VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

PARAGAUDŽIO SENKAPIS

  • Telšių kraštotyros muziejus 1973 m. nuo birželio 14 iki liepos 27 dienos tyrinėjo Šilalės rajono Kvėdarnos apylinkėje esantį Paragaudžio kaimo senkapį. Jis yra ariamame lauke, abiejose pusėse vieškelio.
  • Kapinynui buvusi parinkta visai nežymi kalvelė su žvyringu gruntu. Mirusieji laidoti tos kalvelės pietryčių, pietų ir pietvakarių šlaituose. Tyrinėjimų metų buvo ištirta didesnioji dalis kapinyno, 654 kv. m plotas, surastas 71 kapas ir  91 suardyto kapo šiokie tokie pėdsakai. Žmonių griaučiai kapuose neišsilaikę, išskyrus mažus fragmentus prie žalvarinio dirbinio.
  • Kapinyne dominuoja pavieniai griautiniai kapai.
  • Mirusieji guldyti į skobtinius ąžuolinius karstus aukštielninki, ištiestomis kojomis ir įvairiai sudėtomis rankomis.
  • Karstai nuleisti į 190-230 cm ilgio (vaikų - 12-160 cm), 5-60 cm pločio ir 40- 80 cm gylio duobes.
  • Mirusieji guldyti įvairiomis kryptimis pasaulio šalių atžvilgiu. Dominuoja, kaip ir Maudžiorų kapinyne, koncentriškas šonu į kapinyno centrą-kalvos viršūnę orientavimas. Vyrai daugiausia guldyti galvomis į rytus, pietryčius ir pietvakarius, atsižvelgiant į kapo geografinę padėtį kalvos viršūnės atžvilgiu. Moterys guldytos visai priešingai - daugiau prisilaikant vakarų krypties. Tačiau yra nemažai kapų, kur ir moterys orientuotos galvomis taip pat, kaip ir vyrai. Vyrų kapų orientavimas į vakarų pusę visai nedidelis, bet sutinkamas.
  • Tik du kapai tebuvo dvigubi. Kape Nr. 20 buvo paguldyta vienoje 90 cm pločio duobėje, vienas šalia kito dviejų vaikų karsteliai. Prie šiaurės vakarų krašto buvęs palaidotas berniukas, kurio galva orientuota į šiaurės rytus, o prie pietryčių krašto - mergaitė, kurios galva orientuota į pietų vakarus. Abu kapai pasižymėjo turtingomis įkapėmis.
  • Antrasis dvigubas kapas Nr. 59 išsiskyrė savo laidosena. 70 cm gylio, 50 cm pločio ir apie 200 cm ilgio duobėje buvo paguldytas ąžuolinis skobtinis karstas, kurio galvos galas buvo orientuotas tiesiog į vakarus. Ant karsto viršaus galvos gale buvusi padėta geležinė yla su mediniu koteliu. Karsto viduje buvęs moters lavonas. Kaukolę juosė žalvarinė grandinėlė, ant kaklo buvo vytinė antkaklė ir žalvarinių įvijėlių ir grandelių vėrinys (kolje). Ant kairės rankos pirštų užmauti 2 įvijiniai žiedai. Ant krūtinės į viršutinį drabužį buvę įsmeigti du puošnūs kryžiniai smeigtukai. Prie dešiniosios šlaunies prišlietas geriamasis ragas su pasidabruotu briaunos apkalu.
  • Ant dešiniosios numirėlės alkūnės buvo padėtos plonos drobės ryšelis su sudeginto kūdikio kauliukais ir jam skirtomis įkapėmis, kurias sudarė dvi įvijinės apyrankėlės ir penki įvijiniai žiedai. Kauliukai ir šios įkapės buvo susiausti ir perrišti du kartus apsukant austa rinktine technika, “ožkanagutės” raštu, juosta. Per ryšelį buvo persmeigti du nuokamienėmis galvutėmis smeigtukai su įvertomis grandinėlėmis, kurios, kaip ir juosta, buvo apvyniotos apie ryšelį. Juostos ir ryšelio konservacijos metu restauratorė B. Pinkevičiūtė pastebėjo, kad išlikusių juostos fragmentų galai ir ryšelio kraštai yra apdegę ugnyje.
  • Devyniuose turtingų vyrų kapuose į duobę buvo įdėta po vieną žirgo galvą. Jos dažniausiai randamos 10-25 cm, o viename kape net 40 cm aukščiau už numirėlio griaučius. Prie kai kurių žirgų kaukolių rasta po vieną ar du įvijinius plonus žiedelius, o prie kitų nieko nerasta. Žirgo galva dėta į duobės kampą galvos gale.
  • Žirgo galva rasta ir viename mergaitės kape Nr. 61. Tik čia žirgo galva buvusi padėta turbūt ant karsto vidurio, nes po ja gulėjo numirėlės apyrankės ir žiedai po kaulų liekanomis. Šiame kape buvę įdėti du kryžiniai smeigtukai, geležinė yla ir smiltaininis verpstukas.
  • Tokie, nors ir retoki, kapai su žirgo galvomis būdingi ir kitiems to paties laikotarpio Šilalės rajone tirtiems kapinynams.
  • Beveik visuose vyrų kapuose randama po du ietgalius. Iš jų padėties ir medienos liekanų matosi, kad ietgaliai dėti su ietkočiais ant karsto viršaus ar šalia jo. Jų plunksnos yra galvos gale. Visų ietigalių kotai buvę išdrožti iš storo ąžuolo atskalos ar lentos. Kape esantys ietgaliai nėra vienodi. Dažniausiai būna juostinis, o kitas karklo lapo formos.
  • Tik viename turtingame įkapėmis vyro kape rastas “M” tipo kalavijas sunykusiose medinėse makštyse, bet be makščių galo apkalo.
  • Suardytų kapų žemėse įvairiose vietose rasti trys normaniškos kilmės kalavijų makštų galų apkalai, kuriųKalavijo makšties galo apkalas šonuose yra ažūriškai pavaizduoti lyg ir paukščių siluetai.
  • Kape Nr. 10 rastas vienintelis smogiamasis peilis.
  • Dažname vyro kape randami geležiniai žąslai ir geležiniai pentinai. Gaila, kad jie labai sunykę. Suardyto kapo žemėse rastas vienas žalvarinis įdomiai profiliuotas skandinaviškos kilmės pentinas.
  • Suardytame kape Nr. 13 rasta geležinė apskrita, kiek išplatina pamina, balnakilpė. Kita panašios formos balnakilpė rasta įmesta į vėlyvą duobę.
  • Tik vyrų kapams būdingi skiltuvai (sunykę) su titnago gabaliukais ir šiferiniai ar smiltaininiai galąstuvai. Vieni jų su skylutėmis, o kai kurie be skylučių ir palyginti didoki.
  • Peilis - gana dažna, daugiausia vyrų kapų įkapė. Moterų kapuose sutinkamos gana gausiai geležinės ylos ir cilindro formos smiltaininiai verpstukai. Kai kurie padaryti gana nerūpestingai, su mažytėmis ar net visai nepragręžtomis skylutėmis. Suardyto kapo vietoje rastas tik vienas gintarinis verpstukas.
  • Gausu kapuose ir papuošalų. Ypač įspūdingos kapuose Nr. 29 ir 48 buvusios numirėlei ant galvos uždėtos kepurėlės, padengtos ištisai žalvarinių grandelių eilėmis. Jų pakraščiai buvę papuošti klevo sėklos formos kabučiais. Trečios tokios pat kepurėlės liekanos rastos suardyto kapo žemėse. Tokių kepurėlių rasta ankstesnių tyrinėjimų metu Upynoje, Žviliuose (Šilalės raj.), Bikavėnuose (Šilutės raj.) [1]
  • Kape Nr. 59 juosusi kaukolę grandinėlė yra buvusi turbūt užsiūta ant kepurėlės pakraščio.
  • Moters kape Nr. 49 prie dešiniojo smilkinio buvo rastas iš šešių grandinėlių ir keturių iš vielos išlankstytų pakabučių smilkinio papuošalas. Kairėje pusėje buvo du lygiai tokie pat dirbinėliai. Tai gana originalus ir turbūt vietinės kilmės papuošalas, užtiktas pirmą kartą mūsų archeologiniuose tyrinėjimuose.
  • Tiek vyrų, tiek moterų kapuose dažnai randamos antkaklės. Dalis jų - įvijinės iš vienos rombinio skerspjūvio plonėjančiais galais vielos. Viena antkaklė (kape Nr. 21) rasta padaryta iš ramentiniais galais antkaklės. Jos vienas galas buvo nukirstas, iš jo padaryta prasilenkiančiais galais apyrankė, kuri buvo uždėta ant tos pačios numirėlės rankos.
  • Labiausiai mėgtos vytinės iš trijų vielų įvijinės įvairaus dydžio antkaklės. Vienų galai užsibaigia kilpelėmis, o kitų - užvertais žalvariniais daugiakampiais karoliukais.
  • Mergaitės “amazonės” kape buvo geležinė prasilenkiančiais kilpiniais galais antkaklė. Geležinė viela buvusi apvyniota alavo vielele, kurios tik pėdsakai bebuvo kape.
  • Gana dažnai rasta kaklo apvarų (kolje), padarytų iš žalvarinių įvijų ir grandelių, analogiškų į Upynos kapinyne rastąsias.
  • Kiekviename vyro kape rasta po dvi ar vieną pasagines seges, cilindriniais, keturkampiais, žvaigždiniais ir daugiakampiais galais.
  • Suardyto kapo žemėse 65 cm gylyje rasta viena plokštinė segė su gyvuliniu stilizuotu ornamentu. Tokia, kol kas vienintelė Lietuvos teritorijoje, rasta segė buvo žinoma iš Paulaičių (Šilutės raj.), kurią O. Kuncienė linkusi laikyti importu iš Skandinavijos. [2].
  • Moterų kapuose būtiniausia įkapė - smeigtukų pora. Tik viename mažos mergaitės kape rastas vienas smeigtukas. Buvo kapų, kuriuose rasta po dvi skirtingų smeigtukų poras.
  • Labiausiai mėgti kryžiniai įvairių variantų smeigtukai. Visų jų kryžių galvutės suplotos ir puoštos ar tai koncentrinių ratukų įspaudais, ar sidabro plokštele, ar penkiais konusėliais.
  • Antrą pagal skaičių grupę sudaro nuokamieniai smeigtukai. Visų jų galvutės labai išplatintos ir ornamentuotos “akučių” grupėmis.
    Kapinyne rasta pora trikampių smeigtukų. Be minėtų formų, rasta keletas visai skirtingų formų smeigtukų (saulutės formos galvute, kryžinių, apvestų apskrita juostele, perkryžiuotos “O” formos).
  • Pažymėtina dar tai, kad prie smeigtukų įvertose grandinėlėse nerasta nei paskirstomųjų, nei kabančiųjų kabučių.
  • Beveik kiekviename kape rasta vienas, dažniau du gintaro karoliai. Jie būna pririšti vilnoniu siūlu prie smeigtuko arba segės. Karoliai dažniausiai nupjauto dvigubo kūgio formos, tekinti, bet yra ir apdrožtų, ir net paprasčiausiai apskaldytų.
  • Viename suardytame moters kape surinkta apie 20 mažų geltono ir mėlyno stiklo karoliukų, o kape Nr. 46 buvo rasti trys balti karoliai, suploto rutulio formos.
  • Į vyrų kapus dėti diržai. Jų sagtys žalvarinės ar geležinės, paprastų formų. Oda nepuošta, tik prie trijų buvę pritvirtinta po aštuonis ilgokus kutus, puoštus žalvario įvijomis ir galo apkaliukais.
  • Apyrankių kapinyne gausu. Labiausiai mėgtos plonėjančiais galais apyrankės. Vienos jų yra rombinio skerspjūvio, kitos - keturkampio ar suploto apskritimo. Dažnai tokių apyrankių suplonėję galai užsibaigia apskritais ar daugiakampiais spurgeliais. Mėgtos ir įvijinės apyrankės.
  • Žiedai įvijiniai, padaryti iš plonos vielos. Keliuose kapuose rasta po geriamąjį ragą, o kapuose Nr. 4 ir Nr. 22 ant krūtinės buvo padėta po riešutą.
  • Iš kapinyno surinkti 734 dirbiniai, kurie saugomi Telšių kraštotyros muziejuje.
  • Kapinynas datuojamas IX- X m. e. amžiumi ir skirtinas senovės žemaičių gentims.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2008.01.20