VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS

METALŲ APDIRBIMO KROSNELĖ 

Inv. Nr.9885
Neg. Nr.1663

  • PAVADINIMAS. Metalų apdirbimo krosnelė.

  • GAVIMO ŠALTINIS IR LAIKAS. Rasta 1961 m. rugpjūčio 24 d. vykdant Paplinijo gyvenvietės (Telšių raj. Žarėnų apyl. Paplinijo km.) archeologinius tyrinėjimus, kuriems vadovavo Telšių kraštotyros muziejaus vyr. mokslinis darbuotojas V. Valatka.

  • SAUGOJIMO VIETA. Ikitarybinio periodo skyriaus Pirmykštės bendruomenės ekspozicijoje.

  • IŠORINIS APRAŠIMAS. Ant nejudinto smėlio grunto, kurio monolitas, paimtas su krosnele, yra 80 cm. ilgio, 50 cm. pločio ir 10-12 cm. aukščio, iš žalio molio sumūrytos ovalios formos krosnelės sienelės. Krosnelės ilgis siekia 74 cm., o plotis plačiausioje vietoje - 44 cm. Ties anga krosnelė yra 30 cm. pločio.
    Krosnelės sienos mūrytos ne statmenai į viršų, o kiek pasvirusios į išorinę pusę; jų aukštis nuo dugno iki 20 cm. Taip išėjo todėl, kad krosnelė, matyt, buvo mūrijama tokio gylio duobėje, ir tos duobės pakraščius aplipinus molio sluoksniu susidarė krosnies apatinių sienelių dalis. Molio sluoksnis ne visur vienodo storio. Viename šone jis siekia 10 cm. o kitame tik 5 cm. storio. Molis perdegęs ir sukietėjas į monolitą, kuris krosnelės transportavimo metu kai kuriose vietose suskilinėjo. Vidaus pusėje molis perdegęs iki raudonos spalvos, o pats krosnelės paviršius viduje - juodos spalvos.
    Krosnelės dugnas iš paprasto smėlio. Krosnelės vidus siekia iki 50 cm. ilgio ir 28 cm. pločio.
    Pakuros anga yra krosnelės rytų pusėje. Ji mūryta iš molio ir paplokščių akmenų, kurie nuo krosnelės dugno iškilę net 38 cm. Akmenys yra maždaug 20x15x7 cm., 7x10x15 cm. dydžio. Panašus akmuo gulėjo ir krosnelės viduje. Greičiausiai juo buvo uždengta pakuros anga, o griūvant krosnelei akmuo įvirto į jos vidų.
    Kokio aukščio buvo krosnelė, pasakyti nebegalima, nes išliko tik jos fragmentai. Neaiški lieka ir krosnelės viršutinės dalies forma.
    Krosnelės būklė bloga. Išdžiūvęs pagrindo smėlis yra birus, sienelės transportavimo metu daugelyje vietų įtrūkusios. 1962 m. pavasarį Vilniaus Dailės muziejaus restauratorius J. Petrulis krosnelę mėgino restauruoti. Sutvirtino byrančio smėlio paviršių, padaręs maždaug 0,3 cm. storio kieto grunto plutą ir suklijavęs sutrūkusias krosnelės sienas bei pritvirtinęs angos akmenis. Tačiau to nepakanka, nes sukietintoji paviršiaus pluta kai kur ištrupėjo ir pro plyšius vėl pradėjo byrėti palaidas smėlis.

  • ISTORINĖ CHARAKTERISTIKA. 1961 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Paplinijo gyvenvietės šeštoje perkasoje, buvo užtikta ši krosnelė. Tiriamoje perkasoje kultūrinis sluoksnis susidėjo iš keturių horizontų. Viršutinis sluoksnis su ankstyvojo feodalizmo laikotarpiui būdingais radiniais buvo sumaišytas ariant žemę. Po juo ėjo antras kultūrinio sluoksnio horizontas, kuriame randama daug perdegusio tinko trupinių ir VI-VIII a. daiktų. Dar giliau buvo tamsus su degėsiais kultūrinio sluoksnio horizontas. Jame gausu gargažių, grublėtos keramikos. Šio horizonto radiniai datuojami III-V a. Dar giliau buvo miškožemio juosta, po ja - jau nejudintas smėlis.
    Krosnelė buvusi pastatyta virš miškožemio esančio horizonto susidarymo metu. Kadangi ji buvo įkasta į žemę, tai mūrijant krosnelę buvo perkasta miškožemio juosta ir krosnelės dugnas atsidūrė ant nejudinto smėlio.
    Visose sluoksnio, kurio susidarymo metu buvo padaryta ši krosnelė, perkasose randama daug gargažių, kurių dalis turi geležies rūdžių atspalvį. Tame pačiame horizonte rasta daug galąstuvų ir kitokių III-V a. dirbinių, kaip Djakovo tipo svarelių, lazdelinių geležinių smeigtukų, vienas žiedinis smeigtukas ir k.t. Pagal surinktus eksponatus krosnelę galima datuoti minėto laikotarpio pirmąja puse, t. y. III-IV a., nes krosnelės pėdsakai pasirodė maždaug horizonto viduryje.
    Ties krosnelės pakuriamąja anga buvusi iškasta maždaug 80x120 cm. dydžio verpstės formos duobė, kuri ištisai buvo prisipildžiusi gargažių.
    Panašių, tik kiek mažesnių, trijų krosnelių pėdsakai užtikti ir VII perkasoje tame pačiame kultūrinio sluoksnio horizonte. Jos buvo kiek blogiau išlikusios ir aplink jas taip pat aptikta panašių gargažių. Paminėtina, kad pastarosios krosnelės buvo išdėstytos vienos duobės pakraščiais, taip sudarydamos savotišką vientisą metalų apdirbimo kompleksinį įrenginį. Jų sienelės buvusios maždaug vienodo, 80-10 cm., storio, o vidus buvęs apie 18-20 cm. skersmens. Šalia jų rastas smiltainis galąstuvas, keletas lazdelinių smeigtukų ir nemažai gargažių. Šie radiniai rodo, kad pastarosios krosnelės buvo naudojamos ne balų geležies rūdai lydyti, o metalui apdirbti, gaminant įrankius, papuošalus ir kitus metalinius daiktus.
    Daugiau balų rūdai apdirbti skirtų krosnelių šioje gyvenvietėje nerasta. Jų pėdsakų aptikta Moškėnų-Laukupėnų (Rokiškio raj.), Nemenčinės ir Bačkininkėlių (Prienų raj.) piliakalniuose. Be to, dideli geležies gargažių kiekiai dar aptikti prie Velykuškių (Zarasų raj.), Gondingos (Plungės raj.) ir kitų piliakalnių.
    Panašių krosnelių, skirtų balų rūdai apdirbti, rasta ir Latvijos Dignajos, Daugmalės ir Azotės piliakalniuose. Nors jos visos yra vėlyvesnės, tačiau turi ir bendrų bruožų. Pasirodo, kad visų krosnelių pagrindai 20-30 cm. įkasti į žemę ir vidaus skersmuo yra apie 30 cm. Vėlyvesnės krosnelės nuo ankstyvesnių skiriasi tik tuo, kad jų sienelės storesnės. Pvz., Asotės piliakalnyje rasta krosnelė, datuojama X a., turėjo net 30-35 cm. storio sienelės.
    Spėjama, kad balų rūdos lydymo krosnelės buvo 70-100 cm. aukščio ir šone turėjo paliktą vieną, o kai kada ir dvi, pakuros skylę. Į krosnelę būdavo dedama vasarą surinkta, išdžiovinta ir susmulkinta balų rūda sluoksniais su paprastomis medžio anglimis. Pirmiausia būdavo pilamas anglių sluoksnis, virš jo rūdos, ant šio vėl anglių, vėl rūdos, ir taip krosnelė sluoksniais būdavo užpildoma iki pat viršaus. Iš Paplinijo gyvenvietėje VII perkasoje rastos trečiosios krosnelės viduje rastų anglių matosi, kad buvo naudojamos ąžuolų ir kitų nenustatytų lapuočių medžių anglys. Kad balų rūda lydytųsi, reikėdavo, kad krosnelėje temperatūra pasiektų 900-1200 laipsnių. Tai būdavo pasiekiama odinėmis dumplėmis pučiant orą pro angą. Rastų krosnelės viduje gargažių kaitinimas, kuris buvo atliktas Telšių taikomosios dailės technikumo metalo apdirbimo dirbtuvėje, parodė, kad Paplinijo gyventojai temperatūrą krosnelės viduje pakeldavo virš 1000 laipsnių C, nes gargažė 1000 laipsnių temperatūroje nerodė jokių tirpimo žymių. Krosnelėje išsilydydavo apie 50 procentų geležies, o likusi virsdavo gargažėmis, kurias tekdavo išmesti.

  • MOKSLINĖ-MUZIEJINĖ REIKŠMĖ. Tai pirmoji krosnelė mūsų respublikoje, kuri perkelta į muziejaus saugyklas. Vertinga ji todėl, kad yra originalus daiktas. Tai eksponatas, parodantis metalų apdirbimo technologiją mūsų krašte pirmaisiais amžiais.
    Eksponuotina ji pirmykštės bendruomenės ekspozicijoje, vaizduojant metalų apdirbimą III-V a., arba monografiškai vaizduojant Paplinijo gyvenvietę.

  • Literatūra
    1. P. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, A. Tautavičius, Lietuvos archeologijos bruožai, p. 254-255, Vilnius, 1961 m.
    2. P. Kulikauskas, Nemenčinės piliakalnis, Iš lietuvių kultūros istorijos, I, Vilnius, 1958 m.
    3. V. Valatka, Senovės lietuvių verslas / Komunizmo aušra, 1962, I, 25. Nr. 10, Telšiai.
    4. A. Stubavas, Raskopki gorodišča Kenteskalns v 1954-1956 g. / Voprosi etničeskoj istoriji Pribaltiki, Moskva, 1959 m.
    5. L. Aleksiejev, Archeologičeskije pamiatniki epochi železa v srednem tečeniji zapadnoj Dvini / Voprosi etničeskoj istoriji Pribaltiki, Moskva, 1959 m.
    6. E. Snorė, Asotskoje gorodišče, Ryga, 1961 m.

  • Kiti šaltiniai
    Paplinijo gyvenvietės archeologinių kasinėjimų 1961 ir 1962 m. dienoraščiai ir grafinės medžiagos aplankos.

  • APRAŠO AUTORIUS. Vitas Valatka.

  • APRAŠYMO DATA. 1963 m. sausio 12.

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt