VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS 

PARAGAUDŽIO JUOSTA

Vitas Valatka

  • Paragaudžio juosta (ornamentas, audimas, spalvinis juostos variantas) Piešė D. Kavaliauskienė1973 metų vasarą Telšių kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija kasinėjo Šilalės rajone, prie Kvėdarnos esantį Paragaudžio kaimo senkapį.

  • Tyrinėjimo metu ištirtas 71 sveikas ar ne visai suardytas kapas ir daugiau negu 90 jau sunaikintų kapų, kuriuose bebuvo randama tik menkos vieno kito dirbinio nuolaužos.

  • Ištirtame plote buvo surinkta daugiau negu 700 dirbinių arba jų fragmentų. Vieni šių dirbinių dažniau, o kiti rečiau sutinkami mūsų archeologinėje medžiagoje, o dar kiti buvo surasti pirmą kartą Lietuvos TSR teritorijoje. Prie tokių pirmą kartą surastų dirbinių reikia priskirti šiame kapinyne rastas juostos, austos rinktine technika, liekanas (žiūr. piešinį).

  • Minima juosta buvo rasta dvigubame kape Nr. 59. Kapo duobė buvo 70 cm gylio, apie 200 cm ilgio ir 50 cm pločio. Duobėn buvęs įleistas galva į vakarus skobtinis karstas, ant kurio viršaus galvos gale buvusi padėta geležinė yla su mediniu koteliu. Karsto viduje bebuvo išlikę tik kai kurie žalvario oksido užkonservuoti kaulų fragmentai ir patys dirbiniai.

  • Kaukolę juosė žalvarinė grandinėlė. Matyt šita grandinėlė buvo apsiūta pagal kepurėlės pakraštį. Ant kaklo buvusi uždėta iš trijų žalvarinių vielų suvyta antkaklė ir žalvarinių grandelių vėrinys.

  • Kairė ranka buvusi sulenkta smailu kampu ir plaštaka padėta ant krūtinės. Ant šios rankos pirštų buvę užmauti du spiralės formos (įvijiniai) žiedai. Dešinė ranka buvusi sulenkta stačiu kampu ir jos plaštaka uždėta ant pilvo.

  • Į lavono įkapių viršutinį drabužį buvo įsmeigti du puošnūs kryžiuko formos galvutėmis smeigtukai.

  • Prie smeigtukų buvo pritvirtintos grandinėlės, ir jomis buvo apvynioti išdurti į audinio paviršių smeigtuko galai.

  • Prie dešiniosios šlaunies buvęs prišlietas geriamasis ragas su pasidabruotu puošniu briaunos apkaustymu.

  • Iš visų įkapių komplekso matosi, kad čia palaidota moteris su jai būdingais papuošalais.

  • Ant dešiniosios numirėlės alkūnės buvo padėtas plonos drobės ryšelis su sudeginto kūdikio kauliukais ir jam skirtomis įkapėmis, kurias sudarė dvi įvijinės apyrankės ir penki žiedai. Supiltieji kauliukai ir įkapės buvo susiausti ir perrišti du kartus apsukant minėta austine juosta. Per šį visą ryšelį buvo persmeigti du nuokamienėmis galvutėmis smeigtukai su įvertomis ilgokomis grandinėlėmis, kurios kaip juosta buvo apvyniotos apie ryšelį.

  • Juosto ir ryšelio konservacijos metu restauratorė B. Pinkevičiūtė pastebėjo, kad išlikusių juostos fragmentų galai ir ryšelio audinio kraštai yra apdegę ugnyje. Iš to paaiškėjo, kad ryšelis su kūdikio liekanomis, prieš įdedant į moters kapą, dar kažkada ir neišaiškintomis aplinkybėmis buvo apdegę ar specialiai apdegintas.

  • Šis kapas pagal įkapes datuojamas dešimtuoju mūsų eros amžiumi.

  • Iki šiol buvo manoma, kad ankstyviausios juostos buvo austos pačia primitiviausia vijimo technika. Jų audimo įrankių miniatiūros surastos VIII- IX m. e. amžių kapuose [1]. Tačiau pačių tokių vytinių juostų fragmentai buvo užtikti kur kas vėlyvesnių XIII a. Veršvų ir Pakalniškių žirgų kapuose.

  • Apie austų rinktine technika juostų audimo pradžią nieko nebuvo galima pasakyti, nes nebuvo jų rasta. Menotyrininkai galvojo, kad jos turėjo pasirodyti žymiai vėliau už vytines juostas.

  • Rastoji juosta išausta iš vilnonių trijų spalvų siūlų. Jos pakraščiais eina rausvos ochros spalvos juostelės. Greičiausiai jos buvo raudonos spalvos, tik veikiant žemėje įvairioms cheminėms reakcijoms, raudonumas išbluko. Juostos viduryje rašto rinkimui naudoti šviesiai pilkos ir rudos spalvos siūlai. Raštą sudaro ritmiškai besikartojanti, liaudies vadinamoji “ožka nagutė”, t. y. lyg ir “S” raidės stilizuotas motyvas. Į pačios “ožkanagutės” raštą įvestos “akutės”. Galai užbaigti spalviniais įstrižiniais ruoželiais. Neaišku, ar prie juostos galų buvo kokie nors kutai. Juostos plotis - 1,5-1,8 cm.

  • “Ožkanagučių” raštas išsilaikė visą tūkstantį metų ir, nei kiek nepakitęs, sutinkamas XX- ojo amžiaus juostoSE [2].

  • Rastoji Paragaudyje juosta turi didelę mokslinę vertę. Ja remiantis galime drąsiai teigti, kad lietuvių liaudies mano ištakų reikia ieškoti kur kas anksčiau negu ankstyvojo feodalizmo laikais, t. y. 10-asis m. e. amžius, kuriame ne tik juostos, bet ir jų ornamentas, ir spalvinis sprendimas jau buvo susiformavę.

1973 12 22

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt