PLATELIŲ DVARO ARCHYVO TYRINĖJIMAI
Žemaičių muziejuje „Alka” saugomos ikonografinės, kartografinės, bibliografinės medžiagos apžvalga

Regina Bartkienė

Platelių dvaro vertybės Žemaičių muziejuje „Alka”
Platelių dvaro foto archyvas
Platelių dvarininkų Šuazelių šeimos istorijos fragmentai
Platelių dvaro žemių planai Žemaičių muziejuje „Alka”
Platelių dvaro knygų sąrašas
Šaltiniai ir literatūra
Sutrumpinimai

Platelių dvaro vertybės Žemaičių muziejuje „Alka”

Į Žemaičių “Alkos”muziejų Telšiuose 1940 metais muziejaus įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus Prano Genio, Telšių apskrities viršininko K. Sideravičiaus, daktaro J. Mikulskio ir kitų praeities vertybių išsaugojimui susirūpinusių žmonių dėka iš 27 nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko šimtai vertingų eksponatų: baldų, paveikslų, indų, 32 tūkst. knygų (30 tūkst. vėliau buvo išvežta į Knygų rūmus), apie 60 tūkst. dvarų archyvinių dokumentų, iš kurių seniausi datuojami XVI a. Didžiausias savo apimtimi - Platelių dvaro fondas. 1940 m. iš jo buvo atvežta net keli sunkvežimiai įvairių meno vertybių, beveik visas dvaro archyvas (apie10 tūkst. vienetų archyvinės medžiagos), dalis bibliotekos. Dvare likęs turtas 1943 m. sudegė kartu su dvaro pastatu (neinventorinta ŽAM byla. 1940 m.).
1940 m. Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaigos sudarytuose meno vertybių, nacionalizuotų iš Žemaitijos dvarų, sąrašuose randame Platelių dvarą mininčius dokumentus.
1940 m. rugsėjo 12 d. akte rašoma, kad dalyvaujant Pr. Geniui, Dr. J. Mikulskiui ir K. Sideravičiui bei Platelių dvaro komisarui L. Šukiui ir komiteto pirmininkui Pr. Pilybui, paimti buvusio Platelių dvaro grafo de Choiseul-Gufier (Šuazelių-Gufjė) daiktai, kurie vėliau buvo nuvežti į Telšių muziejų (neinventorinta ŽAM byla, 1940 m.).
1940 m. lapkričio 14 d. sudarytame kultūros vertybių liekanų sąraše minimas ir dvaro archyvas, buvęs viename dvaro pastato kambaryje. Sąraše nurodoma, kad į šį kambarį saugoti sunešta keli šimtai knygų, pora tūkstančių įvairių žurnalų (daugiausia išleistų prancūzų kalba) bei 10 dėžių ir krepšių su de Choiseul-Gufier šeimos asmeniniu archyvu, kuriame buvo laiškai, sąskaitos, dienynai, foto nuotraukos. Vertybes saugoti pavesta Platelių viešosios valstybinės bibliotekos vedėjui Kaziui Strokšui ir Platelių dvaro komiteto pirmininkui Pranui Pilybui (neinventorinta ŽAM byla. 1940 m.). Taip buvo išsaugota dalis Platelių dvaro archyvinės medžiagos, kuri dabar daug ką gali papasakoti apie Platelių istoriją.
Žemaičių „Alkos” muziejuje esanti dvaro archyvo apimtis - apie 10 tūkst. vienetų. Rankraštinis fondas dar labai mažai tyrinėtas. Įdomiausią dalį sudaro fotografijos, dvaro žemių sklypų ir miškų planai. Mokslinėje bibliotekoje rasta 12 knygų prancūzų kalba, kuriose yra Šuazelių įrašų. Tai daugiausia grožinė ir istorinė literatūra, Europos klasikų veikalai. Knygų gauta ir daugiau, taip pat žurnalų bei laikraščių komplektų. 1940 m. pervežant dvarų archyvus į muziejus, dokumentų ir spaudinių sąrašai nebuvo sudarinėjami (skaičiavo dėžėmis ir maišais), todėl dabar dažnai gana sunku išsiaiškinti, kuriam dvarui kas priklauso.
Daugiausia muziejuje sukaupta XIX a. pr. ūkinių ir teisinių rankraštinių dokumentų, ypač nuorašų (pradedant XVI a.). Jie yra buvę kruopščiai suskirstyti pagal atskiras temas ir chronologine tvarka (apie 3 tūkst. vnt). Dokumentai surašyti lenkų ir prancūzų kalbomis. Fonde saugomos 52 inventorių bei dvaro išlaidų ir pajamų knygos. Labai gausus epistoliarinis palikimas (780 vnt.). Atskirą dalį sudaro spaudiniai (brošiūros, įvairiose užsienio šalyse pirktų prekių katalogai, atvirukai, liudijantys, kad Šuazeliai gana nemažai keliavo po Vakarų Europą). Yra keletas šimtų vienetų finansinių ataskaitų, siųstų iš Varšuvoje Šuazeliams priklausiusio cukraus fabriko.

Platelių dvaro foto archyvas

Platelių dvaro archyve rastos 84 pavienės fotografijos, datuojamos 1870-1880 m. Didžioji dalis fotografijų užklijuota ant storesnio popieriaus, daugumos jų būklė bloga - nuotraukos parudavusios, dėmėtos, kai kurios blogos kokybės, vaizdas vos įžiūrimas, kraštai apiplėšyti. Kitoje fotografijų pusėje yra muziejininko Vito Valatkos įrašai. Iš kur jis ėmė duomenis nežinoma. Spėjama, kad V. Valatka daug bendravo su Platelių istoriją tyrinėjusiu kraštotyrininku Juozu Mickevičiumi. Įrašuose nurodomi fotografijose įamžintų asmenų vardai, pavardės, fotografavimo metai, rašoma, kad fotografijų autorius - Aleksandras Šuazelis (?-1896). Sprendžiant iš kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės sudarytos Šuazelių genealogijos, įrašuose nurodytos datos gali būti netikslios. [Lietuvos Valstybės istorijos archyvo duomenimis (F. 669, Ap. 16, B 36, 48 L 133v, 133) Aleksandro Šuazelio (Aleksandro Šuazelio ir Sofijos Čapskaitės sūnaus) gimimo data nurodoma 1876 02 21, o Liudviko Šuazelio - 1880 09 01]. Remiantis šiomis datomis ir fotografijose užfiksuotų vaikų amžiumi galima spėti, kad fotografuota apie 1880-1890 m.
Be pavienių fotografijų išliko du Šuazelių šeimos albumai, kuriuose apie dvaro gyvenimą pasakoja 101 fotografija a. Jose, be pačių Šuazelių šeimos narių yra ir pvz. barono Rene (ŽAM GEK 28. 389/15) fotografija, Vokietijos kaizerio Wilhelmo I (28. 395/2, Napoleono III (28. 395/13) ir kelių kitų. istorinių asmenybių portretinės fotografijos. Deja, įrašų mažai ir daugelis asmenų fotografijose iki šiol neatpažinti. Vizualiai galima atpažinti tik Marijos, Gabrieliaus Šuazelių bei jų motinos Sofijos Čapskaitės Šuazel portretines fotografijas (8 vnt.). Patys albumai puošnūs, oda aptrauktais viršeliais, sutvirtinti metalo aptaisais (ŽAM GEK 28. 389, 28. 395). Matosi, kad fotografijas daugiausia darė užsienio fotografai (iš Drezdeno, Paryžiaus, Rygos, Krokuvos, Berlyno, Venecijos fotoateljė).
Visai mažai XX a. pirmos pusės fotomedžiagos.Keturias vertingas fotografijas muziejui padovanojo 1936-1937 m. dvare dirbusi virėja Adelė Gorainytė, šiuo metu gyvenanti Žemaičių Kalvarijoje. Jose užfiksuota Marijos Šuazel laidotuvės, ketvirtame šio amžiaus dešimtmetyje dvare dirbę tarnautojai, rūmų pastatas (ŽAM F- 2583 -2586).
Dvaro pastatų fotografijų yra išlikę mažai. Yra viena fotografija, kuriame išlikęs 1935 m. Platelių dvaro rūmų vaizdas. Muziejuje yra aštuonios XIX a. pab. fotografijos, kuriose užfiksuoti dvaro ūkiniai pastatai (ŽAM GEK-16. 956,16. 952, 16. 949,16. 956 -16. 959,16. 960, 16. 983,16. 984).
ŽAM Istorijos skyriaus fonduose saugomas 51 Šuazeliams priklausiusių miškų ir žemių planas. Čia rasime Telšių apskrities Platelių, Gintališkės, Kepurėnų ir Išalyno dvarų, Rokiškio apskrities-Zofijavo, Mirabelio ir Slabados palivarkų žemės plotų bei Ukmergės apskrities Žirinojų dvaro planus. 14 planų sudaryti 1863-1897 m., 37 planai-1925-1933 metais. Įdomus Platelių dvaro žemių planas, sudarytas 1894 m., kuriame schematiškai parodytas dvaro sodybos išsidėstymas. Tai pats didžiausias iš turimų planų - jo dydis 2mx1,66 m.).

Platelių dvarininkų Šuazelių šeimos istorijos fragmentai

Remdamiesi išlikusiomis vertybėmis galime šiek tiek pažvelgti į Platelių dvaro istoriją, susijusią su prancūzų kilmės dvarininkų Šuazelių šeimos likimu.
1795 m. Lenkijai-Lietuvai praradus nepriklausomybę, Platelių valsčius tapo valstybine Rusijos nuosavybe. XIX a. pradžioje Platelių dvaras atiteko prancūzų grafui Augustui Šuazeliui-Gufjė, karaliaus Liudviko 14-ojo ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Ši sena ir kilminga prancūzų giminė buvo kilusi iš Šampanės provincijos, Aukštutinės Marnos departamento (ten prasideda Marnos upė, kuri Paryžiuje įteka į Seną) kaimo Choiseul (Orgelbranda S. Encyklopedja (...). 1898). Marijonas Gabrielius Florentas Augustas Šuazelis- Gufjė emigravo į Rusiją 1792 m., kilus Prancūzijoje revoliucijai, nes buvo Burbonų dinastijos šalininkas. Jis iš carienės Kotrynos II-sios gavo ypatingą privilegiją įsigyti žemę ir kitą turtą, nepraradus Prancūzijos pilietybės. Tada jam ir buvo paskirta Platelių valda.
Augustas Šuazelis buvo diplomatas ir archeologas. Pagarsėjo 1782 m. savo knyga apie Graikiją. 1783 m. buvo išrinktas į Prancūzų Akademiją, 1784 m. - pasiuntinys Turkijoje, 1789 m., kilus Prancūzijoje revoliucijai, išvyko į Rusiją, kur buvo netgi paskirtas Dailės Akademijos prezidentu, Sankt Peterburgo viešosios bibliotekos direktoriumi. 1802 m. grįžo į Prancūziją, bet Platelių neatsisakė.

Kada Šuazelių šeima atvyko į Platelius, nėra tiksliai žinoma. Muziejaus rankraščių fondo XIX a.pradžios dokumentai apie Platelių dvaro perdavimą Šuazeliams datuojami 1802 -1804 m.

Pastoviau Plateliuose apsigyveno Augusto Šuazelio-Gufjė sūnus Antuanas Lui Oktavijus. 1818 m. jis vedė iždininko Antano Tyzenhauzo anūkę Sofiją, Ignacijaus Tyzenhauzo ir Marijos Pšedzieckaitės dukterį.

Sofija gimė 1790 m. Lydos apskrityje, Želudako dvare, augo Taujėnų dvare, Ukmergės apskr. Gavo gerą meninį, muzikinį ir literatūrinį išsilavinimą. Įdomaus likimo moteris, buvusi pažįstama su Rusijos caru Aleksandru I-uoju ir Napoleonu. Ji du kartus apie juos išleido savo memuarus “Reminescencijas” (muziejuje saugomas 1862 m. Paryžiuje išleistas vienas memuarų egzempliorius (ŽMA MB 3903)). Šioje knygoje nepaprastai daug įdomios medžiagos apie 1812 m. Vilnių, kai šis miestas pakaitomis tapdavo dviejų imperijų sostine. Tai lyg komentaras L. Tolstojaus romanui “Karas ir taika”. Pažintis su caru truko 13 metų. Sofija turėjo Rusijos imperatorienių freilinos garbės ženklą, apie kurį nepabijojo pasakyti audiencijoje pačiam Napoleonui. Vėliau caras Aleksandras I pagyrė ją, “parodžius tikrą narsą prieš žmogų, prieš kurį dreba vyrai” (E. Ravickienė. Plateliai-Žemaičių Venecija. 1994).
Būdama 29 metų ištekėjo už prancūzo Šuazelio Gufjė ir tapo Prancūzijos valdine. Visus nustebino tokiu savo pasirinkimu, nes pati buvo išsilavinusi, graži, protinga, o Oktavijus Šuazelis daug vyresnis, išsiskyręs, negražus, netvarkingas. Šeimos gyvenimas nebuvo darnus. Užaugino vieną sūnų Aleksandrą, kurio krikšto tėvas buvo pats caras Aleksandras I.
Ištekėjusi ponia Sofija gyveno aristokratės kosmopolitės gyvenimą, daug laiko praleisdama užsienyje, vyro tėvonijoje Eperny dvare Šampanės departamente Prancūzijoje, didžiosiose Europos sostinėse, tačiau jos pačios žodžiais tariant visada sugrįždavo į šventą žemaičių žemę. 1818-1837 m. išleido penkis istorinius romanus iš Lenkijos ir Lietuvos istorijos: “Lenkai Sant Domingo saloje (1818), “Barbora Radvilaitė”(1820), “Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos (1824), “Politikos nykštukas “(1827), “Halina Oginskaitė, arba švedai Lenkijoje”(1831). Paskutiniojoje knygoje daug įdomios medžiagos apie Platelių istoriją. Rašė prancūzų kalba. Muziejaus fonduose saugoma Nicoje 1878 m. išleista knygelė “Litanijos” (neinventorintas ŽMA istorijos skyriaus fondas) bei 1875 m. išleista istorinė apybraiža apie grafaitę Gertrūdą Potockaitę (ŽMA MB 6072).
1942 m. mirus vyrui Oktavijui, Sofija su sūnumi Aleksandru gyveno Plateliuose, tik šaltu metų laiku išvykdavo į Prancūziją. Iš Aleksandro II (Rusijos caro) išsirūpino, kad jos sūnus išlaikytų Platelius, neprarasdamas Prancūzijos pilietybės. Fotografijos fonde saugoma dvi Sofijos Šuazel-Gufjė portretinės fotografijos, kuriose matome senyvo amžiaus moterį, apsirengusią tamsiu, puoštu nėriniais rūbu (foto - apie 1869 metus, ŽMA F- 787, 2581). Rankraščių fonde - dvi jos ranka prancūziškai rašytos užrašų knygutės, 8 laiškai, siųsti į Prancūziją sūnui Aleksandrui (neinventorintas fondas).
Sofija 1878 m. (pagal V. Valatkos įrašą ŽMA F-787) mirė Nicoje (Prancūzija), sulaukusi 88 metų amžiaus.
Atskiras šaltinis apie dvaro istoriją - kraštotyrininko J. Mickevičiaus 1936 m. užrašyti senųjų plateliškių prisiminimai apie dvaro gyvenimą. Juose grafienė Sofija Tyzenhauzaitė Šuazel vadinama ne grafiene, o motina, pasakojama, kad ji paprastiems žmonėms ypač dvaro tarnautojams, buvusi labai gera. Moteris, dirbusias dvare, ir jų vaikus ji apdovanodavo drabužiais, maistu. Kadangi Plateliuose Šuazelių šeima pastoviai negyveno, dvarą išnuomodavo. Dažnai nuomininkai labai plėšdavo gyventojus. Kartą, sužinojęs apie grubų nuomininkų elgesį, Šuazeliams laišką į Prancūziją parašė net Šateikių dvarininkas Pliateris. Susirūpinę tokiais negerumais, Šuazeliai neužilgo parvyko į Platelius, teisminiu keliu pašalino iš dvaro nuomininką ir patys ėmė valdė Platelius. Paprasti žmonės Šuazelius gerbė, nebuvo girdėti apie kokius nors neramumus, maištus ar lažininkų pabėgimus į kitą dvarą. Platelių valsčiaus lažininkai turtingiau gyveno, negu žmonės aplinkiniuose dvaruose (Mickevičius J. Platelių dvaras baudžiavos metu. ŽMA, Byla nr. 32).
Dvaras turėjo ūkių inventorius, kur buvo surašytos pareigos. Kiekvienas lažininkas žinojo savo pareigas dvarui. Konfliktų dėl pareigų dydžio nekildavo, nes lažininkai žinojo savo pareigas, o dvaras nereikalavo dirbti daugiau negu nustatyta.
Dvare nebuvo nei kalėjimo, nei daboklės, bausmes atlikdavo rykštėmis vaitas.
J. Mickevičiaus surinkti prisiminimai, fotomedžiaga dalinai leidžia atkurti buvusį dvaro gyvenimą.
Platelių dvaras turėjo bravorą, dvi oranžerijas. Buvo samdomi komisoriai, girininkas, eigulys, liokajus, auklės, vaikų mokytojos, kambarinės, virėjos, kasininkai, advokatai, medžioklės vadovas, kalviai, staliai, gydytojas. Tarnautojams už darbą gyvenimui buvo suteikiami ūkiai.
Vyresnieji dvaro tarnautojai buvo bajorų kilmės, bežemiai bajorai, bajorės, kurie mokėjo prancūziškai, lenkiškai, paprastieji tarnautojai - valstiečių kilmės. Ponas ir vyriausiasis prievaizdas tarpusavyje kalbėdavo prancūziškai, o su paprastais žmonėmis - žemaitiškai. Dvariškiai oficialiai ir tarp savęs kalbėjo lenkiškai-prancūziškai.
Platelių grafas Oktavijus Šuazelis kasmet iškilmingai švęsdavo Jonines. Šventėje dalyvaudavo dvariškiai ir Platelių valsčiaus lažininkai. Programą atlikdavo jaunimas. Ji būdavo gana įdomi: grodavo orkestras, vykdavo šokiai, vaidinimas, sportinės varžybos, nugalėtojams buvo duodami prizai. 12 valandą nakties miške ieškodavo paparčio žiedo (būdavo paslėpta uždegta žvakelė ir kišeninis laikrodėlis vietoje prizo).
Kiekvieną rudenį dvare švęsdavo derliaus šventę. Jos metu, vadovaujant dvaro tarnautojams, vėl būdavo ruošiama įdomi programa, kurią pasižiūrėjus dvare prasidėdavo didelės vaišės, surengtos visiems šventės dalyviams.
Oktavijaus sūnus Aleksandras, Platelių dvaro paveldėtojas, vedė Sofiją Čapskaitę (iš Telšių). Pasakojama, kad ši buvusi labai šykšti ir žmonės jos nemėgdavo. Pats grafas buvęs labai geros širdies, šelpdavo vargšus. Jis buvo geras šeimininkas, remontavo, statė naujus pastatus. Jo laikais dvare buvo tvarka ir švara (Mickevičius J. Platelių dvaras baudžiavos metu. ŽMA, Byla nr. 32; Valančiūtė J. Platelių dvaro sodyba a. p. 12) .
Aleksandras Šuazelis ir Sofija Čapskaitė turėjo 4 vaikus: Gabrielių (1873-1935), Mariją (1871-1930), Aleksandrą (1876-1909), Lui (Liudviką) - (1880-1949) (Ravickienė E.).
Paskutinieji Platelių ir dar kelių dvarų ir kaimų šeimininkai buvo jauniausieji iš šios šeimos -brolis ir sesuo (Liudvikas ir Marija Šuazeliai-Gufjė). Jie savo šeimų nesukūrė. Šuazeliai išsaugojo Prancūzijos pilietybę, todėl žemės reformos metu jų turtai nenukentėjo. Tuo laiku Lietuvoje jie buvo bene patys turtingiausi žmonės - valdė beveik 4 tūkst hektarų žemės (Andriusevičius J. Už tamstos gerą širdį (...) 1995).
1936-1937 metais dvare virėja dirbusi Adelė Gorainytė prisimena, kad Marija sirgusi vėžiu. Ponia sirgusi labai ilgai, jai slaugyti iš Prancūzijos buvo iškviesta slaugė. Mirė arija 1930 m. Ji palaidota Platelių bažnyčios šventoriuje.
Liudvikas labai mylėjęs savo seserį. Fotografijoje, kurioje užfiksuota Marijos Šuazel laidotuvės, matome ašarojantį Liudviką, pasilenkusį virš karsto.
Platelių bažnyčiai buvo skirta 10 tūkst. litų, iš kurių 5 tūkst. turėjo būti skirti Marijos kapui sutvarkyti. Iki 1940 metų nebuvo spėta nieko padaryti (Bartkienė R. Platelių dvaro archyvo fotografijos fondo apžvalga a. ŽMA MA . Nr. 457).
Adelės Gorainytės pasakojimu, grafas Liudvikas buvo vienišas žmogus, mažai su kuo bendraudavo, nes ir svečių retai pas jį būdavo. Kartais jis ir į virtuvę ateidavo su virėjomis paplepėti, žiūrėdavo, kaip jos dirba. Vakarais ilgai skambindavo pianinu, o ryte mėgdavo ilgai pamiegoti. Keldavosi apie 10 val., nusimaudydavo, papusryčiaudavo ir išvykdavo kur nors į gamtą (Plateliuose jis gyvendavo daugiausia šiltu metų laiku, žiemas praleisdavo Prancūzijoje). Kartais su vežėju ir savo mylimais šunimis, kurių turėjo visą būrį, jis vykdavo į mišką, kartais išplaukdavo laiveliu į ežerą, apiplaukdavo salas, kartais kiek ilgėliau užsibūdavo Pilies saloje. Grįždavo 14 val., o 15 val būdavo pietūs.
Iš švenčių bene labiausiai grafas laukdavo savo vardinių, kurias švęsdavo liepos mėnesį. Tą dieną virėjos keldavosi anksčiau, minkydavo prancūzišką tešlą (už mokėjimą gaminti pagal specialų receptą grafas prie algos buvo pridėjęs 10 litų), kepdavo įvairius kepsnius. Grafas tą dieną pasipuošdavo, užraitydavo ūsus ir imdavo laukti svečių. Dažnai į svečius tokia proga atvykdavo grafienė iš Šateikių.
Į bažnyčią grafas eidavo kiekvieną sekmadienį. Dažnai per mišias klūpėdavo šventoriuje, prie savo sesers kapo.
Kalėdų švenčių metu sukviesdavo šeimyną, duodavo dovanėlių. Dvaro tarnautojų vaikams būdavo papuošta eglutė, prikepta visokių skanėstų.
Jis laikėsi iš tėvų perimtų gražių papročių: išeinantiems į pensiją dvaro tarnautojams (ūkvedžiams, sodininkams, advokatams, vežėjams, virėjams) padovanodavo po stambų ūkį ar namus mieste.
Paskutinysis pats turtingiausias Lietuvoje dvaro savininkas Liudvikas Šuazelis 1940 metais, nacionalizavus Platelių dvarą, buvo priverstas emigruoti į užsienį, turėdamas vos kelis šimtus litų. Jis mirė 1949 m. Šveicarijoje (Bartkienė R. Platelių dvaro archyvo fotografijos fondo apžvalga a. ŽMA MA Nr. 457).

Platelių dvaro žemių planai Žemaičių muziejuje „Alka”

1. (7vnt) Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Ginteliškės valsčiaus, Ginteliškės dvaro žemių, Stirbaičių ir Babrungėnų kaimų, Plokštės miško planai . Sudaryti 1869, 1892, 1897, 1884, 1887, 1932, 1907 m. ŽAM GEK 27. 517, 27. 502, 27. 508, ŽAM S -3340,3341, 3342, 3343.
2. Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Ginteliškės valsčiaus, Žvirblaičių kaimo valstiečių savininkų žemės sklypų ribos su Platelių dvaro žemėmis. Savininkas-grafas Šuazel Gufjė. Planas sudarytas 1887 m. Telšių apskrities žemės matininko Severino Chodkevičiaus. ŽAM S-3344.
3. Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Ginteliškės valsčiaus, Žvirblaičių ir Babrungėnų kaimų ganyklų planas. Savininkas-grafas Šuazel Gufjė. Planas sudarytas 1930 m. Telšių apskrities žemės matininko P. Rogalskio. ŽAM S-3345.
4. Kauno gubernijos, Telšių apskrities, Išalyno dvaro, Edvardavo ir Kalnelės palivarkų žemės sklypų , pirktų grafo Aleksandro Šuazel Gufjė iš Erardo Šuazel Gufjė 1878 m. planas. ŽAM S-3346.
5. (2vnt.) Ilgio ir Pailgio miško servituto planai iš Platelių dvaro, Platelių valsčiaus, Kretingos apskrities. Grafo Šuazel Gufjė nuosavybė, susitarimu perėjusi Grigaičių kaimo ūkininkų ir dešimtininkų nuosavybėn. Planai sudaryti 1925 m. ŽAM 27. 505/1-2.
6. (2vnt.) Kretingos apskrities, Platelių valsčiaus, Platelių dvaro, grafo Liudviko de Šuazel Gufjė Šeirės miško medynų planai. Sudaryti 1930 m. matininko P. Rogalskio. ŽAM GEK 27. 554, 27. 555.
7. (3vnt) Kretingos apskrities, Platelių valsčiaus, Platelių dvaro, grafo Liudviko de Šuazel Gufjė Lepijos miško medynų planai. Sudaryti 1930 m. matininko P. Rogalskio. ŽAM GEK 27. 553/1-3.
8. (4vnt.) Kretingos apskrities, Platelių valsčiaus, Platelių dvaro Lygiojo, Eišnelio ir Šiliniškio miškų bei Grigaičių kaimo likusių nuo ganiavos servituto likvidacijos planai. Grafo Liudviko Šuazelio Gufjė nuosavybė. Sudaryti 1930 m. matininko P. Rogalskio. ŽAM GEK 27. 556 /1-3, ŽAM S-3365.
9. (2vnt.) Kretingos apskrities Platelių valsčiaus Mežlaukio miško savininko grovo Liudviko de Šuazel Gufjie medynų planai, sudaryti 1930 m. matininko Eduardo Laurinaičio. ŽAM GEK-27. 452, ŽAM S-3347.
10. Plungės miškų urėdijos, Platelių girininkijos Medynų planas. Sudarytas 1936 m. matininko A. Adaškevičiaus. ŽAM S -3348.
11. (4vnt.) Rokiškio apskrities, Skapiškio valsčiaus Bajorgirio ir Laukelio miškų bei to paties valsčiaus Slabados, Zofijavos, Gabrieliavos ir Laukelio I-ojo miškų medynų planai. Savininkas grafas Liudvikas de Šuazel Gufjie. Sudaryti 1925,1930 m. matininkų -Rogalskio Petro ir Renigerio. ŽAM GEK -27. 501,27. 514 ,27. 566,ŽAM S-3349.
12. (12 vnt.) Telšių apskrities, Plungės valsčiaus, Kepurėnų I palivarko grafo Liudviko de Šuazel Gufjė žemės planai, sudaryti 1930 m. matininko P. Rogalskio. ŽAM GEK 26. 889, ŽAM S -3350 -3361.
13. (3 vnt.) Kretingos apskrities, Platelių valsčiaus, Platelių miestelio gyventojų žemių planai, sudaryti 1929 metais. ŽAM S-3362 -3364.
14. Kauno gubernijos, Telšių apskrities Ginteliškės valsčiaus, Platelių dvaro Medsėdžio kaimo planas. Savininkas-grafas Šuazelis Gufjie. Atlikta 1869 m. Matininkas O. Gesė. ŽAM S -3366.
15. (2 vnt.) Ukmergės apskrities Žirnojų dvaro planas, sudarytas 1893 metais. Savininkas Aleksandras Šuazelis Gufjė. ŽAM S-3367, 3368.
16. (2vnt.) Rokiškio apskrities, Mirabelio ir Zofijavo palivarkų žemių planai. Marijos ir Liudviko Šuazelių nuosavybė. Sudaryti 1925 m. ŽAM GEK-27. 518, 27. 504.
17. (2vnt.)Platelių dvaro (“Platelių grafystės”) žemių planai, sudaryti 1808 m. Savininkas-armijos kavalerijos pulkininkas Antonijus Luisas Antonijus Šuazelis. ŽAM S-3369, 3370.
18. Platelių ežero žvejų tinklo traukimo vietos-valksnai. sudarytas J. Mickevičiaus. ŽAM GEK-14. 136.

Platelių dvaro knygų sąrašas

1. LE MONDE DES ENFANTS par Mme Thecle de Gumpert. Paris. 1860. Antrame priešlapyje lyg vaiko ranka prirašinėta Įrašų “Louis de Choiseul a 1880 a Paris”. ŽMA MB 3902.
2. L’AUBERGE DE L’ANGE-GARDIEN par Mme la Comtesse de Segur. (Bibliotheque rose illustree) nee rostopchine. Paris. 1879. Pirmo viršelio antroje pusėje Įrašas ranka mėlynu rašalu “Marie de Choiseul”). ŽMA MB 5036.
3. STAHL P. J. LES PATINS DARGENT. Histoire d’une famille hollandaise et une bande d’ecoliers. Bibliotheque d’education et de recreation. Paris, 1878. Priešlapyje Įrašas mėlynais dažais “Louis de Choiseul”. ŽMA MB 5006.
4. REMINISCENCES SUR L’EMPEREUR ALEXANDRE I ER ET SUR L’EMPEREUR NAPOLEON I-ER. Par Mme la C- sse de Choiseul-Gouffier nee C-sse de Tisenhaus. Paris. 1862. ŽMA MB 3903.
5. C. JULII CAESARIS. COMMENTARII DE BELLO GALLICO. Par A. Legouėz, profeseur ay lycee condorcet. Paris. Priešlapyje Įrašas ranka juodu rašalu. “A. de Choiseul”. ŽMA MB 5398.
6. LE JOURNAL DE LA JEUNESSE. NOUVEAU RECUEIL. Hebdomadaire illustre. Deuxieme semestre. Paris. 1888. Antrame priešlapyje du Įrašai ranka juodu rašalu “A. M. D. J. “ir “de Choiseul”bei spalvotas atspaudas, kuriame pavaizduota puošniai apsirengusio vyro raudonu galvos apdangalu galv a. ŽMA MB-5001.
7. PAUL-C. JAGOT. LES MARQUES REVELATRICES DU CARACTERE ET DU DESTIN SUR LA VISAGE, DANS L’ECRITURE, DANS LA MAIN. Paris. Priešlapyje Įrašas ranka juodu rašalu “M. de Choiseul”. ŽMA MB-3598.
8. GERTRUDE DES COMTES KOMOROVSKI. COMTESSE FELIX POTOCK A. Faits historiques recueilli et publies par madame la Comtesse de Choiseul-Goufier nee Comtesse de Tisenhaus. Nice. 1875. ŽMA MB 6072.
9. EDOUARD RO D. LA HAUT. Paris. 1875. Viršelyje Įrašas ranka juodu rašalu “Sophie de Choiseul”. ŽMA MB 6081.
10. LA DISGRASE DU DUC DE LA DUCHESSE DE CHOISEUL. La vie chanteloup, le retour a Paris, la mort. Par Gaston Maugras. Paris. 1903. ŽMA MB 4813.
11. JOURNAL DE VOYAGE, PAR ALEXANDRE DE CHOISEUL GOUFIER . Illustre par des gravures sur bois. Geneve, 1838. Neinventorinta.
12. QUINTETTO POUR LE PIANO-FORTE . . . PAR LOUIS FERDINAND PRINCE DE PRUSSE. Leipsic. Tituliniame lape-Įrašas ranka pieštuku “gr. Šuazelis”. ŽAM MB 1649.

Šaltiniai ir literatūra

1. Andriusevičius J. Už tamstos gerą širdĮ tik dievas užmokės. . . Žemaičių saulutė. 1995. 07. 29.
2. Bartkienė R. Platelių dvaro archyvo fotografijos fondo apžvalg a. ŽMA MA 457.
3. Mickevičius J. Platelių dvaras baudžiavos metu. Byl a. nr. 32.
4. Neinventorinta ŽMA byla . 1940.
5. Neinventorintas ŽMA Platelių dvaro fondas.
6. Olgelbranda S. Encyklopedja Powszechn a. Warszaw a. 1898. T. 3.
7. Ravickienė E. Perlų perlas . Plungė. 1996. 04. 23.
8. Ravickienė E. Plateliai-žemaičių Venecij a. Žemaitis. Nr. 18,21.
9. Valančiūtė J. Platelių dvaro sodyba (istoriniai tyrimai). ŽMA MA 456.
10. ŽMA GEK-Žemaičių muziejus “Alka”gaunamų eksponatų knyga.
11. ŽMA F-Žemaičių muziejaus “Alka”fotografijos eksponatų knyga.
12. ŽMA S-Žemaičių muziejaus “Alka”spausdintų eksponatų knyga.
13. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 669, Ap. 16, B 36, 48, L 133v, 140.

Sutrumpinimai

F-fotografijos (eksponato šifras inventorinėje knygoje)
S-spaudiniai (eksponato šifras inventorinėje knygoje)
ŽAM GEK-Žemaičių muziejaus “Alka”gaunamų eksponatų knyga
ŽAM MB-Žemaičių muziejaus “Alka”mokslinė biblioteka.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt