VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

SKULPTŪRĖLĖ "TADAS BLINDA"

  • AUTORIUS. Kazys Mockus.

  • GAVIMO ŠALTINIS IR LAIKAS. Šią skulptūrėlę kartu su kitomis į Telšių „Alkos” muziejų 1939 m. gruodžio 30 d. atnešė P. Gaidamavičius, gyvenantis Telšiuose, Ežero gatvėje. Skulptūrėlę P. Gaidamavičius buvo gavęs iš paties autoriaus.

  • SAUGOJIMO VIETA. Eksponuota ikitarybinio periodo skyriaus kapitalizmo ekspozicijoje.

  • ŽINIOS APIE AUTORIŲ. Kazys Mockus gimė 1870 m. Kinčiulių kaime netoli Ubiškės, 10 ha. turėjusio valstiečio šeimoje. Jokios mokyklos nelankė, skaityti ir rašyti išmokė tėvai.
    Drožinėti skulptūrėles pradėjo vaikystėje, piemenaudamas. Turėdamas apie 16 metų išdrožė pirmąjį Rūpintojėlį, kuris buvo įstatytas į koplytėlę Bivainės miške. Atėjus šaukimo į carinę kariuomenę laikui K. Mockus išvažiavo į Ameriką ir dirbo anglių kasykloje. Po 10 metų grįžo atgal į Kinčiulius ir paveldėjo iš tėvų ūkį.
    Šalia pagrindinio verslo, žemdirbystės, grįžęs iš Amerikos neatsisakė ir drožybos. Šventųjų skulptūrėles ir koplytėles bei kryžius dirbdavo pagal užsakymą, daugiausia iš užsakovo medžiagos, o laisvalaikiu kurdavo ne religinės tematikos skulptūrėles, nes nebuvo religingas. Skulptūrėles drožinėjo iki pat savo mirties. Į turgų savo darbų neveždavo, tačiau gaudavo nemažai užsakymų iš aplinkinių kaimų, ir taip skulptūrėlės paplito Ubiškės, Luokės, Kaunatavo apylinkėse. Svarbiausiais savo darbais skulptorius laikė šv. Petro ir Povilo skulptūras, esančias Kaunatavo bažnyčioje, šv. Roką, pastatytą Biržuvėnų mūrinėje koplytėlėje, kryžius prie Janapolės, Girkantuose ir Jonaičiuose bei šv. Joną Bosko, kuris yra Torine. Be skulptūrėlių K. Mockus apylinkės žmonėms pridirbo daug rankšluostinių, šaukštų su žuvelėmis ant kotų ir kitų gražių dirbinių.
    Skulptūrėles dirbo paprastais įrankiais, kurių dalis yra Telšių kraštotyros muziejuje.
    Kazys Mockus mirė 1944 m. Dar buvo nepasiligojęs, dirbo.

  • SIUŽETAS. Išdrožtas stovintis Tadas Blinda. Veidas su ūsais, be barzdos. Ant galvos XIX a. būdinga pusiau kariška kepurė. Apsivilkęs ilgą švarką su dviem eilėmis sagų ir kailine apykakle. Per dešinį petį permestas diržas, kuris yra nuo kairėje pusėje kabančio krepšio. Kairė ranka, kuri išdrožta neanatomiškai, laiko prie krūtinės diržą, o dešine, nuleista žemyn, už medinio koto laiko rimbą, kojos apautos auliniais batais.

  • IŠORĖS APRAŠYMAS. Skulptūrėlė išdrožta iš medžio gabalo ir vinutėmis prikalta prie stovo - plonos lentelės. Rimbas padarytas iš pagaliuko ir suvytų siūlų. Kepurė - iš plonos lentelės. Jos snapelis padirbtas iš atskiro pagaliuko ir priklijuotas. Skulptūrėlė nudažyta aliejiniais dažais: kepurė, apykaklė ir kelnės - mėlynai, plaukai, ūsai ir švarkas - rudai, krepšys, diržas, rimbas, batai ir kepurės snapelis - juodai, o veidas ir rankos - geltonai. Akys - mėlynos. Stovas nudažytas tamsiai ruda spalva.
    Skulptūrėlės aukštis be stovo 30 cm., plotis 9 cm., stovo aukštis 1,1 cm., ilgis 13,2 cm., plotis 9,7 cm.

  • BŪKLĖ. Gera.

  • SUKŪRIMO LAIKAS IR VIETA. Drožėjas K. Mockus ją sukūrė turbūt 1939 m., nes tuo metu jo darbais domėjosi Gaidamavičius. Sukurta ji Kinčiuliuose, Ubiškės apylinkėje

  • KŪRYBOS ISTORIJA. Tado Blindos skulptūrėlę sukurti paragino kultūrtechnikas Gaidamavičius. K. Mockus darbo ėmėsi noriai, nes Blinda buvęs jo kaimo gyventojas, čia pat buvusioje plėšiko sodyboje tebegyvena Blindos duktė Salagubienė. Kaimo ir apylinkės žmonės pasakoja legendas, kuria ir dainuoja dainas apie Blindą.
    Blindos išvaizdą skulptorius atkūrė pagal liaudies dainos žodžius:
    Trumpu švarku apsivilkęs, po miestą vaikščiojo,
    Šikšnos terbą su pasaitais ant pečių nešiojo.
    O kas jo ir nepažino tarė - jaunikaitis, arba jei iš kokio dvaro padorus ponaitis.
    Liaudies pasakojimuose Blinda nešiojęsis rimbą, kuriuo mėgęs pasišvaistyti. Todėl ir K. Mockus skulptūrėlei į ranką įkišo rimbą.

  • ISTORINĖ CHARAKTERISTIKA. Blindos asmenybė apipinta padavimais, o jo biografija istoriškai netyrinėta ir tėra labai maža žinių. Žinoma, kad jo tėvas Tadas buvo Kinčiuliuose valakinis ūkininkas. Turėjo jis du sūnus, vyresnįjį Juozapą, gimusį 1848 m. (Luokės bažnyčios krikštų metrikai) ir jaunesnįjį Tadą, kuris buvo krikštytas Ubiškėje. Tų metų gimimo metrikų nėra išlikę, todėl negalime net nustatyti jo gimimo metų. Manytina, kad Tadas buvo gimęs apie 1850 m.
    Tėvas savo žemės valaką padalino pusiau ir atidavė valdyti sūnums. Vyresnysis žemę dirbo pats, o Tadas, pasak liaudies pasakojimų, samdėsi berną.
    Per 1863 m. sukilimą Tadas Blinda tebuvo 13-15 metų vaikas, todėl, suprantama, kad kaip sukilėlis neminimas.
    Apie 1869 ar 1870 m. Tadas Blinda vedė Barborą Viktoravičiūtę (santuokos metrikų nepasisekė rasti). Tada Blinda galėjo turėti apie 20 metų.
    1876 m. sausio 3 d. gimė jo trečioji duktė Marijona (Ubiškės bažnyčios gimimo metrikai).
    Kada Tadas Blinda pradėjo plėšikauti, tikrų žinių nėra. Teiginys, kad Blinda plėšikavo dar baudžiavos laikais (lietuviškoji enciklopedija), neturi pagrindo, nes Blinda tada dar buvo vaikas. Kad Blinda būtų veikęs tik paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, irgi mažai tikėtina, nes tada jis nebūtų įgijęs tarp žmonių to populiarumo ir nebūtų sukurta tiek pasakojimų. Greičiausiai Blinda pradėjo plėšikauti keleri metai po vedybų.
    Neaiškios ir priežastys, paskatinusios T. Blindą į plėšikauti. Teiginys, kad Blinda buvęs Luokės valsčiaus storasta ir kartą susipykęs su kunigaikščiu Oginskiu, jį sumušęs, ir po to buvęs priverstas plėšikauti (A. Ramanauskas, Žemaitijos kelias), neturi pagrindo, nes neturįs ne 30 metų valstietis storasta išrinktas negalėjo būti. Be to, Blinda ir plėšikavimo metu legaliai gyveno savo ūkyje su šeima.
    Greičiausiai Blindą į plėšikavimo kelią pastūmėjo nepakenčiama pobaudžiavinė valstiečių padėtis. Plačiai liaudyje paplitęs Blindos „svieto lygintojo” paveikslas nėra be pagrindo. Matyt, jo veikla buvo nukreipta išimtinai prieš turtinguosius, ir tikriausiai buvo atvejų, kada jis sušelpė neturtingus valstiečius.
    Dvarininkai ir pasiturintys ūkininkai, miestelėnai jo neapkentė ir, pasitaikius progai, 1878 m. balandžio 22 (pagal naują kalendorių gegužės 4 d.), šv. Jurgio atlaidų išvakarėse Luokėje jį užmušė.
    Blindos asmenybei ir jo kaip „svieto lygintojo” veiklai liaudis aiškiai simpatizavo ir sukūrė apie jį gausybę pasakojimų ir dainų.
    Tuos padavimus ir legendas apie Blindą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo surinkusi Z. Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Padavimus apie Blindą paskelbė A. Anglickis.
    Remdamasis Lazdynų Pelėdos surinktais padavimais, G. Lansdbergis 1907 m. parašė dramą „Blinda svieto lygintojas”, kuri ir dabar tebevaidinama Vilniaus valstybiniame teatre.

  • MOKLINĖ-MUZIEJINĖ REIKŠMĖ. Skulptūrėlė yra vertingas liaudies skulptoriaus K. Mockaus darbas. Ji gali būti eksponuojama kaip liaudies skulptūros pavyzdys. Be to, skulptūrėlė yra vertinga ir todėl, kad vaizduoja asmenį, protestavusį prieš esamą socialinę santvarką ir XIX a. antrosios pusės valstiečių bruzdėjimą.

  • Literatūra
    1. R. Šarmaitis, Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo klausimai / Komunistas Nr. 2, 1953 m.
    2. Lietuviškoji enciklopedija, T. 3, p. 1411, Kaunas, 1935 m.
    3. A. Ramanauskas, Žemaitijos keliais, p. 79-81, Vilnius, 1958 m.
    4. Lietuvių tautosakos apybraiža, p. 224-225, Vilnius, 1963 m.
    5. A. Anglickis, Tadas Blinda / Komunizmo aušra, Telšiai, 1957 m. spalio 10, 15, 19 ir 24 d.

  • Kiti šaltiniai
    1. Mokslinės kraštotyros išvykos į Kinčilių kaimą medžiaga, TKM A 25.
    2. Luokės ir Ubiškės bažnyčių metrikų knygos. Telšių CBAJ. Biuras

  • APRAŠYMO AUTORIUS. Vitas Valatka

  • APRAŠYMO DATA. 1963 m. gruodžio 22 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt