VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

Užventis. Pravažiuojančio įspūdžiai

1958 11 11

  • Užventis - nedidelis miestukas, rajono centras.
    Paskutiniais metais jame pastatyti 5-6 dviaukščiai mūriniai namai. Seniau tai buvo bažnytkaimis prie Užvenčio dvaro. Dvaras, viso gyvenimo centras, vienoje Ventos pusėje, o miestelis - kitoje, todėl jis ir vadinamas Užvenčiu, nes yra kitoje Ventos pusėje negu dvaras.
    Šianden šis miestelis skurdus ir purvinas. Sunku net pereiti per gatvę. Visos trobelės, kurios statytos prieš karą, susigūžusios prie žemės, nedidelės, žemos. Gatvėse žmonių nedaug.
    Didžiausio judėjimo vieta - autobusų stotelė, kur jie sustoja važiuodami iš Šiaulių į Klaipėdą, iš Telšių ir kitų miestelių, ne ilgiau kaip pusę valandos, šalia valgyklos. Valgykla su prieškambariu, kuriame yra bufetas ir dviejomis salėmis. Valgykloje aptarnauja greitai, maistas patenkinamas. Lankytojai daugiausiai maukia alų užsimaukšlinę ant pakaušių kepures. Pasitaiko ir girtų, kurie nusipirkę butelį degtinės, vaikšto po valgomąją salę tarp stalų ir ieško kompanjonų išgerti.
    Valgykloje šiaip nieko, tik grindys labai nešvarios, primintos iš gatvės atnešamo purvo. Valgyklos sienos išdažytos liaudiškais ornamentais, o panelis „papuoštas” visai prie tų ornamentų nesiderinančia augalinio rašto linija.
    Tokia tat Užvenčio valgykla.

  • Visai netoli jos, toje pačioje gatvės pusėje, stovi 1955 m. mūrine siena aptverta medinė bažnyčia ir varpinė.
    Tarp bažnyčios ir varpinės dar - 1938-1939 m. naujai bažnyčiai išlieti pamatai. Jeigu ši bažnyčia būtų buvusi pastatyta, tai senoji būtų buvusi nugriauta ar kažkaip įkomponuota į ansamblį.
    Marijos Magdelenos bažnyčia pastatyta 1609 m., perstatyta ar restauruota 1829-1839 m. Ji įtraukta į architektūrinių paminklų sąrašą. Ji medinė. Didžiosios durys viršuje arkinės. Bobinčius tamsus. Lubos lygios. Bažnyčios nava kryžminės formos. Altoriai, atrodo, kad šeši. Altorių paveikslai seni ir gana meniškai nutapyti. Jėzaus širdies altoriaus paveikslas atnaujintas baisiai nevykusiai aptepliojus senuosius dažus naujomis dėmėmis.

  • Centrinis paveikslas kairėje altoriaus pusėje uždengtas paauksuotos skardos drabužiais.
    Į akis krito didžiulis centrinis altoriaus paveikslas, kuriame nutapyta graži moteris, apsirengusi, atrodo, sarafaną. Per gėles aiškiai nesimato apytamsėje bažnyčioje. Aišku tik viena - tai tradicinis šventųjų apsiaustas ar ilga sujuosta suknelė.
    Šiaip kuo nors ypatingu bažnyčia nepasižymi. Reikėtų ilgiau po ją pasivaikščioti ir pasižvalgyti. Svarbiausia, kad paveikslai įdomūs.
    Nedidelis bažnyčios bokštas aštuonkampiu stiebiasi nuo stogo.
    Šventoriuje koplytėlių nėra. Stovi tik betoninė Marijos skulptūra, ant kurios pjedestalo parašyti keturi litanijos posmai.
    Varpinė medinė, dviaukštė. Apatinis aukštas platokas, jame laikomas morės numirėliams, didžiulis, kokių 170 cm. skersmens, ketaus katilas, ir dailidės varstotas, už kurio yra laiptai į viršų, į antrą aukštą, kuris žymiai mažesnis už apatinį. Ten kabo du nemaži varpai.

  • Miestelio kapinės tolokai nuo bažnyčios, kitoje miestelio pusėje. Įdomi prieš kapines dunksanti nedidelė, tačiau labai stačiais šlaitais kalva, ant kurios stovi keli geležiniai antkapiai ir apleistų kapų kauburėliai po jais. Pačioje kalvos viršūnėje yra vienas šviežias kapelis. Matyt, čia esama kokio nors kito tikėjimo žmonių kapinaičių.
    Viename kalvos šlaite prie papėdės padaryta keletas iškasų. Patraukia dėmesį tai, kad čia maišyta žemė. Joje anglių, kaulų ir šukių nepastebėjau, tačiau verta ateityje ja pasidomėti.
    Parapijos kapinės yra ant kitos kalvos, aptvertos mūrine tvora. Kapinių viduryje, ant kalvos viršūnės, stovi medinė koplyčia. Aplink koplyčią yra senesnių, XIX a. vidurio, paminklų su lenkiškais užrašais.
    Prie vartų auga didelis medis su prikaltu prie jo kryželiu ir koplytėle, Į kurią įstatyta liaudies skulptoriaus Sopulingoji Motina.

  • Originalių paminklų nepastebėjau, išskyrus vieną, kuriame žemiau kryžmos yra bareljefas, vaizduojąs prie kryžiaus ir kaukolės atgailaujančią ar verkiančią moterį. Turbūt tai Marija Magdelena.
    Trečios kapinės - žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą karių. Matyt, jie čia surinkti iš įvairių rajono vietų ir sulaidoti po karo. Čia kapai dideli. Prie kiekvieno jų paminklinė lenta su įrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Įrašai gana grubūs, neskoningi. Pradžioje parašyta po porą pavardžių žuvusiųjų 1944- 1945 arba 1941 m. ir paskui skaitmenys - Nr.24, Nr.25, Nr.27 nežinomi.

  • Kapinių centre stovi paminklas - iš lauko granito gabalų sumūryta vėliava, kurios centre nupaišyta raudona penkiakampė žvaigždė. Paminklas, pasakysiu, nors ir labai paprastas, bet skoningas, malonus pažiūrėti, žadina teigiamas emocijas.
    Nuo čia visai netoli teka dar neplati Venta, o už jos, dešinėje pusėje, Užvenčio dvaras - vieta, kurioje gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Namas-rūmas nors ir žemas, bet ilgas, su dviem fasadiniais įėjimais. Jo dešinėje pusėje parkas, įrėmintas liepų alėja. Parko medžiai sunykę, netvarkingai auga. Tik liepų alėja primena buvusią šio dvaro didybę.

  • Aplink gyvenamąjį namą pilna ir senų ir naujų pastatų. Kaip atsimena vietiniai gyventojai, čia gyveno dvarininkas Smilgevičius, o po jo dvare įsikūrė Užvenčio tarybinis ūkis.
    Kino salė žema, medinė. Joje vyksta ir spektakliai, ir saviveiklos koncertai, ir šokiai, ir minėjimai, nes jokios kitos salės nėra.
    Tai ir viskas, kas man žinoma apie Užventį.

Užventis, viešbutis „Aušra".

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt