VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

PELĖDINĖ SEGĖ

Inv. Nr. Arch-254
Sen. Inv. Nr. 1202
Neg. Nr…

  • GAVIMO ŠALTINIS IR LAIKAS. Gauta iš Plungės valsčiaus viršaičio Leono Kumšlyčio 1939 m. gruodžio 30 d. kartu su kitais archeologiniais radiniais be akto ar kitų dokumentų.

  • SAUGOJIMO VIETA. Segė saugoma archeologijos fondo saugykloje.

  • APRAŠAS. Segė padaryta iš žalvario. Išlikęs tik segės korpusas, o adata, spyruoklė su ašele ir pridengiamoji plokštelė neišliko. Korpuso galvutės viršus apskritas, prie liemenėlio turi pusapvales išimas - „akis”. Liemenėlis stipriai lenktas, skerspjūvis žemos trapecijos formos. Kojelė trikampė. Jokio paviršiaus sidabravimo nesimato, tik pakraščiukuose yra labai sekliai įrantytos linijėlės ir galvutėje, ir kojelėje. Galvutę išilgai pusiau dalina toks pat įgraviruotas griovelis. Galvutės užpakalinėje pusėje yra dvi ąselės su skylutėmis spyruoklei pritvirtinti, o kojelėje išlieta adatos užkaba. Segės ilgis 6,8 cm., galvutės plotis 3,9 cm. Patina žalia, kai kur kiek miltiška ir aptrupėjusi, kojelės ir liemenėlio paviršiuje matosi brūžavimo dilde žymės.

  • RADIMO ISTORIJA. Segę Gudelių kaimo senkapiuose, vadinamuose Milžinkalniu1 (Plungės raj.), veždamas žvyrą, rado Plungės valsčiaus viršaitis L. Kumšlytis, kuris ją kelerius metus laikė savo kolekcijoje, kuri savo laiku net buvo laikoma Plungės valsčiaus savivaldybės muziejumi. 1939 m. L. Kumšlytis didžiąją dalį savo kolekcijos perdavė Telšių kraštotyros muziejui. Kartu su kitais eksponatais į muziejų pateko ir ši segė. Tai vienintelė šio tipo segė mūsų muziejuje.

  • ISTORINĖ CHARAKTERISTIKA. Pabaltijo respublikose iki 1961 m. iš viso buvo žinomos tik 24 pelėdinės segės, kurių daugiausia, 17, rasta Latvijoje, 6 - Lietuvoje ir viena - Estijoje2 . Lietuvoje jos rastos Kapitoniškiuose (Kaišiadorių raj.), Gudeliuose (Plungės raj.), Pociuose (Klaipėdos raj.) ir Rudiškiuose (Joniškio raj.)3. Labiausiai jos išplitusios Kuršių ir Latgalių teritorijoje, čia buvo nešiojamos nuo VII iki IX a. Jų atsiradimas ir raida sietina ne su pašaline įtaka, o su charakteringomis Pabaltijo genčių dvasinės kultūros ir estetikos bei stiliaus ypatybėmis. Tarp pelėdinių segių patys ankstyviausi yra kuršiški egzemplioriai, tarp jų Gudelių ir Ventspilio segės datuojamos VII a. Iš to galima spręsti, kad šių segių atsiradimo vieta yra senovės Kuršas, iš kur jos paplito į Latgalių teritoriją. Iš to, kad pelėdinių segių rasta mažai, galima teigti, kad jos nebuvo gaminamos masiškai, o buvo dirbamos tik pagal užsakymą išimtinai tik vyrams. Kaip grobis, ar dovanos jos atkeliavo ir į tolimesnes teritorijas (Lietuvą, Estiją, Gotlando salą)4. Pelėdinės segės buvo brangios ir ne kiekvienas jas galėjo įsigyti. Tai patvirtina tas faktas, kad jos randamos tik turtingų vyrų kapuose su gausiomis arba prabrangiomis įkapėmis. Vyrai jomis susisegdavo viršutinį drabužį krūtinės srityje5.

  • MOKSLINĖ MUZIEJINĖ REIKŠMĖ. Pelėdinė segė yra vertingas VII a. kuršių dirbinys, prekybos ar grobio keliu patekęs į centrinės Žemaitijos vakarinę dalį.
    Eksponuoti ją galima iliustruojant žemaičių krašto V-VIII a. genčių santykius su kitomis gentimis arba to paties laikotarpio naujas dirbinių formas, plitusias mūsų krašte. Taip pat ją galima panaudoti ekspoziciniame komplekse, vaizduojančiame to meto turtinę diferenciaciją.

  • PUBLIKACIJOS
    1. L. Kumšlytis, Plungės miesto senovės liekanos, Šiaulių metraštis, IV, 1933 m., p. 39, 19 pav.
    2. V. Urtans, Pūces sakta, Archeologija un etnografija, III, Ryga, 1961 m., p. 54, IV lentelė, il. 80-31

  • DUOMENŲ ŠALTINIAI
    1. L. Kumšlytis, Plungės miesto senovės liekanos, Šiaulių metraštis, IV, 1933 m.
    2. A. Tautavičius, Kapitoniškių pilkapiai, LTSR MA darbai, serija A, 1, Vilnius, 1957 m.
    3. P. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, A. Tautavičius, Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961 m., p. 887
    4. V. Urtans, Pūces sakta, Archeologija un etnografija, III, Ryga, 1961 m.

APRAŠO AUTORIUS. Vitas Valatka
APRAŠYMO DATA. 1968 m. balandžio 11 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt