Telšių miesto herbasTELŠIAI – ŽEMAITIJOS SOSTINĖ 

  • Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Legenda pasakoja, kad Telšius įkūrė karžygys Džiugas dar vadinamas Telšiu.

  • Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų. Pirmoji žinutė apie Telšius randama L. Jucevičiaus paminėtame žemaičių seniūno Jono Kęsgailaičio Telšių aprašyme.

  • Seniausieji archeologiniai radiniai Telšių miesto teritorijoje yra iš akmens amžiaus. Ryškesnis apylinkių centras ankstyvaisiais viduramžiais buvo Džiuginėnų piliakalnis su gyvenvieta bei senkapiu. Manoma, kad vėliau ši gyvenvietė galėjo persikelti į Telšių teritoriją.

  • XV a. Telšiuose jau stovėjo valstybinis dvaras. Telšių dvarą ir valsčių valdė Žemaičių seniūnai. 1527 m. Žygimanto Senojo potvarkiu buvo išmatuota ir surašyta Telšių valsčiaus žemė ir įvestas valstiečių žagrės mokestis.

  • 1536 m. Tešiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.

  • 1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija. 1602 m. Zigmantas Vaza senosios bažnysios vietoje pastatė taip pat medinę naują. Dar kartą perstatyta 1700 m. ji išsilaikė iki XIX a. pradžios. 1835 m. dėl senumo ji nugriauta. Naujos bažnyčios statyti katalikai leidimo iš rusų valdžios negavo. 1867 m. jos vietoje pastatyta cerkvė. 1934 m. iškėlus bylą teisme, bažnyčia buvo priteista katalikams.

  • Telšių miesto centras XX a. ketvirtame dešimtmetyjeXVII a. pabaigoje Telšiai tapo Žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas, bet prieš Telšių teismą precedenciją turėjo Raseinių teismas. XVII a. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės.

  • XVII a. pr. į Telšius atkviesti vienuoliai bernardinai ir jiems pastatytas medinis vienuolynas bei koplyčia. XVII a. pab. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos pastatyta puiki vėlyvojo baroko - klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia (nuo 1926 m. ji vadinama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra).

  • 1612 m. Telšiuose atidaryta pirmoji mokykla. 1780 m. bernardinų vienuolyne veikė teologijos kursai, bet ten mokėsi tik klierikai ir kandidatai į vienuolyną. 1793 atidaryta trijų klasių mokykla. 1798 m. mokyklai pastatyti mūriniai namai. Mokytojai buvo vienuoliai, dėstomoji kalba - lenkų; buvo mokoma ir žydiškai. Nuo 1803 m. veikė šešios klasės. 1820 m. mokyklai pripažintos gimnazijos teisės.

  • 1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1791 m. Stanislovas Augustas atnaujino ir patvirtino Telšių magdeburgines teises ir leido naudoti herbą. Jame vaizduojamas Šv. Stanislovas, Krokuvos vysk., prikeliantis iš mirusiųjų Petroviną bei karūna ir Dievo Apvaizdos akis. 1795 Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu. Pradžioje telšių apskritis priklausė Vilniaus, paskui priskirtas Lietuvos gubernijai, 1802 vėl Vilniaus, o 1843 m. Kauno gub.

  • 1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės. Be to, kilęs maras sunaikino daug Telšių ir apylinkės gyventojų.

  • Telšius stipriai palietė 1831 bei 1863 m. sukilimai. 1831 m. Telšiai buvo sukilėlių paimti. Čia sudaryta revoliucinė sukilėlių valdžia. Atidaryta karo instruktorių mokykla karininkams ir puskarininkiams paruošti, įsteigta ginklams gaminti įmonė. 1863 m. telšiai buvo vienas iš sukilimo centrų Žemaičiuose. Čia telkėsi sukilėlių būriai, vadovaujami kun. Noreikos, Dluskio - Jablonskio, Aleksandravičiaus, kurie Telšių apylinkėse susirėmė su rusų kariuomenės daliniais, kazokais. Su sukilimo vadais žiauriai susidorota. Po sukilimo uždaryta Telšių gimnazija, vietoj jos atidaryta penkių klasių bajorų mokykla.

  • Į XIX a. pabaigą Telšių miestas plėtėsi ir didTelšių katedros vidusėjo. 1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa, 1878 m. pradėjo veikti ugniagesių komanda, 1881 m. - Goldnerio vaistinė. 1890 m. atidarytas savotiškas teatras. 1908 m. Telšiuose įvyko pirmas lietuviškas koncertas - spektaklis.

  • 1907 m. telšius sunaikino gaisras. Po kelerių metų vietoje buvusių medinių pastatų pastatyta eilė mūro namų.

  • Nepriklausomybės laikais Telšiai išaugo į žymiausią Žemaičių švietimo - kultūros centrą. Veikė berniukų gimnazija, 1912 m. mergaičių gimnazija gavo progimnazijos vardą, 1914 m. atidaryti žemės ūkio kursai, 1915 m. pradėjo veikti lietuvių progimnazija, paskui Saulės draugijos gimnazija, pavadinta Motiejaus Valančiaus vardu. Nuo 1922 m. veikė mokytojų seminarija. Veikė viena garsiausių pasaulyje rabinų mokykla Ješiva, į kurią atvykdavo studijuoti iš viso pasaulio. 1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla. 1931 m. Pr. Genys suorganizavo Žemaičių senovės mėgėjų draugiją “Alka”, įkūrė “Alkos” muziejų ir pastatė jam naujus rūnus. 1916 m. telšiuose suorganizuotas kanklių draugijos choras. 1920 m. suorganizuota moksleiviams remti draugija “Ateitis”, atgaivinta scenos ir dailės mėgėjų draugija “Kanklės”, įkurta Žemaičių švietimo draugija “Minija”. Atidarytas Centrinės valstybinės bibliotekos skyrius, Valančiaus vardo liaudies universitetas. Veikė teatro mėgėjų draugija “Kaukė”. Didelį kultūrinį vaidmenį vaidino Žemaičių Meno ir Mokslo centras, Telšių teatras. Pavasarininkai turėjo dūdų orkestrą. Aktyviai buvo leidžiama spauda. Sporto srityje pažymėtinas šaulių sporto klubas “Džiugas”.

  • 1935 m. Telšiai įteisinti kaip pirmaeilis Lietuvos miestas. Jie tapo apskrities administraciniu centru. Nepriklausomybės laikais pakilo miesto ūkis: sutvarkyta kelių sistema, pravestas geležinkelis, įkurtas lininių audinių fabrikas “Mastis”, kojinių fabrikas, veikė 2 malūnai, elektros jėgainė, 3 lentpjūvės, pieninė. Atsigavo prekyba. Veikė Žemaitijos žemės ūkio draugijų sąjunga Žemaitūkis, pastatyta 140 lovų ligoninė.

  • 1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. Jos teritoriją sudarė buvusios Žemaičių vyskupijos dalis - Žemaičių kraštas. 1927 m. Telšiuose įkurta kunigų seminarija, uždaryrta 1940 m. bolševikų okupacinės vadžios. 1929 m. Telšiuose pastatyti vyskupų rūmai, kuriuose šiuo metu veikia Vyskupijos kurija.

  • Bolševikų okupacija ilgam nutraukė miesto vystymąsi. Šis procezas atsinaujino tik šeštame dešimtmetyje.

Telšių miesto panorama

Parengė Audra Pociutė
Nuotraukos iš Žemaičių kultūros draugijos Informacinio centro archyvo 

© Žemaičių muziejus "ALKA", 2000
© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis  centras, 2000

Atnaujinta 2013.09.30
Atsiliepimų laukiame adresu:
info@muziejusalka.lt