VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

    Gaudikaičių monetų lobis

    1961 m. balandžio 22 d. į Telšių kraštotyros muziejų du Žemaitės vardo vidurinės mokyklos mokiniai / Norkevičius Romas gyv. M. Melnikaitės g. Nr. 14, mokosi VII kl. ir Lisauskas Algis, gyv S. Daukanto Nr. 66, mokosi VIII kl. atnešė 160 monetų. Monetos buvo visos sidabrinės, stipriai vienodai pažaliavusios. Dauguma jų buvo tiesiog sulipusios. Jie paaiškino, kad monetos rastos lobyje prie naujojo “Masčio” fabriko. Taip pat sužinota, kad jie žino lobio radimo vietą. Todėl buvo susitarta balandžio 24 d. apžiūrėti radimo vietą išaiškinti radimo aplinkybes kartų su jais. Minėtą dieną muziejaus vyr. mokslinis darbuotojas V. Valatka su mokiniais nuvyko į vietą ir aiškino radimo vietą.

    Radimo aplinkybės 1961 m. balandžio mėn. 21 d. apie 16 val. Žemaitės vardo vidurinės mokyklos mokiniai Norvičius Romas ir Lisauskas Algis, pasiėmę aliuminę valtelę nuėjo už miesto į prie naujojo “Masčio“ fabriko esančius vandens durpių karjerus paplaukioti. Plaukiojo jie karjere, esančiame į rytus nuo naujojo “Masčio“ fabriko teritorijos.
    Norkevičius sėdos į valtelę ir plaukė per karjerą, Lisauskas bėgo karjero rytiniu krantu į kitą karjero pusę jo pasitikti.
    Tuo metu prie karjero rytinio pakraščio buvo atvažiavusi “Gaz 51“ bortinė mašina su keturiais vyrais ir vienu vaiku. Jie iš karjero pakrantės kabino durpes ir krovė sunkvežimį.
    Kada Lisauskas bėgo pro dirbančiujų šalį, tai vienas vyras jam pasakė.
    - Ar nenori pinigu?
    - Noriu, - atsakė Lisauskas.
    - Ne, - sako tas pats vyras - reikia nuvežti į muziejų.
    Tuo metu Lisauskas pamatė šalia kasamų durpių duobės išskleistą nosinę, o ant jos sudėtos puodo šukės ir nemažą skaičių pažaliavusių pinigų. Pinigai buvo nevienodo dydžio.Vieni jų buvo maži, o kiti dideli taleriai. Vienas darbininkų pasiėmė tris talerius sakydamas, kad jam išeisianti gera blizgė.
    Tuo metu prie žmonių atplaukė ir Norkevičius. Jie visi sulipo į duobę ir joje tarp durpių rado dar daugybę palaidų monetų, kurios buvo pabirusios, kada kastuvu perskėlė puodą. Jas vaikai susirinko ir nuplovė.
    Darbininkai, kurie rado lobį dar kurį laiką krovė durpes į mašiną. Kasė durpes iš tos vietos kur buvo rastas puodas su pinigais. Puodas gulėjo tuojau pat po velėna, maždaug 15 cm. gylyje ir todėl jį perkirto kastuvu. Bekasdami aplink durpes, darbininkai rado du juodus, atrodo kad geležinius kažkokius dirbinius, cilindro formos. Jų jie vaikams nerodė ir pasiėmė. Vieną šį dirbinuką pasiėmė šoferis, o kitą kažkas kitas.
    Prisikrovę durpių mašiną, jie nuvažiavo. Vaikai nei vieno žmogaus nepažino. Sekančią dieną monetas vaikai atnešė į muziejų. Dalį jų buvo dar davę kitiems vaikams ir vėliau jas atgal atsiėmę, atnešė pakartotinai.
    Balandžio 24 d. fondų vedėjas P. Duoplys, ateidamas į muziejų ryte, ant gatvės sutiko kažkokį vyriškį, kuris įdavė jam šešias monetas, sakydamas, kad prieš kelias dienas radęs durpyne. Pavardės įteikėjas nepasakęs, aiškindamas, kad nesvarbu, o tik paklausęs ar jos turi kokią vertę. Fondų vedėjas pasakęs, kad taip.Gaudikaičių monetų lobio radimo vietos planas
    Lobio radimo vieta. Lobio radimo vieta randasi į šiaurę nuo Telšių miesto esančiame Gaudikaičių kaime, kuris šiuo metu jau įeina į miesto teritoriją. Šalia naujojo „Masčio” fabriko teritorijos, į šiaurę nuo Klaipėda - Šiauliai geležinkelio, yra seniau 1938- 1939 m. iškasto durpyno karjeras /žiūr. pav.1/. Karjero pakraščiais yra pieva, kuri kai kur priaugusi retų krūmų. Ši pieva niekam nenaudojama. Karjero rytiniu pakraščiu eina menkas laukų keliukas, kuris perkastas negiliu karjeru, maždaug 50 cm. gylio. Šiame naujajame karjere ir rastas lobis /Pav. 1 ir 4/.
    Nuo lobio radimo vietos už 24 m. prasideda ariamos dirvos, o į šiaurės rytus maždaug už 100 m. ant aukštokos kalvos yra trijų pastatų sodyba /Pav. 2/. Į pietus nuo šios sodybos kalvos šlaite yra vienas pastatas, o dar kiek į pietus, maždaug irgi 100 m. atstume nuo lobio radimvietės, yra kita trijų pastatų sodyba /Pav. 1 ir pav. 3/.
    Kadangi lobis buvo durpyne, apaugęs tik velėna atrodytų, kad jis buvo neįkastas į žemę, o tiesiog padėtas ant žemės paviršiaus, ir tik vėliau apaugęs durpių velėna, kuri tesiekė tik 15 cm. storio. Per durpyną, kuriame rastas lobis, tėra tik laukų keliukas. Arti stambesnių kelių nėra. Todėl lobis sietinas su ant kalno esančia sodyba. Man atrodo, kad šios kalniuko sodybos gyventojas lobį buvo paslėpęs į pakalnėje esantį durpyną.
    Lobio analizė. Visą monetų lobį sudarė turbūt kokie 500 monetų, žiedas sidabrinis, puodas ir du cilindrėliai. Į muziejų pateko tik žiedas ir 224 monetos. Monetos buvo stipriai pažaliavusios, apsinešusios kieta patina ir net sulipusios. 1962 m. vasario mėn. monetos buvo termocheminiu būdu nuvalytos ir pasidarė išskaitomos. Išanalizavus turimas monetas, gavosi šie rezultatai.

    (Įdėti lentelę.)

    Kaip matosi, lobyje monetos yra įvairių valstybių ir pagal kalimo datas apima beveik 200 metų laikotarpį.
    Didžioji monetų dauguma yra užsienio valstybių, tarp kurių 156 monetos yra Prūsijos, 4 - Švedijos, 2 - Šventosios Romos imperijos, kaltos imperatoriaus Leopoldo /pav. 5 g./ ir viena nežinomos valstybės. Tas faktas, kad užsieninės monetos yra kaltos septynioliktojo šimtmečio pabaigoje ir iš to laiko Lietuvos Lenkijos monetų beveik visai nėra, rodytų pastarosios valstybės ūkinį finansinį susmukimą.
    Pačios seniausios monetos yra Žygimanto Senojo laikų /pav. 5 k. l. m./ iš kurių ankstyviausioji yra iš 1520 metų. Būdinga, kad iš to laikotarpio nėra nei vienos užsienio valstybės monetos.
    Jono Kazimiero kalrų monetų lobyje yra tik 21 šeštokas ir vienas Ortas /pav. 5 I, j/. Iš tų laikų užsieninių monetų tėra tik Švedijos Karolio XI Öre /pav. 5 e/ ir Elbingo švediškas pusantraskatikis. Jono Sobieskio kaltų monrtų tėra tik 13 /pav. 5 h/ ir pradeda rodytis tų laikų kalimo prūsiškosios monetos /pav. 4 b, c/, kurių dominuojanti dauguma yra iš 1695 - 1697 metų.
    Pačios vėlyvosios monetos yra Švedijos Karolio 12 - jo 2 puskatikiai, kalti 1701 m. Rygos miestui /pav. 5, f/. Tai rodo, kad lobis dar tebebuvo kaupiamas Šiaurės karo pradžioje. Matyt, lobis buvo paslėptas į durpyną 1702 m. sausio pabaigoje, kada švedų kariuomenė iš Livonijos patraukė į Žemaitiją ir užėmė Telšius /D. Dirgys, Švedai Lietuvoje 1701 - 1702 m., Mokslas ir gyvenimas, 1959 m., Nr. 7, 27 psl./.
    Iš vaikų pasakojimo matosi, kad į muziejų pateko tik mažoji lobio pusė. Į muziejų nepateko nei vienas taleris, kurių lobyje buvo.
    Be monetų lobyje rastas vienas sidabrinis žiedas su pajuodusia rusvo stiklo akute /pav. 5 a/. Žiedo lankelio viršutinė dalis kiek platėja ir profiliuota. Profiliniuose paplatėjimuose yra įgraviriuoti brūkšneliai ir žvaigždutės. Žiedo akutė įtvirtinta iškeltame kūgelyje. Žiedo skersmuo 2,4 cm., didžiausias plotis 0,8 cm. Tai stambus vyriškas žiedas, padarytas iš gero sidabro.
    Monetos buvo supiltos į molinį puodą. Puodas buvo tamsios spalvos, profiliuotas. Jo dydis nežinomas. Liko neaiški ir puodo forma. Puodo būta sveiko, tik užkliudžius kastuvu, jis buvo sudaužytas lobio radimo metu.
    Šalia puodo durpėse, tame pačiame 15 cm. gylyje, buvo rasti du cilindrėliai. Jie buvo apie 2,5 cm. skersmens ir apie 5 cm. ilgio. Jų paviršių dengė geležies rūdys. Kas tai buvo per daiktai išaiškinti nepasisekė. Galimas dalykas, kad tai buvo skardinės dėžutės. Jeigu tai buvo dėžutės, tai kas jose buvo, liko visiškai nežinoma.
    Nežiūrint to, kad lobis į muziejų pateko ir ne visas, jis turi didelę reikšmę sprendžiant istorines problemas. Neabejotina, kad jis yra susijęs su švedų kariuomenės įsiveržimu į Telšius Šiaurės karo metu. Lobio savininkas karo metu dar nesusinormavus padėčiai žuvo arba mirė ir lobis liko niekam nežinomas.

    V. Valatka, 1962 m. kovo 13 d.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2011.01.13