ARCHEOLOGINIAI ŽVALGOMIEJI TYRIMAI TELŠIUOSE,
ŽEMAITĖS G. NR. 14

Laimutė Valatkienė

  • 1998 m. Telšiuose, Žemaitės g. Nr. 14, Žemaičių muziejus “ALKA” atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Šiame sklype buvo numatyta atlikti čia esamo Telšių savivaldybės pastato, statyto 1974-1975 m., rekonstrukciją (pastatyti priestatą).
  • Žvalgomasis sklypas yra Telšių senamiesčio PV pakraštyje, urbanistinės zonos (UR-6) dalyje. 1870 m. Telšių miesto plano (ŽMA GEK-14135) duomenimis, sklypo dalyje, kurioje buvo numatoma atlikti pastato rekonstrukciją, buvo daržai, priklausę čia stovėjusiai Pašto stočiai, kurios mediniai pastatai buvo priešingoje (Š) daržams pusėje. Sklypo P dalyje, fasadu į Respublikos g. (Nr. 32) anksčiau stovėjo apie XIX a. pab.-XX a. pr. Statytas dviejų aukštų su mansarda mūrinis namas, kuris buvo nugriautas apie 1984-uosius metus.
  • Žvalgomieji archeologiniai tyrimai šiame sklype buvo atliekami tik požeminių komunikacijų trasų perkasimuose ir atskirose būsimų statybų atviro kasimo vietose. Būsimo priestato pamatams perkasimų, atsižvelgiant į sudėtingas šios vietos geotechnines sąlygas, nebuvo. Čia buvo pritaikyti cementgrunčio poliai, infekuojant juos į grunte išgręžtus gręžinius.
  • Komunikacinių ir kitų perkasimų vietose buvo žvalgyta 11 perkasų, kurių bendras ilgis sudarė 190 m. Jų plotis siekė 0,9-4 m, gylis - nuo 1,6 m iki 2,5 m. Beveik visur jis sumaišytas klojant ankstesnių požeminių komunikacijų tinklus, statant pastatus. Vienas radinys rastas tik fekalinės paskirties linijos perkasime (perkasas Nr. 2, kv. 21-22 riba). Čia, 120 cm gylyje, aptiktas stačiai stovintis, pilnas dumblo žemių molinis puodas su dugne pragręžta skylute, kuri rodo, kad puodas buvo naudotas gėlių auginimui. Pažymėtina, kad šio perkaso kv. 15-22 plote išsiskiria žemių struktūra: ji pilkšva, vietomis smėlinga, su dumblo požymiais, vandeninga ir šiuo metu. Sprendžiant pagal šios vietos žemių struktūros požymius, galima teigti, kad šioje vietoje yra buvęs tvenkinėlis, kuriame ir buvo nuskandintas rastasis puodas. Pastarasis datuotas XIX a. laikotarpiu.
  • Kituose žvalgytuose perkasimuose daugiau jokių radinių nerasta.
  • Sklypo Š dalyje, kuri rėmėsi į kalvos šlaitą, po 0,2-1,1 m storio kultūriniu sluoksniu dengėsi rusvo moreninio molio gruntas. Pastebėta, kad toks gruntas yra ir sklypo ŠR pusėje.
  • Sklypo teritorijos P dalyje kasimo darbų metu kartu buvo atliekamas ir anksčiau minėto nugriauto pastato (Respublikos g. 32) pamatų išėmimas. Čia archeologiniai žvalgymai apsiribojo tik vizualiniu stebėjimu ir iškasamų žemių apžiūra. Senojo kultūrinio sluoksnio pėdsakų čia nepastebėta. Sluoksniai stipriai sumaišyti, radinių nerasta.
© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt