VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS 

ŠUKĖS IR ANGLYS

  • Mandžiorų senkapyje duobių užpildo žemėje radome ne vien tik sraigių kiautelius. Viename kape aptikome šonu pasvirusį rankom lipdytą dubenėlį. Panašų dubenėlį, tik sudužusį, radome ir kitame kape, bet trūkstamos šukės tame kape nebuvo.

  • Be tų dubenėlių aptikome šiek tiek puodų šukių. Jos paprasčiausiai irgi įmaišytos į užpildo žemes. Iš visko atrodė, kad tie dubenėliai ir šukės į duobes pateko nuo žemės paviršiaus visiškai atsitiktinai kaip ir sraigių kiauteliai. Man kilo mintis, kad kapinyno žemės paviršiuje šukės ir aptrupėję dubenėliai nebuvo labai retas reiškinys. O kaip visgi jie atsirado ant senkapių? Juk iš gyvenvietės į kapines puodų ar jų šukių be reikalo nenešė. Kam gyviesieji čia naudojo dubenėlius ir puodus? Galėjo tai būti atributai susiję su laidojimo apeigomis. Bet galėjo šukės ir dubenėliai sietis ir su mirusiųjų protėvių pagerbimu. Gal tada kapinėse buvo atliekami kokie nors maisto aukojimai dubenėliuose? Gal tuo metu buvo puotaujama? Sudužusių puodų šukių niekur neišnešė. Jos liko gulėti ant žemės, o vėliau, kasant duobę kitam numirėliui, galėjo jos patekti į užpildo žemę.

  • Taip ir liko neįminta dubenėlių ir šukių mįslė.

  • Be šukių kapų duobių užpildo žemėje labai dažnai rasdavome anglių. Anglys paprastai būdavo duobės dugne visai virš kojų kaulų maišytoje užpildo žemėje. Jų aptikdavome ir ant duobės dugno, kur jos siauromis juostelėmis gulėdavodavo iš vienos ar abiejų griaučių pusių už kelių ar keliolikos centimetrų nuo kojų kaulų. Dažniausia jos nuo pėdos kaulų siekdavo iki dubens kaulų pusės. Ir kas pabrėžtina, kad jeigu palei griaučius būdavo anglių juostelių, tai jų būdavo ir virš kojų kaulų.

  • - Ką galėtų reikšti tos anglių drūžės?, - klausia smalsiausias darbininkas.

  • - Tai ugnies kulto laidotuvių apeigose liekana. Mes žinome, kad pirmaisiais mūsų eros amžiais, laidojimo pilkapiuose laikais, prieš pilant pilkapį būdavo ant žemės paberiama degėsių, kurie paskui būdavo užžeriami pilkapio sampilo žeme. Kada pilkapius nustojo pilti ir numirėlius ėmė laidoti duobėse, ugnies apeigos neišnyko. Tada jos buvo atliekamos kiekvienam numirėliui atskirai. Žiūrint štai į šiuos su anglių juostelėmis kapus, galima taip protauti. Paguldžius duobėje išskobtą iš rąsto karstą , ant jo dangčio numirėlio kojų gale užberdavo anglių. Dalis anglių palei karsto kraštus nubiro ant duobės dugno ir taip sudarė mūsų matomas juosteles. O tos anglys, kurios liko ant karsto viršaus, karstui supuvus, liko įsimaišiusios į žemes virš kojų kaulų, ar net beveik tarp jų.

  • - Kažin kokias tas anglis pylė ? Gyvas ar užgesusias.

  • -turėdamas omeny ugnies apeigas manau, kad anglis turėjo pilti degančias. Bet akivaizdžių įrodymų nėra. Galime taip tiktai spėti.

  • Po Mandžiorų kapinyno tyrinėjimų praėjo vienuolika metų. Už kokių 4 - 5 km. nuo Mandžiorų kapinyno, kasinėjome Žadunėnų senkapį. Čia buvo laidota III - IV-jame amžiuje. Ir čia IV-jo amžiaus kapuose radome tokias pat anglių juosteles ir anglis virš kaulų. Radome ir duobės užpildo žemėje kelias šukes. Bet nuostabiausia buvo tai, kad trijuose kapuose šukių buvo pačiose anglių juostelėse šalia griaučių. Šukės ir anglys susijungė į vieną reiškinį. Dabar jau tiksliai galėjome papasakoti apie vieną laidotuvių apeigų momentą.

  • Padėjus duobėje karstą, būdavo atnešamas žėruojančių anglių dubenėlis. Tas anglis su tam tikromis kalbomis ir apeigomis išpildavo ant karsto. Dubenėliai buvo trapūs, iš prasto molio. Ir jeigu nuskildavo jų briaunos kraštas beriant anglis, jisai ten ir likdavo. sutrūkusiu kraštu dubenėlis naudojimui nebetikdavo, todėl jį numesdavo čia pat kapinėse į žoles, kur jisai galėjo sutrūkinėti į smulkias šukes, arba išlikti ir toksai, koks buvo numestas. Po kurio laiko toje vietoje kasant naują duobę šukės patekdavo į kapo užpildo žemę.

  • Tad štai. Kaip iš atskirų šukelių iš naujo sulipdomi senoviniai puodai, taip iš atskirų pastebėjimų per ilgą laiką rekonstruojami praeities gyvenimo reiškiniai.

Palanga, 1976 m. rugpjūčio 20-21d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt