VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS 

BUOŽĖNŲ PILIAKALNIS

  • Telšių raj. Gadunavo apyl. Buožėnų km. Telšių miškų ūkis.

  • Vietiniai žmonės piliakalnį vadina Buožėnų pilale. Jis yra šalia Buožėnų kaimo, tarp kalvų, iš kurių yra ir aukštesnių už piliakalnį. Pro piliakalnio pietinę ir rytinę puses teka upelis, vadinamas Gerve. Piliakalnis iškilęs 17-18 m. virš upelio vandens lygio. Piliakalnio viršūnėje esanti aikštelė yra 52 m. ilgio ir 50 m. pločio, netaisyklingo apskritimo formos. Iš vakarų ir rytų ją supa pylimas, kuris vietomis siekia beveik 2 m. aukščio. Visa piliakalnio aikštelė turi nuolydį į šiaurės pusę, kur jokių pylimo žymių nėra. Pylimo žemė tamsi, su anglimis, kurios daugiausiai yra storų eglinių ir beržinių rąstų. 1964 gegužės 10 d. piliakalnio pylimo pietvakarių pakraštyje iš vidaus pusės buvo iškasta 1 kv. metro ploto perkasėlė. Tuojau po velėna rastos stambios bent kelių rąstų anglys. Rąstai buvę kloti išilgai pylimo. Po jais, 20 cm. giliau, užtiktos dar vieno rąsto, kurio vienas galas buvo nukreiptas į šiaurės vakarus, o kitas į pietryčius, anglys. Kultūrinis sluoksnis baigiasi 80 cm. gylyje ir pasirodo baltas smėlis. Kultūriniame sluoksnyje daug dėl ugnies apirusių akmenukų. Keramikos nerasta.

  • Pagal Pr. Liaudanskio pasakojimą (TKM A. 34, 11-12 lapas), piliakalnio pietinis šlaitas buvęs išgrįstas dideliais, vos pakeliamais, akmenimis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnio savininkas Sakalauskis juos nurinkęs savo rūmų pamatų statybai. Akmenis iš piliakalnio šlaito raustęs ir pasakotojas Pr. Liaudanskis.

  • Piliakalnio aikštelė, kaip minėta, nėra lygi, o leidžiasi į šiaurės rytų pusę gana stačiu nuolydžiu. Piliakalnio aikštelėje buvo padarytos dvi 1 kv. metro ploto perkasėlės. Pirmoji perkasėlė buvusi maždaug aikštelės centre. Nuėmus velėną aptikta humusinė žemė, kuri siekė iki 20 cm. gylio nuo paviršiaus. Greičiausiai ji yra susidariusi ariant žemę. Jokių kultūrinio sluoksnio pėdsakų šioje perkasėlėje nerasta - nebuvo nei šukių, nei anglių. Po humusu iš karto prasideda smėlis. Atrodo, kad šioje vietoje kultūrinio sluoksnio nebūta.

  • Tarp šios perkasėlės ir anksčiau minėtos perkasėlės pylimo pakraštyje per vidurį tiesia linija buvo prakasta dar viena tokia pat perkasėlė, kurioje po velėna aptiktas baltas smėlis. Jokių kultūrinio sluoksnio pėdsakų čia irgi nerasta.

  • Sprendžiant pagal šias dvi perkasėles, pietinė piliakalnio aikštelės dalis nebuvo apstatyta pastatais ir gyvenama.

  • Į šiaurę nuo pirmosios perkasėlės prasideda ariama dirva. Žemės paviršius žvyruotas, kultūrinio sluoksnio nesimato. Tačiau jos paviršiuje rasta keletas smulkių keramikos trupinių. Prie pat šiaurinio šlaito yra iškasti rūsiai bulvėms, o į vakarus nuo jų - kelios lobių ieškotojų išraustos duobės. Jų pakraščiuose pastebėta daug anglių. Žemė tamsi, jos yra net 30 cm. gylyje. Gal tai kultūrinis sluoksnis šiame pakraštyje buvusių sodybų vietoje, o gal ir buvusio pylimo liekanos.

  • 1929 m. vakariniame piliakalnio aikštelės pakraštyje Zenonas Jaruckis pasistatė sodybą, o likusią aikštelės dalį arė. Šiauriniame šlaite jis nutiesė kelius ir takus. Galimas dalykas, kad tada jis nukasė iš šios pusės pylimą, žinoma, jeigu jis buvo. Pagyvenęs ten kelerius metus, jis sodybą nusikėlė į piliakalnio papėdę, nes nusibodo į kalną nešioti vandenį.

  • Apie piliakalnį sklinda legendos, kad jame esanti prasmegusi pilis ar bažnyčia. Kalno viduje esą rūsiai su brangenybėmis. Žmones nuo seno viliojo tie rūsiai. Ne kartą jų ieškota, kastos duobės, badyta žemė geležiniais strypais. Daugiausia kasinėdavę šiaurinę kalno aikštelės dalį, nes čia žemė tamsesnė, rasdavę daug anglių. Aptikdavę ir įvairių senovinių dirbinių, kurių dalis buvo atnešta į Telšių kraštotyros muziejų.

  • Lobių ieškotojai į keramiką nekreipdavo dėmesio, todėl nežinia, ar su ja susidurdavo. 1964 05 10 apžiūrinėjant piliakalnio aikštelę, buvo rasta, kaip buvo minėta, keletas nenustatytos rūšies šukelių su akmens priemaiša. Nusileidus nuo piliakalnio į vakaruose esančią iš rudens suartą dirvą, pasisekė surasti vieną stambesnę puodo šukę, iš kurios galima šiek tiek spręsti apie piliakalnio keramiką. Negalima tvirtinti, kad ji yra piliakalnio papėdėje buvusios gyvenvietės liekana. Galimas dalykas, kad ji buvo tiesiog numesta nuo piliakalnio. Gyvenvietės pėdsakų kol kas neužtikta.

  • Rastoji šukė yra nuo puodo briaunos, tiesi, be jokio profiliavimo. Į molį įmaišyta stambių granito gabaliukų. Išorinė puodo pusė grublėta. Grublėtumas vidutinis, išgautas indą aptepus skystu moliu. Išorinė puodo pusė gelsvai pilka, o vidinė melsvai juoda. Analogiškos keramikos aptikta Paplinijo gyvenvietėje. Dar Žemaitijoje grublėtosios keramikos rasta Apuolėje (Skuodo raj.), Getautės piliakalnyje (Viešvėnų apyl.), Medvėgalio piliakalnyje (Šilalės raj.), Skomantuose (Švėkšnos v.), Raguvos pilyje, Šatrijos kalne (Telšių raj.) ir Varkalių piliakalnyje (Plungės raj.). Tai įrodo, kad grublėtoji keramika apie I-ojo tūkstantmečio vidurį buvo paplitusi visoje Lietuvoje, o ne vien Aukštaitijoje, kaip kad anksčiau buvo manoma.

  • Buožėnų kaimo gyventojas Liaudanskis šiauriniame kalno šlaite ieškodamas lobio prieš keliolika metų iškasė geležinį pentinį kirvį, kurį per kraštotyrininkus perdavė Telšių kraštotyros muziejui. Gautojo kirvio ilgis yra 20 cm., masyvokas. Ašmenų plotis 7 cm. Pentis apvali, suKirvis pentinis paplatintais galais. Skylė kotui ovalios formos. Pagal savo formą ir dydį šis kirvis būdingas V-VIII a. vidurio Lietuvos kirvių tipui. Žemaitijoje jų aptinkami tik pavieniai egzemplioriai. Tuo metu čia buvo paplitę įmoviniai kirviai. Rasti įmoviniai kirviai labai sunykę. Jie padaryti iš vietinės balų rūdos ir palyginti stipriai oksidavęsi. Buožėnų pentinį kirvį korozija mažai tėra palietusi. Tai rodo, kad jis yra ne iš vietinės balų rūdos, o atkeliavęs į šią vietą iš vidurio Lietuvos.

  • 1932 m. Z. Jaruckis, kuris ant kalno buvo pasistatęs gyvenamąjį namą, atnešė į Telšių kraštotyros muziejų keturis galąstuvus (Inv. Nr. 239-242).

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt