VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

PAGADONĖS SENKAPIAI

  • 1960 m. lapkričio mėn. 10 d. į Telšių kraštotyros muziejų Taurazevičius Danielius atnešė ir jam perdavė keturis archeologinius eksponatus: įmovinį ietigalį, trikampį smeigtuką ir dvi storagales apyrankes. D. Taurazevičius paaiškino, kad jie rasti senkapiuose, Pagadonės km. buvusioje Dargio žemėje.

  • 1961 m. gegužės mėn. 5 d. nuvykau šių senkapių išaiškinti į Pagadonės kaimą.

  • Minėti senkapiai iki šiol niekur mokslinėje literatūroje nėra minimi, nes jie nebuvo iki šiol žinomi. Jų išaiškinimo ir tolimesnė istorija tokia:

  • 1928 m. Pagadonės kaime ūkelį nusipirko mokytojas Dargis, mokytojavęs Gedrimų pradinėje mokykloje. Pamiškėje į jo žemę įėjo ir nedirbama, jaunomis pušaitėmis beapauganti kalvelė. Iš tos kalvelės ūkio reikalams Dargis prie namų smėlį pradėjo vežti smėlį. Beveždamas šį smėlį kalvelėje jis užtiko palaidojimų su radiniais. Radinius pasiėmė, o griaučius ten pat užkasė į duobę. Radinius jis nunešė į Gedrimų pradinę mokyklą ir ten jie buvo iki pat karo. Karo metu radiniai nežinia kur dingo.

  • Mokytojaudamas Dargis pavasarį atsivesdavo į kapinyną vaikus ir su jais yra mėginęs net po truputį kasinėti. Kasinėjimų metu rastus daiktus nunešdavęs į mokyklą. Savo namuose Dargis turėjęs 4 ietigalius ir vieną kirvį. Prieš kelis metus visa tai atidavęs Sedos vidurinės mokyklos mokytojui Tauraičiui, o kitus ietigalius - kažkokiam korespondentui.

  • Kapinynas yra už 90-100 m į pietvakarius nuo Dargio sodybos ir maždaug 1 km atstumu į pietus nuo Gardono ežero.

  • Tai vos vos, ne daugiau kaip 100 cm, pakilusi kalvelė - 35 m ilgio ir 27 m pločio. Kiek stačiau ji nusileidžia į šiaurę ir į rytus. Šiaurėje yra sausoka bala, o rytuose - laukų keliukas. Kitose pusėse pakilimo beveik nesimato.

  • Kapinyno viduryje yra 10x15 m dydžio smėlio iškasta duobė, kurioje ir buvo aptikti palaidojimai. Paskutinį kartą kapas buvo surastas 1960 m. lapkričio 7 d. Smėlis buvo kasamas iš pietinio duobės galo. Kape surastas ietigalis, trikampis smeigtukas ir dvi plačiagalės apyrankės. Radinius Taurazevičius pristatė į Telšių kraštotyros muziejų, kurie čia inventorizuoti Nr. 9068-9070. Radiniai būdingi viduriniajam geležies amžiui (V-VIII m. e. a.). Be to, pagal savo išvaizdą jie turėtų priklausyti Vakarų Lietuvos kultūrai. Tai turbūt tolimiausias kol kas šiaurės rytų kampas, skirtinas šios kultūros paplitimo teritorijai.

  • Kapinynas nuo seno neariamas, apaugęs 30 cm skersmens retokomis pušaitėmis, tarp kurių auga vienas kitas mažas kadagys.

  • Kapinyno žemės paviršių sudaro lengvas miškožemis su pavienių smulkių anglių gabaliukais ir siekia maždaug 20-25 cm storio. Po juo eina balto lengvo smėlio juostelė 5-10 cm storio, tačiau neturinti ryškių ribų. Po šiuo sluoksniu prasideda geltonas smėlis, kuris vietomis yra birus, o kai kur sukietėjęs į kompaktišką masę - konglomeratą. Tikriausiai, lavonai buvo guldomi ant konglomerato sluoksnio šono, nežymiai jį pakasus.

  • Kasinėjant iškasos šlaitus, pietryčių pakraštyje rastos kelios molinės puodo šukelės lygiu paviršiumi. Jos buvo įsimaišiusios į viršutinį miškožemio sluoksnį maždaug 10 cm gylyje.

  • Kapinynas šiuo metu yra Telšių rajono Gadunavo apylinkės Pagadonės kaime - Telšių miškų ūkio Gadunavo girininkijos Noreikos eiguvoje.

  • Dargienė, kuri atitekėjo į šį ūkį 1930 m., papasakoja, kad nuo jų žemės į šiaurės vakarus, pačioje pamiškėje, buvusi ariama dirva, kurioje ariant ar kasant bulves rasdavę įvairių šukių. Pasak jos, ten baudžiavos laikais kažkada būk tai stovėjusi goncarnė (???t. y. puodų dirbtuvė).

  • Šukes rasdavo neglazūruotas. Žemė buvusi prie smėlio, o ar tamsesnė, ji pasakyti negalinti.

  • Prašiau, kad nuvestų parodyti, kur ta goncarinė buvusi, tačiau ji pasakė, kad dabar, kai dirva apžėlė mišku, ji tos vietos neatseksianti. Galėtų tą vietą parodyti jos vyras, bet tuo metu jis buvo išvykęs.

  • Ar tai nėra senovinės gyvenvietės pėdsakai?

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt