VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS 

RENAVO PILIAKALNIS

  • Renavo piliakalnis yra Mažeikių raj. Židikų apyl. Renavo kaime, už 1500 m. nuo buvusio Renavo tarybinio ūkio centro, Varduvos upės kilpoje, netoli hidroelektrinės.
    Renavo piliakalnį Varduva supa iš trijų pusių. Atiteka ji iš pietino šono, apsupa rytinę piliakalnio dalį ir nuteka palei šiaurinį šlaitą.

  • Kai buvo pastatyta Renavo hidroelektrinė, Varduvos vandens lygis žymiai pakilo ir dabar siekia piliakalnio šlaitus. Bangų mūša juos ardo, paplauti medžiai griūna į vandenį.
    Nuo dabartinio Varduvos vandens lygio iki piliakalnio aikštelės yra 5,5 m. Nuo piliakalnio aikštelės paviršiaus iki piliakalnio pylimo viršaus yra 1,5 m. Vadinasi, piliakalnis virš vandens iškilęs 7 metrus.

  • Rytiniame aikštelės krašte guli didokas akmuo. Jo ilgis 190 cm., plotis 140 cm., iš žemės kyšanti dalis siekia 40 cm. Jo viršuje yra įdubimas, kurį žmonės vadina pėda.
    Piliakalnio aikštelė nuo rytinio piliakalnio šlaito krašto iki pylimo papėdės yra 12 m. ilgio. Skersai aikštelė yra 16,5 m. pločio. Galimas daiktas, kad piliakalnio aikštelės rytinis kraštas yra Varduvos nuplautas, nes šlaite miškožemio beveik nėra. Šlaito paviršiuje matosi žvyras.

  • Pagal vakarinį aikštelės kraštą eina 17 m. ilgio pylimas. Jo aukštis nuo aikštelės siekia 150 cm., o nuo griovio dugno, kuris yra išorinėje pylimo pusėje - 340 cm. Rytinis pylimo šlaitas yra 8 m. pločio, o vakarinis - 12 m. Taigi pylimo papėdė yra 20 m. pločio.

  • 1972 m. liepos 26-28 dienomis buvo atlikti bandomieji šio piliakalnio tyrinėjimai. Ištirtas 24 kvadratinių metrų ploto piliakalnio pylimo gabalas ir trys 12 kvadratinių metrų ploto aikštelės gabalai.

  • Tyrinėjimai parodė, kad piliakalniui įrengti buvo panaudotas lygus Varduvos apsuptas aukštokas stačiakrantis kyšulys.
    Pačioje pylimo apačioje ant seno nejudinto miškožemio buvo atidengtas anglių ir degėsių sluoksnis. Vietomis jo storis siekė net 40 cm., kitur buvo plonesnis - 15-25 cm. Atskutus tuos degėsius pasirodė, kad čia būta kirviais iškirsto ir sudeginto miško. Rasta nemažai anglies gabalų, kuriuose aiškiai matosi kirvio ašmenų žymės. Nukirsti medžiai buvę nuversti į pietvakarių pusę. Kirsta storoki, 12-15 cm. skersmens, ir plonesni medžiai. Iš nuodėgulių nustatyta, kad čia būta eglių, beržų, ievų, gluosnių, liepų ir ypač daug alksnių. Medžiai iškirsti ir sudeginti vasarą, nes rasta apdegusių lapų. Po medžių anglimis atidengta kai kur išlikusi suanglėjusi miško paklotė. Joje gausu smulkių šakučių, pernykščių lapų kotelių, kirminų apgraužtų išvartų ir nubirusių žievių.

  • Ant anglių ir degėsių piltas piliakalnio pylimas. Pirmiausia jis pradėtas pilti nuo aikštelės krašto. Iš pradžių piltas molis su miškožemio priemaišomis, o paskui užnešta nemažai gryno, kieto raudonojo molio. Jo sluoksnio plotis kai kur siekia 230 cm., o aukštis - 30-40 cm. To molio pylimėlio šlaitas iš vidaus pusės apgrįstas 17x11x7, 15x9x5, 9x10x5, 9x6x4 ir panašaus dydžio akmenų grindiniu. Išgrįstas 20-30 cm. aukščio gana status, apie 50o, pylimo papėdės šlaitas. Tarp akmenų rasta vienintelė šiame piliakalnyje puodo briaunos šukelė grublėtu paviršiumi.

  • Žemėse, kuriomis buvo apipilti degėsiai, rasta išbarstytų kaulų. Kaulai smulkių žinduolių ir paukščių, kai kurie aplaužyti. Galima manyti, kad šie kaulai yra pylimo statytojų maisto atliekos. Bet gali būti, kad šie kaulai yra kažkada kritusių gyvūnų, ir juos į pylimą atnešė kartu su žemėmis.

  • Toliau pylimas piltas iš gana vienodo molio. Jame yra šiek tiek miškožemio ir degėsių plotelių. Ypač intensyvus degėsių plotas buvo supiltas ant raudonmolio sluoksnio išoriniame šlaite. Matyt, prieš pradedant kasti griovį pirmiausiai buvo nukastos sudegintojo miško liekanos ir suneštos į pylimą.

  • Pylimas supiltas iki 160 cm. aukščio ir paliktas. Jokių įtvirtinimų nei vidaus, nei išorės pusės šlaituose nepastebėta.

  • Ištirtame piliakalnio aikštelės 8 kvadratinių metrų plote po storoko miškožemio sluoksniu jokių žmonių gyvenimo pėdsakų nerasta. Jokių žmogaus veiklos pėdsakų nerasta nė aplink akmenį su vadinamąja pėda.

  • Iš viso to matyti, kad piliakalnis nebuvo baigtas įrengti, ir niekas jame nei gyveno, nei ilgesnį laiką slėpėsi.

  • Apie piliakalnio supylimo laiką galime spręsti tik iš vienos grublėtosios puodo šukės. Žinoma, pagal ją datavimas gana netikslus - III-IX a. Tikslesnį laiką turėtų parodyti rastųjų anglių radioaktyvumo analizė.

  • Nežiūrint į tai, kad piliakalnio tyrimo rezultatai yra gana menki, vis dėlto gauta nemažai naujų duomenų apie Žemaitijos piliakalnius.

1973 01 31

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt