

  • Kitos 3 apyrankės yra juostinės, užapvalintais galais (pav. 17:1). Jų galai puošti skersiniais, aplink išsidėsčiusiais grioveliais, o viršumi išilgai eina 3 arba 5 grioveliai, kurių tarpuose iškapoti įkirtimai. Juostinės apyrankės rastos degintiniuose kapuose. Dvi jų vaikiškos, mažos.

  • Prie apvalaus skerspjūvio apyrankių rasta drabužių liekanų. Tai audiniai iš vyrų kapų, greičiausiai nuo drabužių rankovių. Abu audiniai austi iš 0,7 mm. storio nesuktų siūlų. Audinio raštas paprastas - dvinytis. Vienas jų (IV pilkapio kape Nr.4) yra iš vilnonių, o antrasis (IV pilkapio kape Nr.1) iš pluoštinio augalo siūlų.

  • Pagal rastus dirbinius šio pilkapyno I, VII ir VIII pilkapius galima datuoti II-III a., o IV pilkapį - I-II a.

  • Ankstyviausi iki šiol tyrinėti senojo geležies amžiaus Visdergių ir Paviekių pilkapiai, datuojami II a., turi labai daug panašumų su Vienragių pilkapiais. Bet yra ir skirtumų. Minėtuose pilkapiuose nėra dviejų koncentrinių akmenų vainikų, nėra nuo vainiko nutiestų spindulių ir atskiri kapai neapdėti akmenimis. Šie reiškiniai iki šiol buvo sutinkami tik ankstyvojo geležies amžiaus pilkapiuose. Kol mes dar neturime ištirtų pilkapių, datuojamų I šimtmečiu, sunku pasakyti, kokios įkapės ir laidojimo tradicijos tada vyravo. Aš manyčiau, kad Vienragių pilkapiai turėtų būti datuojami I-II a.

Išvados

  • 1. Vienragių pilkapiai, sprendžiant pagal jų įrengimą ir laidoseną, yra pereinamojo tipo iš ankstyvojo geležies amžiaus į gimininės santvarkos irimo laikotarpį (senąjį geležies amžių). Remiantis radiniais ir pilkapių įrengimo ypatybėmis, IV pilkapis datuotinas I, o I, VII ir VIII pilkapiai - I-II a.

  • 2. Pilkapiuose vyrų palaikai laidoti nedeginti, o moterų deginti.

  • 3. Laidosenos atžvilgiu pilkapiai būdingi Vakarų Lietuvai.

  • 4. Vienragių pilkapių radiniai yra būdingų toms vietoms formų.

1963 m. spalio 28 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA"
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt