VARNIŲ KAPINYNO TYRINĖJIMAI (1998 M.)

Varnių kapinyno tyrinėjimų archeologiniai radiniai:

Dalia Karalienė

  • 1998 m. buvo tęsiami 1995 m. Žemaičių “Alkos” muziejaus archeologų grupės (vad. L. Valatkienė) pradėti Varnių kapinyno PV dalies tyrinėjimai. Šiuos archeologinius tyrinėjimus užsakė Žemaičių kultūros draugija, kai buvo patvirtintas projektas statyti paminklą, įamžinantį pirmųjų lietuviškų knygų, išleistų LDK, autoriaus Mikalojaus Daukšos ir jo darbų įkvėpėjo Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio atminimą. Vieta memorialui buvo pasirinkta ant kalvelės, esamoje Varnių senkapio vietoje, buvusios kunVarnių miesto senasis herbasigų seminarijos pastato PV kampo aplinkoje.

  • 1998 m. ištirtos 3 perkasos, kurių bendras plotas 36 kv. m. Aptikta 17 kapų, jie dengėsi 52-154 cm gylyje. Dauguma iš jų apardyti, aptikta nemažai visai suardytų kapų, ypač perkasoje Nr. 1. Kapų medžiaga datuojama XV-XVII a. laikotarpiu.

  • Kapai griautiniai, dauguma mirusiųjų laidoti mediniuose karstuose, sukaltuose geležinėmis, ilgomis ir stambiomis, kaltinėmis vinimis. Duobių kontūrai neaiškūs, išryškėjo tik kelių kapų duobių dugnų dydis - 195-197 x 48-72 cm.

  • Pagrindinė mirusiųjų laidojimo kryptis - galva į V, ŠV, kiek rečiau į PR. Dviejuose kapuose (Nr. 6, Nr. 7) mirusieji guldyti galva į Š. Laidoti aukštielninki, ištiestomis kojomis, tik kapo Nr. 13 mirusysis guldytas ant dešiniojo šono. Rankos įvairiai sudėtos juosmens ir dubens srityje. Kai kurių mirusiųjų (kapai Nr. 1, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 14) viena ranka buvo ištiesta prie šono, o kita sulenkta ir padėta ant dubens arba juosmens. Dviejų mirusiųjų rankos buvo sukryžiuotos ir padėtos ant dubens (kapai Nr. 2, Nr. 6). Viename kape (Nr. 16) mirusiosios rankos rastos tokioje padėtyje: dešinė palenkta buku kampu ir padėta ant dubens, kairioji sulenkta stačiu kampu, juosmens srityje uždėta ant dešiniosios rankos.

  • Pačių ankstyviausių - XV a. datuojamų kapų - atidengta perkasoje Nr. 1 (kapai Nr. 8, Nr. 9) ir perkasoje Nr. 2 (kapai Nr. 10, Nr. 17).

  • Perkasos Nr. 2 pietiniame gale ir perkasoje Nr. 3 palaidojimų visai nebuvo. Perkasos Nr. 3 pavieniai radiniai daugiau būdingi Varnių senamiesčio radiniams.

  • Degėsių buvo pastebėta keturiolikoje kapų. Tyrinėjimų metu iš viso surinkta 286 vnt. radinių, tarp jų 43 vnt. kapų radinių Įkapės nėra gausios, ypač jos skurdokos vėlyvesniuose (XVII a.) kapuose. Pagal įkapių turtingumą galima būtų išskirti kapus Nr. 8, Nr. 9, N. 10, Nr. 17. Kiek rečiau aptinkamomis įkapėmis pasižymi moters kapas Nr. 17. Dešinėje, dubens srityje, virš šlaunikaulio, rasti buvusio odinio kapšelio kontūrai. Jame buvo įdėta žalvarinė, pasaginė segė cilindriniais galais, tordiruotu lankeliu. Ten pat rastas žalvarinio, juostinio žiedo lankelio fragmentas. Greta kapšelio, virš šlaunikaulio, rastas į viršų nukreiptas ašmenimis, geležinis, medinėmis kriaunomis peilis. MirusiosiVarnių senosios katedros piešinys. Iliustracija iš Žemaičių muziejaus "Alka" archyvoos dešiniojo šlaunikaulio vidaus pusėje gulėjo neapdirbtas žvėries (meškos) nagas. Ant kairės rankos pirštakaulio buvo užmautas žalvarinis, juostinis žiedas.

  • Gausiausią įkapių dalį sudaro žalvariniai žiedai (jų rasta 10 vnt.): skardiniai, rombo formos priekine dalimi arba praplatintomis dalimis, puošti akučių ornamentu ir juostiniai žiedai. Antroje įkapių grupėje pagal gausumą būtų geležiniai peiliai (7vnt.), daugiausia kriauniniai, dažniau buvę įdėti į odines makštis. Jie rasti ir vyrų, ir moterų kapuose.

  • Kapuose Nr. 4, Nr. 8 rastos geležinės diržų sagtys, o kape Nr. 15 - žalvarinė diržo sagtis.

  • Retesnių įkapių grupei reikėtų priskirti kape Nr. 10 rastus žalvarinius, žiedelinius auskarus su kabučiais, titnago dirbinį, padarytą iš nuoskalos, su retušo žymėmis (kapas Nr. 5).

  • Dviejuose kapuose buvo rastos monetos: lietuviškas pinigėlis, III tipo, Kazimiero Jogailaičio laikotarpio - XV a. II p. (kape Nr. 8) ir lietuviškas denaras Aleksandro valdymo metų (kape Nr. 9).

  • Atsitiktinių radinių grupėje didžiausią dalį sudaro keramika ir geležinės, kaltinės vinys. Vienas iš retesnių pavienių radinių - akmeninis galąstuvėlis (perkasa Nr. 1).

  • Rasta XIV-XV a. puodų šukių, nors žymiai gausesnę dalį sudaro XVI-XVIII a. keramika: puodų ir puodynių šukės, vazoninių koklių fragmentai. Iš visos šių tyrinėjimų metu sukauptos keramikos, ankstyviausiu laikotarpiu, I tūkstantmečio po Kr. II puse, datuotas grublėtosios keramikos pavyzdys - lipdyto puodo žemutinė dalis, rasta perkasoje Nr. 2. Pagl jį galima kalbėti apie buvusios senosios gyvenvietės pėdsakus.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt