KUNIGAIKŠČIO VYKINTO PILIES BEIEŠKANT 

Žemaičiai - paskutiniai Europos pagonys, kelis amžius kovoję su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų riteriais ir likę nenugalėti. Popiežiaus Inocento III-ojo "1200 metų bulė" paskelbė karą Baltijos jūros rytinės pakrantės vietiniams gyventojams - pagonims. Žemaitijos geografinė padėtis lėmė, kad šios žemės užgrobimas kryžiuočiams tapo svarbiausiu tikslu. Ordino puldinėjimai į Žemaičius truko daugiau negu du šimtus metų. Kad pasipriešintų vokiečių ordinų galybei, žemaičiams reikėjo turėti vientisą teritoriją ir gerai organizuotą valdymą. Čia buvo gausus pilių ir pilelių tinklas, valdomas vietos kunigaikščių.

1219 metais, pasirašant Haličo-Volynės sutartį, kartu su lietuvių kumgaikščiais minimi ir stipriausi žemaičių kunigaikščiai - Gedvilas, Vykintas, Kintibudas, Vambutas, Butautas ir kiti. Jungtinėms žemaičių didžiūnų pajėgoms (pagal istorinius šaltinius) Saulės mūšyje 1236 m. bei vidaus karuose prieš Mindaugą 1248-1252 m. vadovavo kunigaikštis Vykintas.

1997 m. išleistoje "Žemaitijos istorijoje" rašoma, kad jo pills ~ tvirtovė galėjo būti Tverų ir Laukuvos apylinkėse. Istoriografijoje yra iškelta dar keletas versijų. Enciklopedijos "Mūsų Lietuva" IV tome rašoma, kad Vykinto pilis buvusi dabartiniame Plinijos piliakalnyje, prie Žarėnų. Istorikas R. Batūra dar 1964 m. ieškojo Vykinto pilies. Savo straipsnyje "Kur ieškoti XIII a. vidurio "Tviremet" bandė spėti ją buvus netoli Kražių, nes apie Tverus piliakalnio su galingais gynybiniais įtvirtinimais lyg ir nėra. Autorius cituoja XIII a. Ipatijaus metraštį, kuriame minima Vykinto pilis Tviremet arba Tvirement yra vienintelė visiems rusų metraščiams žinomų šio laikotarpio Žemaitijos pilių. Iš metraščio atrodo, jog tai šio krašto centras, turėjęs stiprius įtvirtinimus ir talpinęs daug gynėjų. 1251 m., kai vyko kova tarp Mindaugo ir sukilusių prieš jį vasalų, šiame “Vykinto mieste" stovėjo ne tik žemaičių, bet taip pat polovcų ir rusų kunigaikščio Danilo pulkai. Tarp jų metraštininkas pažymi buvus "daug pėsčiųjų".

Keliaujant po Žemaitiją ir lankant piliakalnius nedavė ramybės mintis surasti garsiąją Vykinto pilį. Remdamasis negausiais istoriniais šaltiniais ir savo stebėjimais norėčiau pateikti apmąstymus dėl galimos Vykinto pilies buvimo vietos. Galutines išvadas, be abejo, pateiks istorikų ir archeologų išsamesni tyrinėjimai.

***

Apie 8 km į pietryčius nuo Tverų yra archeologijos paminklų registre užfiksuotas Vembutų (Vydmantų) piliakanis, esantis tų pačių pavadinimų kaimų sandūroje. Pliakalnis stovi mažo bevardžio upelio, tekančio iš Domanto pelkių kairiajame krante, iš vakarų, šiaurės ir rytų juosiamas upelio slėnio daubų. Šlaitai iš vakarų ir šiaurės pusės statūs, 13 m. aukščio.
Piliakalnio aikštelė apsupta pylimo lanku, kurio išorinis šlaitas - 6 m., nuo aikštelės - 4 m. aukščio. Plotas, matuojant nuo pylimo centro rytų-vakarų kryptimi yra 50 m. ilgio ir 45 m. pločio. Pylimo išorinėje pusėje matomos buvusių įtvirtinimų liekanos - skaldyti įvairaus dydžio akmenys.

Piliakalnį vietos gyventojai vadina pilies dauba. Nors piliakalnis savo dydžiu palyginti nedidelis, tačiau, žvalgant teritoriją aplinkui jį, pastebėta pakankamai gerai išlikusių buvusių įtvirtinimų ar kitos paskirties objektų liekanų. Nuo pagrindimo piliakalnio pietų kryptimi apie 420 metrų tęsiasi galingais įtvirtinimais apjuosta pilies teritorija. Ji atsiremia į kažkada buvusį ežerėlį, dabar nusausintą melioracijos kanalais. Iš vakarų pilies teritoriją saugo upelis, kurio aukštuose ir stačiuose šlaituose taip pat įrengtos gynybinės terasos. Upelio vagoje matosi nuo šlaitų nuriedėję buvusių įtvirtimmų konstrukcijų akmenys. Visoje teritorijoje taip pat aptinkamos gausios skaldytų akmenų eilės, kurios aiškiai pažymi buvusių užtvarų vietas. Daugelis akmenų skaldyti. Matomos ir kitokio apdirbimo žymės. Yra išlikusios į pilies teritoriją vedančių vartų liekanos. Netoli pagrindinės pilies yra nemažas vandens telkinys, iškastas rankiniu būdu. Taip pat yra žymių, kad pilies teritorijoje galėjo būti kapai, net astronominių stebėjimų vieta.

Už pilies teritorijos ribų į rytus iškyla kalva, kurios papėdėje aptinkamas kultūrinis sluoksnis rodo bnvusios senovės gyvenvietės pėdsakus. Į rytus už spėjamos gyvenvietės vėl sutinkami įtvirtinimai ir vandens užtvaros. Visą pilies ir gyvenvietės įtvirtinimų kompleksą sustiprina iš visų pusių šią teritoriją juosiantys vandens telkiniai - upės, ežerai ir pelkės. Tokios gamtinės sąlygos pilį darė sunkiai prieinamą. Tai, kad vandens telkiniai čia anuo metu buvo dideli, rodo tas  faktas, jog rytiniame įtvirtinimų pakraštyje yra išlikusios prieplaukos žymės. Visas Vembutų pilies kompleksas rytų kryptimi tęsiasi daugiau negu vieną kilometrą.

Viso šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembutų pilis buvo viena stambiausių gynybinių objektų Žemaitijoje. Tai panašu į rusų metraštininko vadinamą "Vykinto miestą". Šiuose įtvirtinimuose galėjo būti dislokuojamos gausios karinės pajėgos. Tuo šis gynubinis objektas pralenkė ir netoli jo esančių Medvėgalio, Burbiškių ir Plinijos pilių galimybes. Įdomu tai, kad visas šias pilis su Vembūtais jungė keliai, o per brastas ir ežerus buvo įrengtos kūlgrindos, kedgrindos.

Po Žemaitijos krikšto, pradėjus statyti pirmąsias bažnyčias ir kuriantis miesteliams, pastebėtas toks reiškinys: bažnyčios kilo toliau nuo pagoniškų piliaviečių ir šventviečių. Pavyzdžių nemažai: Luokė gerokai nutolusi nuo Šatrijos kalno, Viešvėnai - nuo Getautės, piliakalnio, Žarėnai - nuo Plinijos, Telšiai - nuo Džiugo, Seda - nuo Rimulių, Plungė - nuo Gondingos ir kt. Išnyko gyvenvietės ir nebuvo pastatytos bažnyčios prie tokių reikšmingų piliakalnių kaip Medvėgalis, Burbiškiai ir kitų. "Švarioje" vietoje įsikūrė .ir Žemaičių vyskupijos centras Vaniai. Tverai taip pat atsirado toliau nuo žymiosios pagoniškosios piliavietės.

1251-aisiais metais vykęs istoriniuose šaltiniuose minias Tverų mūšis galėjo vykti kažkur netoli Vembutų pilies, tai yra dabartinių Tverų apylinkėse. Miestelis, nutoldamas nuo žymiosios pilies, nusinešė senąjį jos pavadinimą - Tverai. Tviremet arba Tverement - tai vertimai į kitas kalbas, kuriomis rašė senovės metraštininkai.

Dabartinis piliakalnio pavadimmas siejamas su Vembutų ir Vydmantų kaimų pavadinimais. Vembutų, Vydmantų kaimai, Domanto pelkė - tai vietovardžiai, kurie gali turėti ryšį su Žemaičių kunigaikščių vardais.

Vydmantų gyvenvietė yra netoli Palangos miesto. Vembutų kaimas - Viešvienų seniūnijoje, šalia Getautės piliakalnio, kur galėjo būti 1219 metų Haličo-Volynės sutartyje minimos žemaičių kimigaikščio Vambuto valdos.

Istorikų straipsniuose ir konferencijų pranešimuose ne kartą buvo keliamos įvairios versijos, kur galėtų būti sritinio žemaičių kunigaikščio pilis. Visos nuomonės krypo Tverų link, bet iki šiol nebuvo surasta tokio objekto, kuris galėtų atitikti tokios pilies apimties. Kai kurie istorikai teigė Vykinto pilį buvus Plinijos piliakalnyje, t. y. 13 km į šiaurę nuo Tverų. Minėtai paskirčiai šis piliakalnis yra per mažas. Kito tinkamesnio objekto prie Tverų taip pat nėra. Tik prie
Vembutų piliakalnio surastas ištisas įtvirtinimų ir gyvenvietės kompleksas leidžia teigti čia buvus galingąją žemaičių pilį Tverement, t. y. "Vykinto miestą”.

Stasys Kasparavičius, Žemaičių  muziejaus "AIka"direktorius
2000 m. lapkričio 2 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt